- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-22
- Bylos Nr.
- I-4819-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04172-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-08 nutartimi (b. l. 37-39) priimta nagrinėti pareiškėjos Z. P. (toliau – ir pareiškėja) skundo, kurį pareiškėja 2014-10-06 patikslino (b. l. 1-8, 29-36), dalis, kuria prašoma: 1) atnaujinti terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014-07-04 sprendimą Nr. (6.5)1-5957; 3) panaikinti Fondo valdybos 2014-09-01 sprendimą Nr. (6.5)1-7212; 4) įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2014-06-25 prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnį per laikotarpį nuo 2010-06-23 iki 2011-12-31 jai buvo mokama sumažinta senatvės pensija. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 8 straipsnis buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos nuostatoms, todėl prašydama išmokėti senatvės pensijos nepriemoką, pareiškėja 2014-06-25 kreipėsi į atsakovą kaip į išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją. Fondo valdyba 2014-07-04 sprendimu Nr. (6.5)1-5957 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-06-25 prašymą kaip paduotą praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą bei pasiūlė pateikti įrodymus šiam terminui atnaujinti. Pareiškėja pateikė 2014-08-06 papildytą skundą su prašymu panaikinti 2012 m. rugsėjo–spalio mėn. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą, įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, toliau nemokėti senatvės pensijos nepriemokos bei atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, kadangi jis buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Fondo valdyba 2014-07-04 sprendimu Nr. (6.5)1-5957 pirmąjį 2014-08-06 papildyto skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, neatnaujino termino skundui paduoti ir nenagrinėjo pareiškėjos 2014-06-25 skundo kaip paduoto praleidus 3 m. apskundimo terminą. Pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais ir, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, prašo juos panaikinti. Pareiškėja nesutinka su atsakovo skundžiamų sprendimų argumentais, kad Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimas jau buvo įvykdytas iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 įsigaliojimo. Nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, tuo tarpu Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėn. sprendimas dėl senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį buvo įvykdytas tik 2013-02-01, todėl pareiškėjos nuomone, Fondo valdybos teritorinis skyrius turėjo nutraukti 2010 m. sausio mėn. sprendimo (kaip valinio akto) vykdymą ir 2012 m. rugsėjo-spalio mėn. priimti naują sprendimą išmokėti pareiškėjai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu sumažintą senatvės pensijos dalį. Pareiškėja nurodo, kad teisės aktuose nenustatyta, jog asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas dar neįvykdytas valstybės institucijos sprendimas, įsiteisėjus Konstitucinio Teismo sprendimui, pats turi kreiptis dėl prieštaraujančio Konstitucijai sprendimo panaikinimo. Pažymi, kad teisiškai sprendimas nėra įvykdytas iki to laiko, kol galima jį apskųsti, teigia, kad šie argumentai atsakovui buvo nurodyti pareiškėjos 2014-06-25 skunde, tačiau atsakovas į juos neatsižvelgė. Pareiškėja prašo įvertinti aplinkybę, kad atsakovas, spręsdamas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, išsamiai pareiškėjos nurodytų argumentų neišnagrinėjo, atsakė tik į dalį reikalavimų, nesilaikė protingumo ir teisingumo kriterijų, neatsižvelgė į jos pažeistą teisėtą lūkestį ir prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo paduoti. Pareiškėja nurodo, kad anksčiau su prašymu dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nesikreipė, nes tikėjosi, kad valstybė nustatys šių pensijų kompensavimo tvarką. Tik 2014-05-15 priėmus Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuriame nebuvo numatyta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu sumažintų senatvės pensijų kompensavimo tvarka, pareiškėja suvokė, kad šiuo pagrindu senatvės pensijų grąžinimas bus nuolat atidedamas. Pareiškėja teigia, kad jos delsimą kreiptis dėl pensijos nepriemokos grąžinimo taip pat įtakojo dviprasmiškas valstybės institucijų elgesys ir teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, vienodos teismų praktikos nebuvimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 67-70) prašo bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atnaujinti skundo padavimo terminą nutraukti, likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, prašydama išmokėti jai 2010–2011 m. neišmokėtą senatvės pensijos dalį, 2014-06-25 skundu kreipėsi į Fondo valdybą. Atsiliepime teigiama, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl Fondo valdybos 2014-07-04 sprendime Nr. (6.5)1-5957 buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja į Fondo valdybą kreipėsi praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą. Vadovaujantis Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktu, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėja, reikalaudama panaikinti Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2012 m. rugsėjo – spalio mėnesių sprendimą (valinį aktą, veiksmą) neišmokėti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos dalies ir atnaujinti terminą skundui paduoti, 2014-08-06 papildytu skundu (kopija pridedama) kreipėsi į Fondo valdybą. Atsakovas 2014-09-01 sprendime Nr. (6.5) I-7212 įvertino, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo metu sprendimas mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensijos mokėjimą nebebuvo vykdomas, o Konstitucinio Teismo nutarimų galia nėra nukreipiama retroaktyviai, todėl atsisakė panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2012 m. rugsėjo–spalio mėnesių sprendimus, kurių net nebuvo priėmęs. Atsakovas atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotą poziciją, jog apskundimo terminas skaičiuotinas nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos, ir įvertinęs, jog pareiškėjos lūkesčiai negali būti laikomi ekstraordinaria, objektyvia aplinkybe, užkirtusia kelią jai kreiptis į VSDFV, nusprendė, kad pareiškėjos pateikti argumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti bei pagrįstai atsisakė jį atnaujinti. Atsakovas pažymi, kad skundo dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų padavimo VSDFV termino atnaujinimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, todėl prašoma bylą pagal šį pareiškėjos reikalavimą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Bylos dalis nutrauktina. Likusi skundo dalis atmestina.
Pareiškėja Zofija Pečiukonienė yra senatvės pensijos gavėja, kuriai yra paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 9-10).
Pareiškėja 2014-06-25 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama pavesti Fondo valdybos Vilniaus skyriui išmokėti jai 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (b. l. 11).
Fondo valdyba 2014-07-04 sprendimu Nr. (6.5)I-5957 pareiškėjai nurodė, kad ji praleido 3 m. terminą skųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą mokėti sumažinto dydžio senatvės pensiją ir pasiūlė iki 2014-08-04 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad šį terminą pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti (b. l. 72-73).
Pareiškėja 2014-08-06 pateikė papildytą skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skųsti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo-spalio mėn. sprendimą neišmokėti pareiškėjai senatvės pensijos dalies ir jį panaikinti (b. l. 78-82).
Fondo valdyba 2014-09-01 sprendimu Nr. (6.5)I-7212 atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos prašymą panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo-spalio mėn. sprendimą neišmokėti pareiškėjai senatvės pensijos dalies taip pat atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl 2010-2011 m. negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėjos 2014-06-25 prašymą atsisakė nagrinėti kaip paduotą praleidus nustatytą 3 m. terminą (b. l. 74-76).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2014-09-01 sprendimo Nr. (6.5)I-7212 ir 2014-07-04 sprendimo Nr. (6.5)I-5957 panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo iš esmės išnagrinėti pareiškėjos 2014-06-25 prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo.
Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimas turėtų būti panaikinti.
Ginčo laikotarpiu galiojusio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numatė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Nagrinėjamoje byloje esminis pareiškėjos keliamas ginčas yra dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo mokėti jai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu sumažintą senatvės pensiją apskundimo termino pradžios nustatymo. Iš pareiškėjos 2014-08-06 papildyto skundo Fondo valdybai ir teismui pateikto skundo argumentų matyti, pareiškėja laikosi nuomonės, jog skundo padavimo fondo valdybai pradžios momentas turi būti skaičiuojamas nuo Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2012 m. rugsėjo-spalio mėn. sprendimo, įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, pareiškėjai toliau mokėti Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu sumažintą senatvės pensiją.
Tokiems pareiškėjos argumentams prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuota teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimais Laikinojo įstatymo nuostatų pagrindu nuo 2010 m. mokėti sumažinto dydžio valstybines pensijas, laikytini teritorinių skyrių faktiniai sumažintos pensijos mokėjimai, nuo 2010 m. pradžios tiesiogiai taikant šio įstatymo nuostatas. Skundo dėl šių sprendimu Fondo valdybai pateikimo terminas skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos senatvės pensijos išmokėjimo dienos. Iš čia darytina išvada, kad būtent 2010 m. Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo pagrindu pareiškėjai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu buvo ribojama senatvės pensija, o ne Fondo valdybos teritorinio skyriaus 2012 m. sprendimo (valinio akto), įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimui, toliau mokėti pareiškėjai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu sumažintą senatvės pensiją. Pagal bylos duomenis, pareiškėjai nuo 2010 m. taikytas senatvės pensijos ribojimas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu nebuvo nutrūkęs iki pat Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo, įsigaliojimo 2012-09-01. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į skundą, joks Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas, nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos toliau pareiškėjos senatvės pensiją riboti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu, nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad skundo Fondo valdybai padavimo termino pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2012 m. spalio mėn. bei spręstina, kad Fondo valdyba 2014-09-01 pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti teritorinį skyrių šiuo pagrindu išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką.
Nagrinėjamu atveju iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2014-03-17 rašto Nr. (10.1)3-31933 matyti, kad pirmoji Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. (b. l. 12-13), todėl darytina išvada, kad pareiškėja 2014-06-25 raštu kreipdamasi į Fondo valdybą dėl 2010-2011 m. laikotarpiu neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, praleido 3 m. kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą.
Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, pareiškėjas, praleidęs skundo Fondo valdybai padavimo terminą, turi teisę pateikti Fondo valdybai prašymą šį terminą atnaujinti. Taisyklių 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su institucijos atsisakymu atnaujinti skundo padavimo terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau jos turi būti individualaus pobūdžio, objektyviai užkirtusios (apsunkinusios) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-143/2015).
Šiuo atveju, Fondo valdybos 2014-07-04 sprendimu Nr. (6.5)I-5957 pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą. Pažymėtina, kad Fondo valdybos 2014-07-04 sprendimu Nr. (6.5)I-5957 pareiškėjos prašymas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Fondo valdyba galutinį sprendimą turėjo priimti atsižvelgusi į pareiškėjos argumentus dėl termino skundui paduoti atnaujinimo arba jai nepateikus tokio prašymo. Vadinasi, Fondo valdybos 2014-07-04 sprendimas Nr. (6.5)I-5957 nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, tai yra tarpinis, procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje, todėl negali būti skundo administraciniam teismui dalyku. Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-839-624/2015; 2015-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1122-146/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Įvertinęs pareiškėjos 2014-08-06 paaiškinime Fondo valdybai ir teismui pateiktame skunde nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas sutinka su atsakovo Fondo valdybos 2014-09-01 sprendime Nr. (6.5)I-7212 padaryta išvada, kad pareiškėja nenurodė individualių, ekstraordinarių aplinkybių, sukliudžiusių per 3 m. terminą skųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu mokėti mažesnio dydžio pensiją. Teismo vertinimu, pareiškėjos subjektyvus skundo padavimo Fondo valdybai termino pradžios skaičiavimas, nesudaro pagrindo šiam terminui atnaujinti ir yra paneigtas suformuota teismų praktika.
Pareiškėja per Fondo valdybos 2014-07-04 sprendime Nr. (6.5)I-5957 nustatytą terminą Fondo valdybai nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą apskųsti Fondo valdybos skyriaus sprendimą mokėti jai sumažinto dydžio senatvės pensiją, todėl Fondo valdyba 2014-09-01 sprendimu Nr. (6.5) I-7212, Taisyklių 31 punkto pagrindu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-06-25 prašymą dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdybos 2014-09-01 sprendimas Nr. (6.5)I-7212 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teisinio pagrindo jį panaikinti nėra. Šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja pareiškė prašymą atnaujinti 2014-06-25 prašymo dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo padavimo Fondo valdybai terminą, tačiau Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas atlikti tam tikrus veiksmus neteisminėje institucijoje – Fondo valdyboje, todėl šio termino atnaujinimas nėra priskirtinas teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo atnaujinti 2014-06-25 prašymo Fondo valdybai padavimo terminą nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
bylos dalį dėl pareiškėjos Z. P. reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-04 sprendimą Nr. (6.5)I-5957 ir atnaujinti 2014-06-25 prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai padavimo terminą, nutraukti.
Likusią pareiškėjos Z. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.