Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, gavusi pareiškėjų AB „Kauno energija“ ir J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai AB „Kauno energija“ ir J. K. gautu teisme prašymu prašo patvirtinti 2016-02-15 taikos sutartį, nurodydami, kad: AB „Kauno energija“ butui (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą; už patiektą šilumą J. K. turėjo atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas, tačiau jų laiku neapmokėjo, todėl už patiektą ir suvartotą šilumą susidarė įsiskolinimas; siekdami taikiu keliu išspręsti įsiskolinimo padengimo klausimą, 2016-02-15 pareiškėjai sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 str., LAT nutartys civilinėse bylose: 2010-03-15 Nr.3K-3-108/2010; 2008-07-04 Nr.3K-3-354/2008 ir kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl teismui turi būti pateikiami ir įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CK 6.985 str., CPK 581 str.). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai – jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, todėl teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos (LAT 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-456/2010).

Šiuo atveju pareiškėjai taikos sutartimi siekia tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti tarp jų kilusį ginčą dėl 2016-02-01 dienai susidariusio įsiskolinimo už butui (duomenys neskelbtini), patiektą šilumą, tačiau jų 2016-02-15 sudarytoje taikos sutartyje yra akivaizdžių nesutapimų, nes taikos sutarties 1-e punkte, detalizavus susidariusį įsiskolinimą už patiektą šilumą patalpų šildymui /880,10 Eur/, kaštam vandeniui ruošti /256,17 Eur/, karšo vandens skaitiklio aptarnavimą /10,89 Eur/, priskaičiuotus delspinigius /2,84 Eur/, pareiškėjai nurodo, jog visa skola 1.150,-Eur, o taikos sutarties 2-e punkte vartotoja J. K. įsipareigojo sumokėti šią sumą tiekėjui AB „Kauno energija“ per 8-is mėnesius lygiomis dalimis po 144,-Eur, paskutinė įmoka yra 42.156,-Eur, taigi, akivaizdžiai daug didesnė už visą bendrą 1.150,-Eur įsiskolinimo sumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas negali konstatuoti, kad 2016-02-15 pareiškėjų sudaryta taikos sutartis išsprendžia pareiškėjų ginčą galutinai ir nepalieka neapibrėžtos galimybės kilti kitiems konfliktams jau iš šios jų taikos sutarties bei nepažeidžia pareiškėjos J. K. turtinių interesų. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti 2016-02-15 jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 str. 7d., 177, 178, 185, 111 str.).

Pareiškėjams nurodytina, jog ši nutartis neužkerta kelio pašalinus aplinkybes, dėl kurių jų pareiškimas buvo netenkintas, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymo netenkinti.

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų AB „Kauno energija“ ir J. K. 2016-02-15 sudarytą taikos sutartį.

Nutartį siųsti pareiškėjams.

Nutartis neskundžiama.