Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19680-214/2015 pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei UAB „Statybų skliautas“ dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo.

Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Statybų skliautas“ 526,30 Eur skolą, 23,26 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2015-08-23 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Jame nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, turėjo bylinėjimosi išlaidų sumokėdama 6 Eur žyminį mokestį, 42,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 0,87 Eur už kitų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.), todėl ieškinį tenkinus visiškai, visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

2015-08-06 ieškovės atstovė advokatė L. A.-K. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo – papildomai priteisti iš atsakovės ieškovei 8,92 Eur bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, jog ieškinyje padarytas rašymo apsirikimas, kadangi nurodant reikalaujamą iš atsakovės priteisti išlaidų už advokato pagalbą sumą nurodyta 42,50 Eur, nors iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti (ieškinio priedas Nr. 2), jog ieškovė faktiškai turėjo 51,42 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Kauno apylinkės teismas 2015-08-18 nutartimi atmetė ieškovės AB „Kauno energija“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir patikslino 2015-07-23 preliminaraus sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad ieškovei AB „Kauno energija“ iš atsakovės UAB „Statybų skliautas“ priteistos 49,37 Eur (keturiasdešimt devyni eurai 37 ct) bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad prie ieškinio pateiktoje 2015-07-09 išankstinėje mokėjimo sąskaitoje (ieškinio priedas Nr. 2) nurodyta mokėjimo suma 771,38 Eur, ir kiek sumokėta būtent už ieškinį dėl atsakovės UAB „Statybų skliautas“ skolos, nedetalizuota. Atsižvelgdamas į tai, kad papildomas sprendimas (nutartis) yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo (nutarties), kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus, kai šie sprendimo ar nutarties trūkumai ir netikslumai yra atsiradę dėl teismo kaltės ar neatidumo, sprendė, kad pagrindo priimti papildomą sprendimą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-08-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovei 8,92 Eur nepriteistas bylinėjimosi išlaidas, skirtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad prie ieškinio pateiktoje sąskaitoje faktūroje (ieškinio priedas Nr. 2) yra nurodyta, jog ieškovė savo atstovams už teisines paslaugas yra sumokėjusi iš viso 771,38 Eur. Iš minėtos sąskaitos matyti, jog ši suma yra už 15 vienetų teisinių paslaugų, o tai reiškia, jog vienas vienetas teisinės paslaugos su PVM kainuoja 51,42 Eur. Pateikta ir žyminio mokesčio apmokėjimo lentelė, kurioje yra 15 skolininkų sąrašas, tarp jų – ir skolininkė UAB „Statybų skliautas“ (lentelės Nr. 13). Mano, kad teismas, preliminariu sprendimui tenkindamas ieškovės reikalavimą ir turėdamas pareigą ex officio patikrinti pateiktų reikalavimų ir juos pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą (CPK 428 str. 1 d.), ieškovės padaryto rašymo apsirikimo nenustatė ir savo iniciatyva jo neištaisė, todėl priimant preliminarųjį sprendimą liko nevisiškai išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė faktiškai turėjo 51,42 Eur, o ne 42, 50 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl dėl rašymo apsirikimo susidaręs 8,92 Eur skirtumas turėjo būti priteistas papildomai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalimi, kuria buvo netenkintas prašymas priimti papildomą sprendimą, grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, todėl netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nutarties dalies dėl rašymo apsirikimo ištaisymo apeliantė neskundžia.

CPK 270 straipsnis nustato teismo sprendimo, kaip vientiso procesinio dokumento, turinį. Šiame straipsnyje nurodoma tiek bendroji teismo sprendimo struktūra, tiek konkretūs šios struktūros sudėtinių dalių elementai, turintys atsispindėti vientisame teismo sprendime. Teismo sprendimu teismas turi išspręsti visus byloje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, taip pat šalių pareikštus ar įstatymo numatytus procesinius teisinius klausimus. Pažymėtina, kad paskelbęs byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnis). Jeigu kuris nors reikalavimas teismo sprendime neišsprendžiamas, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Papildomo sprendimo institutas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje. Įstatymas įtvirtina baigtinį papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašą. Papildomas sprendimas gali būti priimamas šiais atvejais: 1) jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).

Apeliantės pateiktas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo neatitinka anksčiau nurodytų papildomo sprendimo priėmimo pagrindų, kurių sąrašas, kaip minėta, yra baigtinis. Apeliantės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo iš esmės grindžiamas nesutikimo su teismo vertinimu įrodymų ir teismo sprendimo motyvais bei rezoliucine dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, prašant juos pakeisti. Ginčo, kad pirmosios instancijos teismas preliminariu sprendimu iš viso neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nėra. Kaip jau nurodyta, papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas tik tuo atveju, kai teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.