Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Ingai Mitrulevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., būdamas UAB „Pušyno slėnis“ direktorius, Vilniuje, Vanaginės Sodų 3-ioji, leido dirbti neužtikrindamas, kad S. E. ir A. Y. dirbtų sudarę rašytinę darbo sutartį, bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, o būtent rašytines darbo sutartis su S. E. ir A. Y. sudarė 2015 m. lapkričio 20 d., nurodant, kad minėti darbuotojai pradeda dirbti nuo 2015-11-23, nors jie dirbo nuo 2015-11-09, o VSDFV Vilniaus skyriui apie S. E. ir A. Y. socialinio draudimo pradžią pranešė 2015 m. lapkričio 24 d., 0 val. 33 min., dėl to V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu V. P. nurodė, kad yra kaltas dėl to, jog buvo palikti darbo sutarčių dokumentai darbuotojams, jie turėjo pasirašyti ir palikti darbo sutartis darbų vykdytojui, sutartys buvo paruoštos, kurią dieną neatsimena, tačiau dėl tos priežasties, kad tinkamai nesukomunikuota su buhaltere, per vėlai buvo pranešta SODRAI. Su tais žmonėmis pilnai atsiskaityta. Jie tikrai dirbo nuo 2015-11-23 dienos. Sutinka, kad nepadavė darbo sutarčių ir nesukontroliavo, kad informacija būtų laiku perduota VSD. Nesutinka su Arūno ir Simono nurodomomis darbo pradžios datomis. Arūnas ir Simonas pradėjo dirbti 2015 m. lapkričio 23 dieną ir dirbo apie pora savaičių. Apgailestauja dėl to, kad nesurinko laiku dokumentų. Reikėjo elgtis atsakingiau.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas R. S. paaiškino, kad V. P. neinformavo vieną darbo dieną prieš darbo pradžią SODROS. Protokole nurodyta data, o būtent 2016-01-11, tai data, kada buvo paimtas paaiškinimas iš įmonės vadovo. Pažeidimas buvo padarytas 2015-11-23. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad darbai pradėti 2015-11-09, tai paliudijo ieškovai ir statybos darbų vadovas. SODRĄ informavo 2015-11-24, privalėjo darbo dieną prieš darbą informuoti SODRĄ. Nepripažįsta, kad darbai buvo pradėti 2015-11-09. Kalendorinėmis dienomis žiūrint pradelsta 14 dienų. Vadovas neigia tai ir teigia, kad darbai buvo pradėti nuo 2015-11-23, kuomet buvo informuota Sodra. Dirbo be rašytinės sutarties. Apiforminta realiai 2015-11-24, turėjo informuoti Sodrą 2015-11-22, nors institucija nori įrodyti, kad darbai iš tikrųjų buvo pradėti nuo 2015-11-09. Bauda turėtų būti paskirta ne mažesnė nei sankcijoje numatytos ribos atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą pripažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. Y. nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „Architelio statyba“. V. P. pažįsta, nes dirbo jo įmonėje lapkričio - gruodžio mėnesiais, šiuo metu tiksliai datų nepamena, jas nurodė Darbo inspekcijai. Kolega Simonas rado skelbimą, kad reikalingi gipso montuotojai, susitarė ir nuvyko apžiūrėti objekto. Simonas dėl šio darbo buvo nuvykęs į objektą lapkričio mėnesio pirmoje pusėje. Pats liudytojas (A. Y.) pas Vytį pradėjo dirbti 2015 m. lapkričio pradžioje 8-9 dieną. Tai buvo pirmadienis arba antradienis. Ten dirbo apie mėnesį. Buvo nuvykęs į SODRĄ, kur jam liepė apsispręsti, kur dirbs. Jo niekas neįformino, darbo sutarties negavo. Vadovas pasakė, kad visi dokumentai yra, bet jų nedavė pasirašyti. Darbo sutarties nėra matęs. Vytis sakė, kad į SODRĄ yra pranešta. SODROJE pasakė, kad dirba trijose vietose. Gruodžio 11 d. įsidarbino UAB „Architelio statyboje“ . Sutarties, kuri yra byloje, nėra matęs. Datos, kurios nurodytos darbo sutartyje, esančioje byloje, netikslios. Pradėjo dirbti 8 arba 9 dieną. Paaiškinime darbo inspekcijai nurodyta teisinga data. Skelbimą „Skelbiu. lt“ rado Simonas. Nepradėjo dirbti kitą dieną, po to, kai Simonas apžiūrėjo objektą. Darbo inspekcijai parašytas paaiškinimas yra teisingas – pradėjo dirbti lapkričio 9 d. Kada tiksliai Simonas buvo nuvažiavęs apžiūrėti objekto, nežino, jis tik paskambino ir pasakė, kad buvo nuvažiavęs ir viską susitarė. R. C. nepažįsta (b. l. 33-34).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. E., nurodė, kad dirba UAB „Architelio statyba“. Rado skelbimą internete, kad reikalingi gipso kartono montuotojai. Pasiskambino, susiderino susitikimo laiką. Apžiūrėjo darbą, sutarė, kada pradės. Tiksliai datų neatsimena. Tai vyko 2015 m. Darbo inspekcijai rašytame paaiškinime nurodė visas datas. Jis pradėjo dirbti penktadienį, kolega Arūnas buvo išvykęs. Atrodo, kad ketvirtadienį skelbimą rado. Pirmadienį atvažiavo jau dirbti dviese. Po kelių dienų darbdavys paprašė duomenų, kad būtų galima pasirašyti darbo sutartis, bet jokių sutarčių nepasirašė. Jie (A. Y. ir S. E.) pradėjo prašyti, kad būtų pateiktos darbo sutartys jau kitą darbo dieną. Vytis vis žadėdavo jas atnešti. Tai tęsėsi keturias savaites. Jie rado kitą darbo vietą ir išėjo. Išvažiavo iš darbo, neparašę prašymo išeiti iš darbo, nes ir darbo sutarties nepasirašė. Po to gavo žinutę, kad bus atleisti už pravaikštas. Tuomet Vyčiui pasakė, kad, kaip priėmė į darbą be sutarties, taip ir atleistų. Tarp Vyčio ir liudytojų konflikto nebuvo. Jiems netiko darbo sąlygos. Jokios darbo sutarties nematė. Negali atsakyti, ar dirbo nuo lapkričio 23 dienos. Pažiūrėjęs į žiniaraštį ir 2015 m. kalendorių liudytojas teigia, kad netiesa, jog dirbo nuo lapkričio 23 dienos. Atrodo, kad susitiko lapkričio 10 ar 12 dieną. Tuomet reiškia pardėjo 13 dieną, 20 dieną buvo pasiėmęs išeiginę. 23 ar 24 dieną buvo pranešta, kad darbo sutartys yra paruoštos. Jų nepasirašė. Paaiškinime darbo inspekcijai surašytos teisingos datos. Pradėjo dirbti penktadienį, tačiau tik išsivalė darbo vietą, todėl laiko, kad pradėjo dirbti pirmadienį. Kai nusprendė išeiti iš darbo, tai buvo gruodžio 8 ar 9 diena, atvyko į darbą, susirinko daiktus. Vyčio nebuvo. Pasakė, kad rado geresnę darbo vietą ir, kadangi nepasirašė darbo sutarčių, tai ir prašymo išeiti iš darbo nepasirašys. Tada gavo žinutę, kad pasirašytų sutartis, pasakė, kad nepasirašys. Tuomet jiems pasakė, kad apskųs Darbo inspekcijai. Toje įmonėje darbų iki galo nebuvo atlikę. R. C. nepažįsta. Jo gimtadienyje nedalyvavo, nes jo nepažįsta. Įmonėje dirbo daugiau darbuotojų pagalbinių. Pažinojo tik Vytį ir Jorį. Su jais nėra iki galo atsiskaityta Apie tai, kad išeina iš darbo pranešė Joriui, buvo dienų, kai į darbą neišėjo, tačiau dėl to kiti darbuotojai dirbti galėjo. Vieną penktadienį išvažiavo, nenuėjo į darbą (buvo sutarę, kad atidirbs) (b. l. 34-36).

Teismo posėdžio metu liudytojas J. Š. parodė, kad UAB „Pušyno slėnis“ dirba projektų vadovu. Nepamena tikslios datos, kada Simonas atvyko apsižiūrėti darbo vietos, o vėliau pradėjo dirbti. Dokumentaciją įmonėje tvarko Vytis. Simonas po to, kai susipažino su darbo vieta, pradėjo dirbti po kelių dienų. Simas buvo vienas atvažiavęs apžiūrėti darbo vietos. Simonas vienas dirbo tik vieną dieną. Jis (liudytojas J. Š.) koordinavo darbus. Kiek dienų Simonas ir Arūnas dirbo nežino – dirbo neilgai, keletą savaičių. Mėnesio neišdirbo. Dėl darbo sutarčių nieko negali pasakyti, nes jas tvarko Vytis. Su Simonu ir Arūnu nebendravo kasdien. Negali pasakyti, ar jie klausė apie darbo sutartis. Simonas ir Arūnas turėjo pravaikštų, bent porą dienų. Vieną kartą jiems reikėjo išvažiuoti į Lenkiją, tai taip dingdavo. Apie pravaikštas pranešdavo Vyčiui. Dokumentus įmonėje tvarko Vytis su buhaltere. Šiandien pirmą kartą pamatė buhalterę. Tikslią datą darbo inspekcijai įvardijo dėl inspektoriaus spaudimo. Paaiškinime nurodė keleto dienų laikotarpį. Gali būti netiesa, kad Arūnas ir Simonas pradėjo dirbti lapkričio 9 d. Gaunasi taip, kad lapkričio 23 dieną. Neatsimena, kada įdėjau skelbimą, nes turi daug darbų. Jo tiesioginis darbas yra garantuoti, kad įmonėje darbus buvo atliktų kokybiškai. Datas darbo inspekcijoje įvardinau apytiksliai. Bet jie lapkričio pradžioje nedirbo. Dabar žino, kada sudaryta darbo sutartis, todėl gali pasakyti, kada jie pradėjo dirbti. Tik dabar sužinojo, kada sudarytos darbo sutartys. Simonas į pokalbį atėjo prieš savaitę iki darbo pradžios. Gali būti, kad jie dirbo iki gruodžio 8 d. Būdavo dienų, kad darbe nebuvo tai vieno, tai kito. Arūnas su Simonu daug darbo nepadarė. Dabar žino, kada jie oficialiai pradėjo dirbti. Dėl darbo sutarčių negali nieko pasakyti. Neseniai sužinojo apie darbo sutartis. Kaip darbuotojai supažindinami su dokumentais, tai jo reikalas. Vytis atsiuntė Simoną pas jį prieš savaitę iki darbo pradžios. Simonas atėjo, pakalbėjo. Jis ne iš karto pardėjo dirti. Kada realiai Simonas ir Arūnas pardėjo dirbti yra nurodyta darbo sutartyse. Duodamas parodymus, aš nesiremia į laiką, nes jo nepamena. Po pokalbio su Simonu iki darbo pradžios galėjo praeiti savaitė ir daugiau. Per Romo gimtadienį Simono ir Arūno nebuvo. Ten dalyvavo visi statybininkai (b. l. 36-37).

Teismo posėdžio metu liudytojas R. C. parodė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. buvo jo gimtadienis, suėjo 55 metai, buvo didelė šventė, su tortu. Gimtadieny Arūnas ir Simonas nedalyvavo. Juos dirbant yra matęs, jie dirbdavo su gipso kartonu. Su Arūnu ir Simonu nesibičiuliavo. Į savo gimtadienio šventę nekvietė, nes jų darbe nebuvo. Matydavo dirbančius, bet tikslaus laiko, kada tai, buvo nepaskysi. Sunku pasakyti ar prieš gimtadienį jie dirbo pas mus. Arūnas ir Simonas tai dirbo, tai nedirbo, todėl tiksliai pasakyti negali, ar prieš gimtadienį jie dirbo. Tiksliai nepamena, ar Arūnas ir Simonas dirbo prieš jo gimtadienį, bet, mano, apie 80 %, kad nedirbo (b. l. 37).

Teisme apklausta liudytoja A. J. parodė, kad dirba UAB “Pušų slėnis”, tvarko apskaitą, kitus dokumentus bei teikiu informaciją kitoms institucijoms. Jos darbo vieta namuose. Su darbuotojais nesimato, po statybvietę nevaikšto. Dirba su dokumentais, tiesiogiai su vadovu. Yra sutartas laikas, kartą per mėnesį, kada su vadovu apsikeičia pasirašytais dokumentais. Turi savo įmonę. Dirba pagal paslaugų teikimo sutartį. Visą informaciją gauna iš vadovo tam, kad sutvarkytų dokumentus. Gavus duomenis, rengia darbo sutartis, įsakymus priimti į darbą. Kartą per mėnesį su vadovu apsikeičia turimais dokumentais, tuomet teikia dokumentus kitoms institucijoms. Informaciją, reikalingą įdarbinti Arūną ir Simoną, gavo iš vadovo 2015 m. lapkričio 23 d. Tuo metu, kai vadovas paskambino, dirbo pas kitą klientą, todėl informavo, kad paruoštus dokumentus pateiks vėliau. Kadangi vadovas neturi elektroninio parašo, todėl dokumentų SODRAI pats pateikti negali. Grįžusi iš kliento, vėlai vakare nusiuntė gautus duomenis Sodrai. Mano, kad asmenys, duodami duomenis, supranta, kad bus įdarbinti. Tvarka pastovi su visais darbuotojais, visi dokumentai siunčiami vadovui. Pirma, jis atsiunčia man duomenis, tuomet paruošia darbo sutartis, kitus dokumentus, išsiunčia elektroniniu paštu viską vadovui Vyčiui. Gavęs dokumentus vadovas surenka darbuotojų parašus ir atiduoda jai. Darbo sutartį su vadovu pasirašo žmogus, ji tik paruošia sutartį, išsiunčia dokumentus SODRAI, o vėliau vadovas grąžina pasirašytas darbo sutartis, kartu su kitais dokumentais. Paklausus, kodėl darbo sutartys nepasirašytos Arūno ir Simono, vadovas sakė kad Arūnas ir Simonas vengia pasirašyti. Jai turi pateikti daug informacijos, kad galėtų paruošti darbo sutartį. Su vadovu bendrauja telefonu ir elektroniniu paštu. 2015 m. lapkričio 23 dieną, vadovas el. paštu atsiuntė informaciją apie Arūną ir Simoną, taip pat paskambino informuoti, kad išsiuntė reikiamą informaciją. Kai paskambino, buvo pas klientą, todėl sutartis paruošė ir išsiunčiau vėliau. Tiksliai nežino, kada darbuotojai atvažiavo ir pradėjo dirbti, tai žino tik iš vadovo (b l. 38).

Vadovaujantis darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies (aktuali redakcija Nr. XI-2191, galiojanti nuo 2012-07-13) nuostatomis, nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių (1-4 punktai). DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato šiuos požymius, o būtent: yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties (1 p.); darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (2 p.). Šie įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Bylos faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. 2016-01-20 nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4), V. P., J. Š., S. E., A. Y., R. C., A. J. teisme duotais paaiškinimais, V. P., J. Š., S. E., A. Y., paaiškinimais duotais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 7, 8, 9, 10), VSDFV Vilniaus skyriaus raštu (b. l. 6), darbo sutartimis (b. l. 11-16) bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b. l. 17-20). V. P. sutiko su tuo, kad būdamas įmonės vadovu nepadavė darbo sutarčių ir nesukontroliavo, kad informacija būtų laiku perduota SODRAI. Nors V. P. neigė, kad A. Y. ir S. E. dirbo nuo 2015-11-09 (jo teigimu, jie dirbo nuo sutartyje nurodytos datos, t. y. 2015-11-23), tačiau, kaip jau minėta, įstatyme numatyti požymiai yra alternatyvūs, tad bent vieno iš jų konstatavimas leidžia darbą vertinti kaip nelegalų.

Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, kadangi V. P., būdamas UAB „Pušyno slėnis“ direktorius, savo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti S. E. ir A. Y. nesudaręs su jais rašytinės darbo sutarties bei nustatytu laiku nepranešęs apie S. E. ir A. Y. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeisdamas DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Teismas tikslina 2016-01-20 ATP protokolą, sukonkretindamas, kad V. P., būdamas UAB „Pušyno slėnis“ direktorius, Vilniuje, Vanaginės Sodų 3-ioji, leido dirbti neužtikrindamas, kad S. E. ir A. Y. dirbtų sudarę rašytinę darbo sutartį, bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, o būtent rašytines darbo sutartis su S. E. ir A. Y. sudarė 2015 m. lapkričio 20 d., nurodant, kad minėti darbuotojai pradeda dirbti nuo 2015-11-23, nors jie dirbo nuo 2015-11-09, o VSDFV Vilniaus skyriui apie S. E. ir A. Y. socialinio draudimo pradžią pranešė 2015 m. lapkričio 24 d., 0 val. 33 min. Aplinkybę, kad darbo santykiai prasidėjo 2015-11-09 patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. Y. ir S. E., kurie akcentavo, kad tiksli jų darbo santykių pradžios data yra nurodyta jų paaiškinimuose darbo inspekcijai, tai yra 2015-11-09. Šią datą, kaip darbuotojų A. Y. ir S. E. darbo pradžią savo rašytiniame paaiškinime nurodė ir UAB „Pušyno slėnis“ darbų vadovas J. Š., kuris teismo posėdžio metu parodė, kad nepamena tikslios datos, kada Simonas atvyko apsižiūrėti darbo vietos, o vėliau pradėjo dirbti. J. Š. parodė, kad apie su minėtais darbuotojais sudarytas darbo sutartis sužinojo tik dabar, todėl pagal šias sutartis gali pasakyti, kada darbuotojai pradėjo dirbti. Liudytojas paaiškino, kad duodamas parodymus, laiku nesivadovauja, nes jo nepamena. Teismo posėdžio metu V. P. teigė, kad sutartis sudarė A. Y. ir S. E. darbo pradžioje, jie tikrai pradėjo dirbti 2015-11-23, tačiau tokiu atveju nėra aišku, kodėl minėtų sutarčių, anot V. P., sudarytų pirmąją darbo dieną, darbuotojai S. E. ir A. Y. nepasirašė (ant byloje pateiktų darbo sutarčių nėra darbuotojų parašų). Liudytojais apklausti UAB „Pušyno slėnis“ darbuotojai R. C. ir A. J. konkrečios informacijos apie A. Y. ir S. E. darbo pradžią pateikti negalėjo. Liudytoju apklaustas R. C. teigė, kad A. Y. ir S. E. nedalyvavo jo gimtadienyje, vykusiame 2015-11-13, tačiau ar jie tuo metu dirbo, ar ne tiksliai pasakyti negali, nes jie tai dirbo bendrovėje, tai ne. Liudytoja apklausta buhalterė A. J. parodė, kad su darbuotojais nebendrauja, visus dokumentus gauna iš vadovo. Informaciją, reikalingą įdarbinti Arūną ir Simoną, gavo iš vadovo 2015 m. lapkričio 23 d. Tuo metu, kai vadovas paskambino, dirbo pas kitą klientą, todėl informavo, kad paruoštus dokumentus pateiks vėliau. Kadangi vadovas neturi elektroninio parašo, todėl dokumentų SODRAI pats pateikti negali. Grįžusi iš kliento, vėlai vakare nusiuntė gautus duomenis Sodrai. Tiksliai nežino, kada minėti darbuotojai atvažiavo ir pradėjo dirbti, tai žino tik iš vadovo.

Minėtais teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta V. P. veikoje esant ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į tai, kad nelegaliai dirbta palyginus ne ilgą laiko tarpą, į tai, kad V. P. iš dalies pripažino savo kaltę ir gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis dirba. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog V. P. skirtina minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 224, 286, 287 str., teismas

nutaria:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam dėl nelegaliai dirbusio S. E. - 868 eurų baudą, dėl nelegaliai dirbusio A. Y. - 868 eurų baudą. Nustatyti V. P. galutinę 1736 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).