Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo P. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 50 straipsnyje (2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pažeidimai), ir nubausta galutine administracine nuobauda - 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji:2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 11.00 val., parduotuvėje „H.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš tuo metu parduotuvėje buvusios B. D. rankinės pagrobė piniginę, kurioje buvo 20 eurų, tremtinio pažymėjimas bei parduotuvių nuolaidų kortelės. Be to, ji 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.30 val., dėvėtų drabužių parduotuvėje „R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš tuo metu parduotuvėje buvusios N. M. rankinės pagrobė pinginę, kurioje buvo 80 eurų bei parduotuvių nuolaidų kortelės.Apeliaciniame skunde P. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties. Skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nutarime nurodytų pažeidimų ji nepadarė. Teismas paviršutiniškai įvertino įrodymus byloje ir tendencingai rėmėsi subjektyviais ir neinformatyviais nukentėjusiųjų parodymais, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai taikė teisės normas dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos, jos kaltę grindė išskirtinai prielaidomis ir abejonėmis, nesivadovavo principu, jog visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Alytaus mieste ji nebuvo, tuo metu ji buvo odontologijos klinikoje Kaune. Nukentėjusioji B. D. pareiškimą apie jos neva įvykdytą vagystę policijai parašė tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., kai neva per televiziją pamatė reportažą apie tai, kad padėvėtų drabužių parduotuvėje apsivogė moteris, kurią ji iš karto atpažino kaip tą pačią moterį, kuri iš jos pavogė piniginę. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra niekiniai įrodomąja prasme. Be šių parodymų byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Neaišku, ar nukentėjusioji iš tiesų įvykio dieną kreipėsi į policiją, o jos pareiškimas neva nebuvo priimtas. Neaišku ir tai, kodėl ji policijos pareigūnams įvykio dieną neapibūdino jos piniginę pavogusios moters išvaizdos bei kitų individualių požymių, o policijos pareigūnai to procesiškai neįformino. Apeliantė daro prielaidą, kad nukentėjusioji tiesiog pamanė, jog tai bus ta pati moteris, tačiau toks atpažinimas yra subjektyvus ir turi būti vertinamas kritiškai. Teisminio nagrinėjimo metu B. D. parodė, kad apeliantė tik panaši į tą moterį, kuri neva iš jos pagrobė piniginę. Taigi, byloje nėra tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad ji įvykdė nukentėjusiosios piniginės vagystę. Skunde P. D. nesutinka ir su teismo išvada, kad ji yra kalta dėl N. M. piniginės pagrobimo. 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.30 val., ji buvo parduotuvėje „R.“, kurioje norėjo nupirkti drabužėlių anūkams. Eilėse tarp rūbų užsikabino jos automobilio rakteliai, kuriuos ji pasilenkusi atsikabino. Ši jos nurodyta aplinkybė byloje nepaneigta. Filmuota vaizdo medžiaga nepatvirtina, kad iš nukentėjusiosios rankinės piniginę pagrobė ji. Jos kaltė preziumuojama remiantis faktu, kad ji buvo pasilenkusi, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, kaltė negali būti preziumuojama, ją turi įrodyti institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Be to, pas ją N. M. piniginė nebuvo rasta ir išimta, jokių liudytojų, patvirtinančių vagystės faktą, nėra. Taigi, šiuo atveju neginčijamų jos kaltės įrodymų taip pat nesurinkta, vadovautasi tik prielaidomis ir abejonėmis.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. D. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

P. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Sutinkamai minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ATPK 50 straipsnio sankcija numato baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų, o ANK 108 straipsnio sankcija numato baudą nuo devyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi, asmeniui nebegalima taikyti administracinio arešto, vis dėlto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas P. D. skyrė piniginę baudą, kurios vidurkis pagal ATPK yra mažesnis nei pagal ANK, todėl apeliantės atsakomybė nėra griežtinama ir jos veika neperkvalifikuojama. Tačiau aukštesnės instancijos teismas vadovaujasi ANK 565 straipsnio nuostata, t. y. kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.Skunde apeliantė neigia savo kaltę dėl ATPK 50 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, teigdama, kad jos kaltė buvo nustatyta remiantis vien prielaidomis ir abejonėmis. P. D. teigimu, jokia byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad ji pagrobė nukentėjusiųjų B. D. ir N. M. pinigines. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.30 val., dėvėtų drabužių parduotuvėje „R.“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš tuo metu parduotuvėje buvusios N. M. rankinės P. D. pagrobė pinginę, kurioje buvo 80 eurų bei parduotuvių nuolaidų kortelės. Su šia išvada aukštesnysis teismas sutinka, kadangi bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apeliantės kaltę. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir sudaro vieningą bei nuoseklią įrodymų grandinę, kurios nepaneigia apeliacinio skundo teiginiai.Atkreiptinas dėmesys, jog P. D. neneigia 2016 m. rugpjūčio 11 d., apie 12.30 val., lankiusis dėvėtų drabužių parduotuvėje „R.“, tačiau nepripažįsta pagrobusi N. M. piniginės. Versiją, jog apeliantė parduotuvėje rinko anūkams drabužėlius ir eilėse tarp rūbų užsikabino jos automobilio rakteliai, kuriuos ji pasilenkusi atsikabino, paneigia tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek byloje esantis vaizdo įrašas. N. M. pastebėjo, jog rankinėje nebeturi piniginės, dar būdama parduotuvėje „R.“, t. y. priėjusi prie kasos, norėdama susimokėti už išsirinktas prekes. Tai, jog ateidama į minėtą parduotuvę, piniginę ji turėjo, spręstina iš to, kad prieš tai N. M. lankėsi parduotuvėje „Rimi“, kur mokėjo už prekes. Parduotuvė „Rimi“ yra šalia parduotuvės „R.“ (b. l. 5). Be to, nukentėjusioji tiek tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog viena moteris jos apsipirkimo metu nuolat buvo šalia jos, šią moterį ji apibūdino tyrimo metu pareigūnams bei atpažino teisme. Kadangi nukentėjusioji tą pačią dieną kreipėsi tiek į dėvėtų drabužių parduotuvės darbuotojus, tiek į policiją dėl vagystės fakto fiksavimo ir kaltininko nustatymo, todėl buvo gautas vaizdo kameros įrašas, nes parduotuvė „R.“ yra stebima vaizdo kamerų. Peržiūrėjus minėtą įrašą, pasitvirtina N. M. teiginiai, kad dėvėtų drabužių parduotuvėje ji iš esmės buvo persekiojama P. D.. Apeliantė, matydama pagyvenusio amžiaus moterį, apsipirkinėjančią kartu su mažais vaikais, nusprendė, jog tai bus tinkamas asmuo vagystei įvykdyti, kadangi vaikai blaškė nukentėjusiosios dėmesį, pastaroji visą savo dėmesį buvo sukoncentravusi į drabužėlių vaikams rinkimą ir visai nekreipė dėmesio į ant peties kabančią rankinę. Visa tai P. D. puikiai matė, kaip ir parduotuvės patalpas filmuojančias vaizdo kameras, todėl nuolat sekė tiek nukentėjusiąją, tiek ir pastarosios padėtį kamerų atžvilgiu. Vaizdo įrašas patvirtina, jog apeliantė stengėsi būti itin atsargi, priartėjusi prie nukentėjusiosios ji buvo ne kartą, tačiau vis laukdavo tinkamo momento piniginei paimti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad P. D. rankomis sklaido sukabintus drabužius, tačiau į juos net nežiūri, akimis apeliantė visą laiką seka nukentėjusiąją. Tai, jog drabužių pirkimas apeliantės nedomino, spręstina ir iš to, kad yra neva apžiūrimi įvairūs drabužiai, t. y. ir vyriški, ir moteriški, ir vaikiški. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad P. D. domino tik vaikiški rūbeliai anūkams, tačiau apeliantė prie vaikiškų drabužių eilės buvo priėjusi mažiausiai kartų. Ji visą laiką ėjo iš paskos nukentėjusiajai ir tai aiškiai atsispindi analizuojamo vaizdo įrašo medžiagoje. P. D. nuo pat įėjimo į parduotuvę momento išsiskiria iš kitų pirkėjų savo padriku elgesiu neva renkantis drabužius. Be to, apeliantė rankose nieko nelaiko, iš savo rankinės viso įrašo metu nieko nebuvo išsiėmusi, todėl automobilio raktelių užsikabinimo už drabužių versija laikytina gynybine. Pažymėtina ir tai, kad po šio neva užsikabinimo, t. y. piniginės iš N. M. rankinės ištraukimo momento, P. D. nedelsdama pasišalino iš parduotuvės „R.“. Apeliantė išėjo paspartinusi žingsnį, nesidairydama į šalis, nors nukentėjusiosios sekimo metu ji atidžiai stebėjo vaizdo kameras, rinko tinkamą vietą bei momentą vagystei įvykdyti. Taigi, nors vaizdo įraše tiesiogiai nematyti piniginės ištraukimo iš nukentėjusiosios rankinės momento, nes apeliantė atlikdama neteisėtą veiksmą prisidengė vienu iš pakabintų drabužių, tačiau visas P. D. elgesys būnant dėvėtų drabužių parduotuvėje neabejotinai patvirtina jos tikrąjį ketinimą, t. y. ne apsipirkti, bet pagrobti svetimą turtą, ką įgyvendinus – po akivaizdaus kontakto su N. M. - pasišalinama iš parduotuvės. Tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta trečių pašalinių asmenų, kurie būtų pastebėję vagystės faktą, nėra pagrindas pripažinti P. D. neįvykdžius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje. Nukentėjusioji N. M. ją atpažino, patvirtino, kad būtent su šia moterimi parduotuvėje „R.“ įvyko kontaktas, po kurio ji pasigedo rankinėje laikytos piniginės. Tai, jog piniginė nebuvo surasta, įrodomąja prasme reikšmės neturi, kadangi P. D. po įvykio galėjo jos atsikratyti, pasiimdama tik joje buvusius pinigus. Aukštesnysis teismas įvertina ir tai, kad tyrimo metu P. D. atsisakė duoti bet kokius parodymus (b. l. 8), kodėl nesutinka bendradarbiauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais nenurodė. Savo gynybinę versiją pažeidėja nurodė tik teisminio nagrinėjimo metu, tačiau pirmosios instancijos teismas šią versiją, kuri keliama ir apeliaciniame skunde, pagrįstai atmetė. Todėl administracinė nuobauda už 2016 m. rugpjūčio 11 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą jai paskirta teisėtai, kadangi P. D. įvykdė ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.Kitas pažeidimas, už kurio padarymą P. D. pripažinta kalta, yra aprašytas taip: 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 11.00 val., parduotuvėje „Humana“, esančioje Alytaus mieste, Naujoji g. 8, iš tuo metu parduotuvėje buvusios B. D. rankinės P. D. pagrobė piniginę, kurioje buvo 20 eurų, tremtinio pažymėjimas bei parduotuvių nuolaidų kortelės. Įrodinėjant šį pažeidimą, apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiosios B. D. paaiškinimais tyrimo metu bei parodymais teisminio nagrinėjimo metu, tyrėjos tarnybinių pranešimų (b. l. 39, 41) duomenimis, kita surinkta rašytine bylos medžiaga. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, surinktų įrodymų nepakanka P. D. kaltei nustatyti. Priešingai nei N. M., B. D., pastebėjusi jog neteko piniginės, iš karto į policijos pareigūnus nesikreipė. Savo paaiškinime (b. l. 45-46) ji nurodė, kad į policijos pareigūnus nesikreipė, nes jai padaryta žala nėra didelė, tačiau vėliau prisiminė, kad piniginėje buvo tremtinio pažymėjimas, o jame jos asmens duomenys, dėl to nusprendė parašyti pareiškimą. Pareiškimas buvo surašytas 2016 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 38). Tačiau teisme B. D. savo veiksmus, pastebėjus dingusią piniginę, aiškino skirtingai. Ji nurodė, kad į policiją nuėjo dar 2016 m. rugpjūčio 10 d., vos tik išėjusi iš „H.“ parduotuvės. Tačiau policijoje jai pasakė, kad pareiškimo rašyti nereikia, jei bus surasta piniginė ir joje buvę dokumentai, ją apie tai informuos. Šie teiginiai liko nei patvirtinti, nei paneigti, kodėl iš nukentėjusiosios nepriimtas pareiškimas, bei ar iš tiesų B. D. 2016 m. rugpjūčio 10 d. lankėsi policijos įstaigoje, nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad B. D. į policiją kreipėsi tik tuomet, kai per Dzūkijos televiziją pamatė reportažą apie tai, kad padėvėtų drabužių parduotuvėje apsivogė moteris. Nukentėjusioji neneigė, jog atpažino tą moterį, ją matė parduotuvėje „Humana“, todėl padarė išvadą, jog ta pati moteris gali būti įvykdžiusi ir jos piniginės vagystę. Vis dėlto, šių duomenų asmens kaltei nustatyti nepakanka. Teisminio nagrinėjimo metu B. D. nurodė, jog P. D. tikrai labai panaši į tą, kuri ją pastūmė parduotuvėje „Humana“, gal tik tos plaukai buvo šviesesni. Pamačiusi vaizdo įrašą, nukentėjusioji patvirtino, kad P. D. buvo apsirengusi taip pat, kaip ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. Atkreiptinas dėmesys, jog savo pareiškime B. D. ją galimai apvogusios moters bruožų ar aprangos nedetalizavo, ji tik patvirtino prisimenanti, jog P. D. kartu su ja lankėsi dėvėtų drabužių parduotuvėje. Taigi, nukentėjusioji galėjo ir sąžiningai suklysti. „Humana“ parduotuvės patalpos nėra stebimos vaizdo kameromis, kitų duomenų, patvirtinančių vagystės faktą, bylos medžiagoje nenustatyta. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju remtis vien subjektyviu B. D. apeliantės atpažinimu nėra pagrindo. P. D. nebuvo sulaikyta nei įvykio vietoje, nei apibūdinta pagal atkurtus nukentėjusiosios prisiminimus, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 50 straipsnį dėl pažeidimo B. D. atžvilgiu padarymo nutraukiama, nesant objektyvių galimybių pašalinti esamų abejonių, t. y. nenustačius P. D. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

P. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria P. D. už 2016 m. rugpjūčio 10 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą nubausta 130 Eur bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo nutraukti, nenustačius P. D. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir P. D. paskirta galutinė 150 Eur administracinė nuobauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.