Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-244/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-25
Bylos Nr.
1A-244/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aloyzas Kruopys, Violeta Ražinskaitė, Albinas Bielskis (pran.)
Nuteistasis
V. M.
Nukentėjusysis
G. M., A. M., R. B.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-244/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.;1.2.3.1. Procesinis bylos Nr. 1-60-1-00145-2010-1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Aloyzo Kruopio ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nuteistajam V. M. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. M. priteista: po 6000 Lt (šeši tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiųjų G. M. ir A. M. naudai; 832, 28 Lt (aštuoni šimtai trisdešimt du litai ir dvidešimt aštuoni centai) turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios R. B. naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 22 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui su N. Š. , smurtavo prieš ją – rankomis tyčia sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos bei kaklo sritis ir padarė poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje, kairiame skruoste, nosies nugarėlės viršuje bei smakro kairėje pusėje, kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, muštinę paviršinę žaizdą kairio antakio išorinėje srityje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairio antakio srityje, dėl ko nukentėjusiajai N. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei smogė vieną stiprų smūgį kumščiu nukentėjusiajai į pilvo sritį ir padarė poodinę kraujosruvą pilvo viršutinės dalies dešinės pusės pakrūtinio srityje su kairės kepenų skilties plyšimu, sukėlusiu ūmų nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio N. Š. , apie 22 val. įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė kitą žmogų.

Iš nuteistojo V. M. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirtąja bausme.

Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis nukentėjusiąją N. Š. nužudė veikdamas tyčia. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė liudytojos A. G. parodymais, kurie, nuteistojo teigimu, yra nepatikimi, todėl negalėjo būti pripažinti įrodymu. Pasak V. M. , byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis nukentėjusiajai N. Š. gyvybę atėmė dėl neatsargumo. Apeliantas skunde teigia, kad apygardos teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

V. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dėl tyčinio N. Š. nužudymo. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kėsina­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir nenorėjo at­im­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti. Tyčia nuo neatsargumo skiriasi tuo, kad ji turi skirtingą psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir dėl jos kilusiais pavojingais padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti) arba nusikalstamam nerūpestingumui (kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. Š. mirė dėl tyčinių V. M. veiksmų – smūgio kumščiu į pilvą sudavimo ir konstatavo, kad apeliantas nukentėjusiąją nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nesutinka su šia apygardos teismo išvada ir deklaratyviai teigia, kad nukentėjusiąją nužudė dėl neatsargumo. Teisėjų kolegijos nuomone, V. M. kaltė tyčia nužudžius N. Š. neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Tiesiogiai įvykį stebėjusi liudytoja A. G. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną kartu su N. Š. ir nuteistuoju vartojo alkoholinius gėrimus pastarojo namuose. Begirtaujant tarp jos ir N. Š. kilo žodinis konfliktas. Siekdamas nuraminti N. Š. , V. M. sudavė jai kelis smūgius ranka į veidą. Nuo sudotų smūgių nukentėjusioji atsisėdo, tuomet V. M. sudavė jai dar vieną smūgį kumščiu į pilvą (t. 2 b.l. 125-127). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja A. G. nurodė ir apklausta ikiteisminiame tyrime (t.1 b.l. 56-57, 61-62). Priešingai nei teigia nuteistasis V. M. savo apeliaciniame skunde, nuosprendį priėmęs teismas neturėjo nei teisinių, nei loginių kliūčių apkaltinamąjį nuosprendį grįsti liudytojos A. G. parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginį, kad liudytoja A. G. parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Juolab, kad šios liudytojos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Antai, liudytojos A. G. parodytos aplinkybės apie nuteistojo V. M. nukentėjusiajai N. Š. suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją sutampa su byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji mirė nuo stipraus pilvo sumušimo ir kepenų plyšimo, kuris sukėlė ūmų nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Žuvusiosios lavono apžiūros metu taip pat rasti daugybiniai sužalojimai veido srityje (t.1 b.l. 33-35).

Pats nuteistasis V. M. savo parodymuose viso proceso metu iš esmės neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajai N. Š. , tačiau sau palankia linkme aiškino kai kurias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apklaustas įtariamuoju pirmąjį kartą V. M. teigė sudavęs tik vieną nestiprų smūgį kumščiu nukentėjusiajai į pilvą (t. 1 b.l. 169). Tokius pačius parodymus apie tai, kad nukentėjusiajai N. Š. sudavė tik vieną nestiprų smūgį kumščiu į pilvą, apeliantas davė ir pirmosios instancijos teisme (t. 2 b.l. 121-124). Nuteistojo aiškinimą, kad suduotas smūgis N. Š. į pilvą buvo nestiprus ir juo negalėjo būti padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, paneigia pirmiau aptartoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys bei liudytojos V. G. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad V. M. suduotas smūgis kumščiu žuvusiajai į pilvą buvo stiprus.

Taigi, pirmiau aptartų duomenų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis V. M. ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į veidą ir stiprų smūgį kumščiu, buvusį N. Š. mirties priežastimi, – į pilvą. Atlikdamas tokius veiksmus, t.y. tyčia, sąmoningai rankomis suduodamas stiprius smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiosios kūno vietas – veidą ir pilvą, nuteistasis V. M. neabejotinai suvokė, kad kėsinasi į N. Š. gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė nukentėjusiąją N. Š. . Apeliantui inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nepagrįstu pripažįstamas ir apeliacinio skundo teiginys, kad apygardos teismas V. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas V. M. už minėto nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę - laisvės atėmimą vienuolikai metų. Teismo nuosprendžiu V. M. motyvuotai parinktas tinkamas bausmės dydis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nukentėjusiosios elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). V. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas netiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta gyvybė žmogui. Apeliantas yra neįgalus, neteistas, baustas administracine tvarka. Iš byloje esančios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad V. M. diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (t. 2 b.l. 37-38). Byloje nenustatyta V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę minėtų aplinkybių visumą, paskyrė nuteistajam bausmę, lygią straipsnio, nustatančio atsakomybę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. V. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai metų nelaikytina per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą konstatuoja, kad esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Albinas BielskisTeisėjai Aloyzas KruopysVioleta Ražinskaitė