- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2-411-644/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00250-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- R. J., Birštono savivaldybės administracijos socialinės
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Audriui Grauželiui, sekretoriaujant J. M., dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokatei R. M., atsakovei R. J., Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. G., Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. V. J. ieškinį palaikė ir prašė nepilnamečio sūnaus L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2-4).
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad 2006 m. kovo 23 d. Prienų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo V. J. ir R. J. santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta, kad mažamečio sūnaus L. J. gyvenamoji vieta yra su motina R. J.. Bėgant laikui bei augant sūnui jis suprato, kad buvo padaryta klaida. Iš jo bendravimo su vaiku, pradėjo aiškėti, kad motina vis mažiau turi įtakos augančiam vaikui. Sūnus L. J. pradėjo nesutarti su motina bei jos šeimos nariais. 2012 m. kovo 4 d., eilinio konflikto metu, viename bute gyvenantis R. J. sugyventinis E. D. du kartus trenkė kumščiu L. į galvą, po to išmetė jį į kambarį, kuriame buvo neblaivus senelis P. P.. Ten diedukas trenkė L. delnu į abi veido puses. N. L. senelis spyrė į nugarą, o po to L. patėvis su šepečiu sudavė į kairę ranką ir jį sužalojo. Atsakovė - motina R. J. - tuo pačiu metu metė į sūnų batu, tačiau nepateikė. Dėl pavartoto smurto mažamečiui L. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pokalbių su kriminalinės policijos darbuotojais metu taip pat išaiškėjo, kad atsakovė neturi jokios įtakos L. J. asmenybės formavimui, nes jis atsakovės neklauso. S. L. pasakojo, kad namuose diedukas P. P. pastoviai vartoja alkoholį, o smurtas prieš L. buvęs panaudotas ne pirmą kartą, tačiau tai niekur nebuvo užfiksuota. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei suderinus su ieškove, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriumi, L. išvyko gyventi pas jį į (duomenys neskelbtini), kur iki šiol kartu su juo gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. L. sudarytos visos sąlygos gyventi, tobulėti ir mokintis. Jis šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, gauna apie 1000 litų pajamų, todėl sugebės užtikrinti L. J. gyvenimo, mokymosi, auklėjimo sąlygas bei apsaugos jo interesus nuo neigiamo poveikio jo asmenybės formavimuisi, ko nesugebėjo padaryti jo motina R. J..
A. R. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paaiškino, kad gyvenant santuokoje su V. J., jis naudojo smurtą, vartojo alkoholį, tačiau šie faktai nėra užfiksuoti policijos komisariate. Šiuo metu V. J. nevartoja alkoholinių gėrimų, nes yra užsikodavęs, bet, jos manymu, bet kada jis vėl gali pradėti gerti. Po skyrybų V. J. vaikus prisimindavo retai, o paskutinius tris metus visiškai nepalaikė jokio ryšio su vaikais, niekada nedalyvavo vaikų auklėjime, nesidomėjo kaip jiems sekasi, ar neserga ir pan. Vaikais pradėjo domėtis tik šiais metais, todėl nemano, kad toks tėvas gali būti rūpestingas ir užtikrinti vaiko ateitį. Ji su savo vaikais D. J. ir L. J., visada stengėsi ir stengiasi palaikyti draugiškus santykius. Jos ir sūnaus santykiai buvo geri iki šių metų sausio mėnesio, kai pasireiškė tėvas. Jos manymu, tėvas jiems daro neigiamą įtaką, vaikai tapo uždari, pikti. Prieš jos sūnų, L. J. niekada nebuvo naudojamas smurtas ir ji nesutinka, kad sūnų sumušė jos sugyventinis E. D., kadangi jis mažamečius vaikus augino kaip savo, leido į mokyklą, domėjosi jų mokslais, ir pan. Nuo 2012-03-04 L. J. gyvena (duomenys neskelbtini), su savo tėvu ir ji su juo bendrauja per„skype“. L. sesuo D. taip pat labai pergyvena, kad negali gyventi kartu su savo broliu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš gimimo liudijimo matyti, kad L. J. tėvai yra V. J. ir R. J. (b.l. 6). 2006-03-23 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu tarp šalių nutraukus santuoką, nepilnamečio L. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina (b.l. 7,8).
Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras.
Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 3 dalis numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo sprendimas iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą; 2) tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė gyventi ir auginti kitiems asmenims. Aptariant šias sąlygas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomas ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos faktinės aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir panašiai. Bylos duomenimis, 2006-03-23 teismo sprendimu nustatant vaiko L. J. gyvenamąją vietą su jo motina, pagrindu tokiam sprendimui priimti buvo abipusis tėvų susitarimas. Ieškovas po šešių metų, nuo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priėmimo, reikšdamas ieškinį, iš esmės nurodė kelias aplinkybes ieškiniui pagrįsti: 1) vaiko išreikštą norą gyventi su tėvu; 2) L. nesaugu gyventi su motina, nes vaiko atžvilgiu motinos šeimoje yra naudojamas smurtas.
Byloje nustatyta, kad L. J. nuo 2012-03-04 įvykusio konflikto, gyvena kartu su tėvu V. J..
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teisminio nagrinėjimo metu davė išvadą, kad apsilankius ieškovo šeimoje, nustatyta, jog šeima gyvena ieškovo žmonos nuomojamame socialiniame vieno kambario bute su patogumais. Bute dar gyvena ieškovo žmona N. J. ir jos nepilnamečiai vaikai: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikams yra įrengtos vietos poilsiui, pamokų ruošai. V. J. šeima nėra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą. Ieškovas dirbo UAB „Lonsta“, darbe charakterizuojamas, kaip atsakingas, sąžiningas darbuotojas. V. J. žmona dirbo UAB „Trakų kibininė“. L. J. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, pakeitus mokyklą, mokytis sekasi geriau, turi draugų. Su draugais iš Birštono bendrauja internetu, taip pat bendrauja ir su seserimi, mama. Nuo 2012 m. kovo 4 d. L. gyvena kartu su tėveliu ir nori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes pas mamą, anot berniuko, jį mušdavo diedukas, patėvis. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (JT vaiko teisių konvencijos 27 str., CK 3.155 str. 2 d.). Ištyrus ieškovo šeimos aplinkos sąlygas ir atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko L. J. norą gyventi su tėvu, į jo teises ir teisėtus interesus augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje bei poreikius, L. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.
Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teisminio nagrinėjimo metu nenurodė su kuo L. J. turėtų toliau gyventi ir davė išvadą, kad šiuo metu R. J. gyvena su sugyventiniu E. D., augina judviejų sūnų M. D., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Skyriuje neturima duomenų apie vaikų nepriežiūrą, netinkamą tėvų elgesį su vaikais, vaikų mokyklos nelankymą ir pan. R. J. teigimu, sugyventinis E. D. jos mažamečius vaikus augino kaip savo, domėjosi ir domisi jų ugdymu, mokslais, vaikai jį vadina tėčiu. R. J. dirba, gauna pastovias pajamas, E. D. po patirtos traumos gauna netekto darbingumo pensiją (nedarbingumo lygis 60-70 proc). L. R. J. šeimoje, nustatyta, kad šeima gyvena jos tėvui P. P. priklausančiame dviejų kambarių bute kartu su R. seserimi L. ir tėvu. Kalbantis su R. J. paaiškėjo, kad V. J. paskutinius tris metus visiškai nepalaikė ryšių su vaikais, nesidomėjo jų sveikata, mokslu, nerėmė jų materialiai. Jos teigimu, dar gyvenant kartu, buvęs vyras dažnai vartodavo alkoholį, smurtavo prieš ją. T. R. nėra tikra, kad toks tėvas gali būti rūpestingas ir užtikrinti saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas sūnui L. Ji pripažįsta, kad L. yra labai judrus vaikas, dažnai dėl jo elgesio mokykloje kildavo problemų, tačiau jos buvo sprendžiamos pokalbių su vaiku metu, nenaudojant smurto ar prievartos. Sprendžiant iškilusį ginčą tarp tėvų dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, tikslinga ieškoti balanso tarp vaiko ir tėvų interesų. Tiek mama, tiek tėtis atsako už pilnavertį vaiko auklėjimą ir ugdymą. Mano, kad tėvų nesutarimai dėl vaiko priežiūros, gyvenamosios vietos pasirinkimo neigiamai veikia jo psichiką. Taip pat mano, kad nėra toleruotinas brolio ir sesers gyvenimas skyrium - tai galėtų būti leidžiama išskirtinais atvejais, atsižvelgiant į vaiko ir abiejų tėvų gyvenamąją aplinką bei vaiko pageidavimus.
Teisminio nagrinėjimo metu išklausius vaiko L. J. nuomonę, nustatyta, kad L. J. labai nori gyventi su savo tėvu. Pagrindinis motyvas, dėl kurio jis nenori gyventi su motina, yra tai, kad motinos namuose jis buvo dažnai mušamas patėvio, dieduko, o kartais ir motinos. Nurodė, kad jį mušdavo tada, kai jis blogai pasielgdavo. Mušė diržu, prailgintojo laidu, „tapke“. Mama, kai, jis jos neklausė, vieną kartą parklupdė ant kelių ir liepė kelti rankas. Be to, diedukas beveik kiekvieną dieną būna girtas. 2012-03-04, kai jis susimušė su savo seserimi, jam patėvis du kartus kumščiu kirto į galvą, įstūmė į kambarį, kur girtas diedukas jį pastūmė ir spyrė į nugarą bei „išmetė“ iš kambario. Jis verkė, o jo sesuo paskambino tėtei ir liepė pasiimti jį su savimi. Atvažiavęs tėtė jį pasiėmė su savimi ir nuo to laiko jis gyvena kartu su tėčiu (duomenys neskelbtini). Tėtės šeima jį labai gerai priėmė, jo neskriaudžia, tėtė niekada jo nemušė, o jei jis negerai pasielgia, tai tėtė jam paaiškina, ką jis negerai padarė ir prašo daugiau taip nesielgti. Be to, kai jis mokėsi Birštone, mokykloje iš jo tyčiojosi, dabartinėje mokykloje Aukštadvaryje jam sekasi gerai, jo niekas neskriaudžia.
Teismas neturi pagrindo abejoti L. J. paaiškinimais, nes duomenų, kad jam buvo padaryta įtaka iš ieškovo pusės, byloje nėra. Pažymėtina, kad 2012-03-04 ne ieškovas rodė iniciatyvą pasiimti su savimi sūnų, o L. paprašė leisti jam gyventi pas tėtę. Be to, apie įvykusį konfliktą namuose ieškovui pranešė ne L., o jo sesuo D. J.. Šios aplinkybės patvirtina, kad vaiko gyvenamoji vieta buvo pakeista ne dėl kažkokių tai kilusių asmeninių šalių ambicijų, o dėl L. saugios gyvenimo aplinkos užtikrinimo. Faktą, kad 2012-03-04 prieš L. J. galimai buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina byloje esanti Birštono PK pažyma, iš kurios matyti, kad Alytaus apskrities VPK Birštono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, pagal BK 140 str. 2 d., dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, padaryto mažamečiui L. J.. Ikiteisminiame tyrime yra pareikšti įtarimai E. D. (atsakovės sugyventiniui) ir atsakovės tėvui P. P. (b.l. 49).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas vertina, kad L. J. nėra saugu gyventi su motina, nes vaiko atžvilgiu motinos šeimoje galimai buvo naudojamas fizinis smurtas (dėl 2012-03-04 L. J. sužalojimo, atliekamas ikiteisminis tyrimas), o ir anksčiau L. auklėjime vyravo „diržo“ politika. Teismas atsižvelgia ne tik į vaiko norą gyventi su tėvu, bet ir į vaiko interesus - augti harmoningoje, saugioje ir ramioje aplinkoje. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi savo vaiku nėra, ieškovas dirba pagal verslo liudijimą, charakterizuojamas kaip rimtas, tvarkingas, turintis autoritetą kaimynų ir pažįstamų tarpe, tinkamai prižiūrintis vaiką bei nuolat besidomintis jo ugdymosi pasiekimais ir jokių žalingų įpročių neturintis asmuo (b.l. 63,64). Dabartinė ieškovo sutuoktinė N. J. taip pat sutinka, kad L. gyventų jų šeimoje (b.l. 18). Aplinkybė, kad L. gyvens atskirai nuo savo sesers D., nėra išskirtinis atvejis, kuris neleistų jiems gyventi skyriumi, kadangi jie galės nuolat bendrauti tiek tiesiogiai, tiek naudojantis informacinėmis technologijomis. Be to, apklaustas L., pripažino, kad šiuo metu jo santykiai su seserimi D. nėra geri, kadangi ji meluoja, jog jo namuose niekas nemušė. Dėl išvardintų priežasčių ieškovo ieškinys tenkintinas ir 2006-03-23 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-96-644/06, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, keistinas nustatant, kad nepilnamečio vaiko L. J. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. J., kadangi tai labiau atitiks vaiko interesus - gyventi harmoningoje, saugioje ir ramioje socialinėje aplinkoje (CK 3.169 str.).
Be to, teismas pažymi, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Byloje yra pateiktas dokumentas, pagrindžiantis ieškovo turėtas 500 Lt išlaidas advokatei už atstovavimą (b. l. 65). CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85, 8.18 p. rekomenduojama už vieną atstovavimo valandą teisme priteisti 0,15 koeficientą nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (800 Lt pagal 2007-12-17 LR Vyriausybės nutarimą „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1368), t.y. 120 Lt už valandą. Šioje byloje advokatė R. M. dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris truko 2 val., todėl už jos dalyvavimą teismo posėdyje ieškovui iš atsakovės priteistina 240 Lt. advokato pagalbai apmokėti.
Iš atsakovės ieškovui taip pat priteistina 100 Lt. sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 5) ir valstybei priteistina 35,50 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d.3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 268 str.,teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pakeisti 2006-03-23 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-96-644/06, dalyje dėl vaiko L. J. gyvenamosios vietos nustatymo, ir nurodyti, kad nepilnamečio vaiko L. J., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. J., a/k (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės R. J., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J. 340 Lt. bei valstybei 35,50 Lt. bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.