- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- A15.-484-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00265-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresnysis specialistas 2020 m. sausio 15 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-3285-2020 V. V. S. už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 27 d. apie 18.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į stovėjimo vietą, nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Apie 18.57 val., išvažiuodamas iš stovėjimo vietos atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 bei 222 punktų reikalavimus. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už tai numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. Š. (M. Š.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. 12.52 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vakar vakare buvo apgadintas pranešėjo automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, tačiau yra užfiksuotas vaizdo kamerų. Atvykus į vietą į juos (pareigūnus) kreipėsi A. P., kuris nurodė šalia stovintį po eismo įvykio apgadintą savo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Įvykio vieta yra filmuojama. Kartu peržiūrėjus vaizdo medžiagą paaiškėjo, kad jo automobilį galėjo apgadinti tamsios spalvos galimai (duomenys neskelbtini) markės automobilis. Pastarasis įvažiuodamas į šalia palikto stovėti automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) esančią stovėjimo vietą kliudė kitą stovėjusį automobilį. Įraše matosi, kad minėtą automobilį galimai vairavo pagyvenęs vyriškis, kuris yra užfiksuotas vaizdo kamerų. Po kurio laiko šis vyriškis grįžęs prie minėto (duomenys neskelbtini)automobilio ir juo išvažiuodamas atbulas kliudė dar vieną automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidžiant KET. Pareigūnams atvykus įvykio vietoje nebuvo nei kaltininko, nei kitų dviejų apgadintų automobilių (b. l. 6).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 28 d. apie 12.59 val. pranešėjas A. P. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), vakar vakare, namo kieme buvo apgadintas jo automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), yra vaizdo įrašas. Gali būti, kad automobilį apgadino tamsios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini)(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Minėtas automobilis išvažiuodamas kliudė kitą stovintį automobilį. Pranešėjas ne vietoje ir laukia pareigūnų skambučio (b. l. 7).
Iš 2019 m. lapkričio 28 d. eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos šios transporto priemonės: 1) (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės savininkas ir vairuotojas V. V. S., draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, išoriniai sugadinimo požymiai – priekinis bamperis, užpakalinis bamperis; 2) (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės vairuotojas A. P., transporto priemonės savininkas UAB (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai – užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis bamperis; 3) (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), transporto priemonės vairuotojas ir savininkas S. M., draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai – priekinis bamperis (b. l. 8, 9).
Iš A. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. paliko automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Vakare apie 19 val. pamatė automobilio apgadinimus – buvo nubraukti automobilio galinių durelių ir sparno dažai. Pirminės žalos nežino. 2019 m. lapkričio 28 d. ryte su apsaugos darbuotojais peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip tamsios spalvos automobilis (duomenys neskelbtini)galimai kliudė ne tik jo automobilį (duomenys neskelbtini), bet ir kitus automobilius. Automobilis draustas (duomenys neskelbtini) draudimu. Tikslesnę žalą turėtų sužinoti įvertinus draudimo ir autoserviso specialistams (b. l. 10).
Iš S. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. 7 val., ryte, savo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) pastatė nesugadintą, kitą dieną pamatė automobilio pažeidimus. Kaltininkas matosi pateiktoje vaizdo medžiagoje (b. l. 16).
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotos automobilių (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) apgadinimai (b. l. 13–14, 19–20).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) remonto sąmatos matyti, kad remonto darbų kaina sudaro 585,82 Eur (b. l. 11).
Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktos žalos sąmatos bei elektroninio laiško matyti, kad automobiliui (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu padaryta žala įvertinta 198,79 Eur (b. l. 17–18).
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. Š. tarnybinio parnešimo matyti, kad eismo įvykio tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip juodos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į stovėjimo vietą kliudo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Prieš tai dar kliudo pilkos spalvos automobilį. Išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės automobilis (duomenys neskelbtini) kliudo dar vieną automobilį. Patikrinus per duomenų bazes nustatyta, kad daugiau pranešimų apie apgadintus automobilius (duomenys neskelbtini), nebuvo. Automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) registruotas V. V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 21).
Byloje yra vaizdo įrašas, patvirtinantis minėtas aplinkybes (b. l. 27).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) savininku yra V. V. S. (b. l. 22).
Savo rašytiniame paaiškinime V. V. S. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. vakare vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo sustojęs Lietuvos ryto redakcijos kieme, po pusvalandžio apsisuko ir išvažiavo. Nežinojo, kad kliudė kitas transporto priemones, nieko nepajautė ir nepastebėjo (b. l. 23).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. S. teismo posėdžio metu nusižengimą pripažino, tačiau nurodė, kad nepastebėjo, visai net nepajautė, kad užkliudė automobilius. Tą dieną važiavo užsisakyti „Lietuvos rytas“ laikraštį į redakciją. Užsakė ir išvažiavo. Kadangi nežinojo nukentėjusiųjų adresų, negalėjau nei atsiprašyti, nei atsiskaityti už padarytą žalą. Nuoširdžiai gailisi. Prašė skirti švelnesnę baudą, nes yra pensininkas, pensija nedidelė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Nusižengimas padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Patirtą žalą atlygins draudimo bendrovė, kadangi automobilis yra draustas. Šiuo metu dėl to vyksta procesas. Pati žala sudaro 783 Eur, o tai tik 33 Eur daugiau už penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Jeigu būtų 33 Eur mažiau, būtų galima taikyti ANK 426 straipsnio 1 dalį. Kadangi yra nedirbantis, pensininkas, prašė teismo skirti minimalią įmanomą baudą.
Vadovaujantis KET 9 punktu, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Administracinė atsakomybė už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus ANK numatytuosius (t. y. kaip šiuo atveju – už KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą)), kyla pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 Eur (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. S. 2019 m. lapkričio 27 d. apie 18.09 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), įvažiuodamas į stovėjimo vietą stovėjimo aikštelėje, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino bei tą pačią dieną, apie 18.57 val., išvažiuodamas iš tos pačios stovėjimo vietos atbulas, taip pat nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino. Nors atsakomybėn traukiamas V. V. S. nurodė, kad nepastabėjo, jog būtų apgadinęs kitas transporto priemones, jis neneigė administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku buvęs eismo įvykio vietoje. Be to, jo kaltę dėl eismo įvykio neginčytinai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiųjų A. P. ir S. M. rašytiniai paaiškinimai, kad iki eismo įvykio jų automobiliai nebuvo apgadinti, taip pat byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog apgadinimų aukščiai ir vieta atitinka bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad V. V. S. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) kvalifikuoti teisingai.
KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos neatlikus minėtos pareigos, t. y. pažeidus KET reikalavimus, kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 426 straipsnį. ANK 426 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015, 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Šiuo atveju, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog V. V. S. veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (t. y. kaip pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), jis, teismo vertinimu, šio nusižengimo nepadarė, kadangi nenustatytas tyčinis neteisėtas šio vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.
Kaip nurodė V. V. S. savo rašytiniame paaiškinime, 2019 m. lapkričio 27 d. vakare jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir buvo sustojęs Lietuvos ryto redakcijos kieme, po pusvalandžio apsisuko ir išvažiavo, tačiau nežinojo, kad kliudė kitas transporto priemones, nieko nepajautė ir nepastebėjo. Tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad kliudęs kitus automobilius, V. V. S. to nepastebėjo, išlipęs apžiūrėti susidūrimo nebuvo ir išvažiavo iš įvykio vietos. Be to, atsižvelgiant į tai, jog iš nuotraukų matyti automobilių nubrozdinimai nėra itin dideli, pagal UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktus duomenis kiekvienai iš abiejų apgadintų transporto priemonių padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, šį dydį viršija tik kartu sudėjus, taip pat nėra kitų duomenų, leidžiančių neabejotinai spręsti apie tai, jog V. V. S. suvokė esantis susijęs su eismo įvykiu ir iš jo sąmoningai pasišalino, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, bei atsižvelgiant į garbų pažeidėjo amžių, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. V. S. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma. Dėl šios priežasties ši administracinio nusižengimo bylos dalis nutrauktina.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 str.).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo (t. y. numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje) pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, V. V. S. asmenybę (garbaus amžiaus, nedirba, yra pensininkas, per pastaruosius metus administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus, visais atvejais už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (taip pat ir už analogišką nusižengimą, kai važiuodamas atbulas atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, už ką jam skirta žodinė pastaba), baudos sumokėtos, yra galiojančių nuobaudų (b. l. 2–5), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad V. V. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), bei administracinis nusižengimas padarytas vyresnio nei 65 metų amžiaus asmens (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 str. 1 d. 12 p.) (b. l. 2–5).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. V. S. paskyrus baudą, lygią ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui (ANK 34 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. V. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 11 Eur (vienuolikos eurų) dydžio baudą.
V. V. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20109778926.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.