Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. A.-S., jo atstovui adv. Vidui Vilkui, adv. pad. Otilijai Gabrėnaitei, atsakovo atstovui adv. Valdui Kersnauskui, tretiesiems asmenims V. T., A. J. T., trečiojo asmens G. G. atstovei R. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo S. A.-S. ieškinį atsakovui BĮ Ukmergės kultūros centrui dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. G., V. T. ir A. J. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies. Jo nuomone, teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl neturtinės žalos dydžio ir nuo atitinkamų išaiškinimų neturėtų nukrypti. Draudimo bendrovės yra išmokėjusios ieškovui maksimalią įstatymo numatytą neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovo papildomi reikalavimai dėl neturtinės žalos turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Be to, sunkvežimio „MAN 8.150“ vairuotojo neapdairumas taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ir tokioje situacijoje buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, todėl vairuotojas A. T. taip pat kaltas tuo, kad minėtoje situacijoje jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Neištyrus baudžiamosios bylos ir nepriėmus nuosprendžio lieka daug neaiškių aplinkybių, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos priteisimui šioje civilinėje byloje, kadangi iš prie civilinio ieškinio pateiktų dokumentų neaišku, ar nebuvo ir paties ieškovo (nukentėjusiojo) kaltės ar nerūpestingumo dėl jam kilusių pasekmių, ar įvykio metu ieškovas tinkamai vykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, taip pat tokio dydžio neturtinė žala negali būti priteista dėl atsakovo materialinės padėties. Be to, 6 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimas, kurių ieškinyje prašė priteisti ieškovas, turėtų būti atmestas, nes šis palūkanų dydis neatitinka CK 6.210 str. 2 d. reglamentuojamo palūkanų dydžio (b. l. 120-125).

Trečiojo asmens G. G. atstovė R. G. palaikė atsakovo atsikirtimus dėl ieškovo reikalavimų (garso įrašo laikas nuo 48:02 iki 52:25 b. l. 215).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Nustatyta, kad 2011-03-10 Širvintų r., kelyje Vilnius – Panevėžys 47 km įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Ukmergės savivaldybės BĮ Ukmergės kultūros centro darbuotojo G. G., atsitrenkė į sunkvežimio „MAN 8.150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. T. (b. l. 12-15). Įvykio metu nukentėjo ieškovas S. A.-S., kurį Ukmergės kultūros centro vairuotojas G. G., vykdydamas darbines pareigas, vežė į muzikinį festivalį Ukmergėje(b. l. 128-130). Ieškovas dėl patirtų sunkių traumų buvo ilgai gydomas (b. l. 25-111). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2011-11-02 išvadoje Nr. 11-1744 (11), konstatuota, kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo techniniu požiūriu nepriimtini Ukmergės kultūros centro vairuotojo G. G. veiksmai (b. l. 12-15), tačiau G. G. dėl patirtų sužalojimų iki šios dienos yra komos būklėje, įtarimai šiam asmeniui iki šiol nėra pareikšti ir nėra galimybės atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų (b. l. 118; 132-134).

Ukmergės kultūros centro automobilio, kurį vairavo G. G., privalomoji civilinė atsakomybė apdrausta draudimo veiklą vykdančioje Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale. Ši draudimo bendrovė 2013 m. gegužės mėn. ieškovui S. A.-S. išmokėjo 50 procentų apskaičiuotos draudimo išmokos, t.y. išmokėjo 14 598,12 Lt draudimo išmoką nuo bendros 29 196,23 Lt sumos (b. l. 10-11). Įvykio dienai maksimali neturtinė žala nustatyta atlyginti draudimo bendrovei yra 8 632 Lt (2500 EUR, TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p.), atitinkamai Compensa Insurance Group Lietuvos filialas atlygino pusė šios sumos, t.y., 4316 Lt. Likusią 50 procentų žalos dalį atlygino eismo įvykio metu dalyvavusio sunkvežimio „MAN 8.150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomosios transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, t.y. 2013 m. birželio 25 d. išmokėjo 14 598,12 Lt draudimo išmoką, kurios 4316 Lt sudaro neturtinė žala (b. l. 11). Iš viso išmokėtos neturtinės žalos dydis sudaro – 8632 Lt. Turtinė žala ieškovui atlyginta visiškai.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

CK 6.249 str.1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, be to taikytinos ir CK 6.283 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDĮ) 2 str. 2 d. nustato, kad eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje (bylos Nr. 3K-7-115/2006) teismas yra išaiškinęs, jog jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu, darytina išvada, kad įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Nukentėjusio trečiojo asmens pareiga reikalavimą nukreipti į draudiką kaip vieną iš dviejų skolininkų suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiari draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

Šiuo atveju eismo įvykis buvo sukeltas Ukmergės kultūros centrui priklausančio automobilio, vairuojamo šio kultūros centro vairuotojo G. G., todėl ieškovas turi teisę reikalauti žalos, kiek jos nepadengia draudimo išmoka, iš Ukmergės kultūros centro, kurios darbuotojas vykdydamas darbines funkcijas sukėlė įvykį, tą faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga.

TPVCAPDĮ 2 str. 14 d. nustato, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.263 str. 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.254 str. 1 d. nustatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, o šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Ieškovo pateikiami įrodymai patvirtina, kad dėl įvykio metu patirtų traumų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitokio pobūdžio pasekmes. Tai patvirtina išrašas iš VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medicinos dokumentų po eismo įvykio į šią ligoninę ieškovas buvo atvežtas sunkios būklės – lūžusi kaukolė, žandikaulis, stuburas. Ieškovui buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, impresinis uždaras smilkinkaulio žvyno lūžimas kairėje, hematoma kairėje vidurinės kaukolės dauboje, krūtininės-juosmeninės stuburo dalies kompresinis lūžis. Gydantis ligoninėje kilo šlapimo takų infekcija. Dėl žandikaulio lūžio, retrofaringinės hematomos esant labai aukštai rizikai ieškovui nebuvo galima atlikti operacijos. Chirurginės operacijos protokolas patvirtina, jog operacija atlikta 2011-03-29, kurios metu pašalintas impresinis kaukolės lūžis, lūžgaliai fiksuoti titanine plokštele ir penkiais titaniniais sraigtais. Operacija truko 2 val. 5 min (b. l. 23-111). Ieškovas buvo nedarbingas nuo įvykio iki 2011-09-02 (b. l. 16—22). Ieškovo patirtų traumų aprašymas patvirtina, jog ieškovas patyrė ne tik didelius fizinius skausmus ir su tuo susijusius nepatogumus, tačiau taip pat išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą. Dvasinių išgyvenimų sunkumą patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovui buvo sužalotas veidas. Ieškovas yra koncertuojantis muzikantas, jo pergyvenimus, susijusius su tuo, kad jis ilgus mėnesius negalėjo sugrįžti į jam įprastą gyvenimą, sunkino išgyvenimai, lūžus žandikauliui buvo išmušti ieškovo dantys, po gydymo ligoninėje ieškovui teko patirti dantų gydymo ir protezavimo procedūras, ieškovas siųstas konsultuotis į Vilniaus odontologijos kliniką, gydėsi šioje ir kitose odontologijos įstaigose. Ieškovas dėl sutrikdytos sveikatos negalėjo gauti ankstesnio dydžio pajamų.

Ieškovo teigimu, jis jaudinasi dėl savo ateities, nerimauja, ar galės sugrįžti į ankstesnį pilnavertį gyvenimą. Dėl patirtų sužalojimų ieškovas ilgą laiką patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą. Kaip nurodoma medicininiuose ir kituose dokumentuose, kaukolės lūžio pasėkoje ieškovui išsivystė jautrumas triukšmui, dėl ko jis turėjo atsisakyti iki avarijos dirbto darbo Nacionaliniame operos ir baleto teatre, todėl įsidarbino į Valstybinį simfoninį orkestrą pusei etato. Ieškovas, jo teigimu, gali atlikti tik specifinius, nedidelio garso kūrinius. Dėl patirtos galvos traumos ieškovas yra priverstas viešumoje vaikščioti su galvos apdangalu, nes po operacijos rando vietoje neauga plaukai. Patirtų sužalojimų pasėkoje (ką patvirtina medicininiai dokumentai) ieškovas nebejaučia dalies veido, jam atsirado mimikos sutrikimai, kas jam kelia kompleksą bendraujant su žmonėmis, sumažėjo ieškovo savivertė, o tai kelia stresą, emocinę depresiją, nerimo sutrikimus. Visas šias aplinkybes be to patvirtina 2013-05-30 psichologo išvada (b. l. 111). Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina iš viso 40 000 Lt.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą (LAT CBS 2011 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Sveikatos sužalojimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Tai atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką.

Asmens sveikata, be abejo, vertintina kaip svarbiausia, ne visada atkuriama ar neįmanoma atkurti vertybė.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad atlyginant neturtinę žalą būtina atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiuo atveju ieškovui padaryta neturtinė žala yra susijusi su jo sveikatos dideliais pakenkimais, fiziniu skausmu, nerimu dėl sveikatos ateityje. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ieškovo patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai yra sunkūs, neišmatuojami pinigine išraiška. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai nurodo, kad jų pilnai nekompensuoja 8 632 Lt (2 500 eurų) neturtinės žalos suma, kurią išmokėjo draudikai (bendrovės Compensa ir Gjensidige) atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 2 p. nustatytą neturtinės žalos sumą dėl vieno įvykio, įvykusio laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d.

Atsakovų tvirtinimai, jog vilkiko vairuoto A. T. veiksmai tokioje situacijoje buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, neatitinka įrodymų. Byloje esančia 2011-11-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada yra nustatyta, jog „Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Citroen Berlingo“ vairuoto G. G. veiksmai [...] techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti“. Trečiojo asmens A. T. veiksmai nebuvo pripažinti (konstatuoti) kaip pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, jie buvo pripažinti tik techniniu požiūriu nepriimtinais ir turėjusiais priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (b. l. 12-15).

Ieškovas pagrįstai nurodo, kad nėra net teorinės tikimybės baudžiamajai bylai būti ateityje kada nors išnagrinėtai, kadangi trečiasis asmuo (vairuotojas) G. G. yra tokios būklės, jog negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (atsakyti įstatymo nustatyta tvarka už savo veiksmus).

Baudžiamojoje byloje yra specialistų (medikų) išvada, jog G. G. sveikatos būklė neleidžia jam būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn ir kada tai bus, neįmanoma pasakyti.

Ši civilinė byla gali būti išnagrinėta, kadangi joje pakanka faktinių duomenų, leidžiančių nustatyti asmenis, atsakingus deliktine civilinės atsakomybės tvarka. Civilinės atsakomybės klausimas gali būti išspręstas ir neišsprendus klausimo dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės. Nesant aiškios perspektyvos (dėl itin sunkios trečiojo asmens G. G. traumos) dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ieškovo teisė į žalos atlyginimą negali būti praktiškai eliminuota.

CK 6.270 str. 4 d. numato, jog jeigu žala trečiajam asmeniui (šiuo atveju - ieškovui) padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos, tai šių didesnio pavojaus šaltinių valdytojai atsako solidariai. CK 6.6 str. 4 d. numato, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Ieškovas pagrįstai nurodo, kad net darant išvadą, jog dalis atsakomybės dėl eismo įvykiu kilusių pasekmių tenka ir trečiajam asmeniui, vilkiko MAN 8.150 vairuotojui, jis teisėtai laikosi pozicijos, ir vadovaujantis minėta CK 6.6 str. 4 d. nuostata ieškiniu prašo žalą priteisti tik iš atsakovo. Įrodinėjimo našta kokia dalimi atsako atsakovas, o kokia minėtas asmuo (vilkiko „MAN 8.150“ vairuotojas, valdytojas ar savininkas) – išeina už ieškovo ieškiniu įrodinėtinų aplinkybių ribų (nesudaro ieškinio pagrindo bei dalyko). Priešingas aiškinimas pažeistų įstatymu įtvirtintas prezumpcijas (CK 6.270 str. 4 d., 6.6 str. 1 d., 3 d.) bei įstatymu suteiktą nukentėjusiojo asmens (ieškovo) teisę rinktis savo teisių gynimo būdą (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariai atsakančių bendraskolių tarpusavio atsakomybės ribų nustatymas ir atsiskaitymas yra šių asmenų teisiniai klausimai, spręstini jiems tarpusavyje (CK 6.9 str.).

Iš to, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo patirtos neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju jo pagrįstai ir teisėtai vertintinas 40 000 Lt, iš kurios atitinkamai atėmus draudimo bendrovių išmokėtą maksimalią neturtinės žalos išmoką – 8 632 Lt likęs iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos dydis sudaro 31 368 Lt.

Ši pinigų suma priteistina iš atsakovo pilna apimtimi. Atsakovas kaip solidariai atsakantis skolininkas turės regreso teisę į kitus bendraskolius (jei tokie bus nustatyti) ir jų teisiniai klausimai, galės būti sprendžiami tarpusavyje (CK 6.9 str.).

Nors atsakovas yra biudžetinė įstaiga, į bylą yra pateikta jo finansinės būklės ataskaita leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybę atlyginti ieškovo prašomą neturtinę žalą (b. l. 127; 173-174; 178-179).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 3 000 Lt, todėl, patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Remiantis CPK 2 straipsniu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 65,23 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo S. A.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo BĮ „Ukmergės kultūros centro“, juridinio asmens kodas 190351690, 31 368 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 (tris tūkstančius Lt) už advokato paslaugas ir 941,04 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt vieną Lt 04 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovo S. A.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai į Valstybės biudžetą 65,23 Lt (šešiasdešimt penkis Lt 23 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.