- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2K-335/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Tomas Šeškauskas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- M. D., R. M., M. S., S. Š., R. B.
- Civilinis ieškovas
- N. L., D. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. (M. D.) kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nutarties.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu M. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti R. M., M. S., S. Š. ir R. B., tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Priteista solidariai iš R. M., M. S., S. Š., M. D. ir R. B. 790 Lt turtinės žalos P. P.
Taip pat priteista solidariai iš R. M., M. S., S. Š., M. D. ir R. B. 402 Lt turtinės žalos L. P.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių N. L. ir D. P. civiliniai ieškiniai atmesti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nutartimi nuteistųjų S. Š., M. D. ir R. B. apeliaciniai skundai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su R. M., M. S., S. Š. ir R. B. įvykdė plėšimą, t. y. 2007 m. balandžio 9 d. apie 4.30 val., laikinai pasišalinę iš Alytaus pataisos namų, bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini), panaudodami psichinį smurtą prieš nukentėjusiuosius P. P., L. P., N. L. ir I. M., S. Š. liepiant nukentėjusiesiems sėdėti ir nejudėti, R. M. kambaryje nuo stalo paėmė P. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“, kurio vertė 600 Lt su SIM kortele, kurios vertė 30 Lt, mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericson“ pakrovėją, kurio vertė 10 Lt, L. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“, kurio vertė 400 Lt su SIM kortele, kurios vertė 1 Lt, I. M. motinai D. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3220“, kurio vertė 50 Lt, bei juos S. Š. nurodymu perdavė M. D., tačiau vėl S. Š. nurodymu padėjo ant stalo, vėliau R. M. telefonus įsidėjo į kelnių kišenę. M. S. nurodė R. M., kad pas A. M. yra dar vienas mobiliojo ryšio telefonas ir R. M. pareikalavus atiduoti telefoną, R. M. paėmė iš A. M. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X510“, kurio vertė 400 Lt su SIM kortele, kurios vertė 1 Lt, priklausantį nukentėjusiajam L. P. R. B. koridoriuje-virtuvėlėje paėmė ant stalo buvusį butelį 0,7 l talpos viskio „Alexander“, kurio vertė 125 Lt, priklausantį P. P. bei iš koridoriuje-virtuvėlėje esančios striukės kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla“, kurio vertė 20 Lt su SIM kortele, kurios vertė 1 Lt, priklausantį N. L. S. Š. paėmė kambaryje ant stalo buvusį butelį 1 l talpos degtinės „Lituanika“, kurio vertė 25 Lt, priklausantį P. P. ir jį perdavė M. S. Taip R. M., M. S., S. Š., M. D. ir R. B. padarė nukentėjusiajam P. P. 790 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam L. P. – 802 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajai N. L. – 21 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiajai D. P. – 50 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo teismą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi tik vieno asmens, t. y. kito nuteistojo šioje byloje R. M., parodymais. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis nusikaltimo padarymo dieną buvo pasišalinęs iš pataisos namų teritorijos ir 2007 m. balandžio 9 d., apie 4.30 val., buvo bute, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini). Kasatorius teigia, kad su R. M. konfliktavo, ką jis ir pats patvirtino, todėl pastarasis jį apkalba. Kadangi R. M. parodymai nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, jų nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Nors R. M. parodė, kad kasatoriui buvo perduoti iš nukentėjusiųjų pagrobti mobiliojo ryšio telefonai, o pats kasatorius stovėjo koridoriuje, tačiau patys nukentėjusieji to nepatvirtino. Antai nukentėjusioji N. L. parodė, kad koridoriuje prie durų stovėjo du vyrai, kurių ji prašė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji kasatoriaus neatpažino. Nukentėjusieji A. M., I. M. ir P. P. taip pat parodė, kad kasatorių pamatė tik teisme. Tačiau teismas nenurodė, kuo motyvuodamas atmetė kasatoriaus kaltę paneigiančius įrodymus ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamus reikalavimus.
Kasatorius nurodo, kad liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad jis jam rodė telefoną, yra melagingi. Taip pat neteisingi yra R. B. parodymai apie tai, kad 2007 m. balandžio 9 d., apie 23 val. matė kasatorių išėjusį iš pataisos namų patalpų, nes tuo laiku vyko patikrinimas. Patikrinimai dar vyko 2 val. ir 4 val. nakties ir tai, kad kasatorius tuo metu buvo pataisos namuose, gali patvirtinti pataisos namų darbuotojai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. parodymai prieštarauja R. M. parodymams, nes pastarasis teigė, kad iš pataisos namų pasišalinome penkiese 4 val., tuo tarpu R. B. parodė, kad išėjusį iš pataisomos namų apie 23 val. matė tik vieną kasatorių. Taip pat kasatorius nurodo, kad liudytoja E. V. davė melagingus parodymus apie tai, kad jis neva prisipažino padaręs nusikaltimą ir jam nebuvo daromas atpažinimas. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai priimdamas nuosprendį rėmėsi liudytojų R. B. ir E. V. parodymais, kurie neatitinka tikrovės ir yra prieštaringi.
Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 242 straipsnio 1 dalį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, nes neiškvietė ir neapklausė pataisos namų darbuotojų, galėjusių patvirtinti, kad nusikaltimo padarymo metu kasatorius buvo pataisos namuose. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismas pažeidė BPK 292 straipsnio 1 dalį.
Be to, kasatoriaus manymu, teismas buvo šališkas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius apeliacine tvarka neskundė, jog pirmosios instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pažeistos jo teisė į gynybą. Taip pat nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi bei pažeidė BPK 292 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, šie klausimai negali būti kasacinio proceso nagrinėjimo dalyku.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina nuosprendžiu ir nutartis, dėl kurių yra paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu, tuo tarpu pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pareiga. Alytaus rajono apylinkės teismas nuosprendį pagrindė byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, visetu. Priešingai nei teigia kasatorius, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir esminių BPK pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatoriaus dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme patvirtina kito nuteistojo šioje byloje R. M. parodymai, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs ir atitiko kitas bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodymus apie kasatoriaus dalyvavimą darant nusikalstamą veiką patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti R. M. parodymų patikimumu. Be to, kasatoriaus teiginius, neva jį R. M. apkalbėjo dėl asmeninių nesutarimų, pats R. M. kategoriškai paneigė. Taip pat yra pagrįstos apeliacinės instancijos teismo išvados, kad kitų nuteistųjų S. Š. ir M. S. išsakyta versija, jog nusikaltime dalyvavo R. M. su jais ir dar dviem laisvėje sutiktais draugais, o ne su nuteistaisiais R. B. ir M. D., yra paneigta liudytojų parodymais ir parodymų atpažinti protokolais. Taip pat nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad liudytojų R. B. ir E. V. parodymai yra nepagrįsi. Taigi teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.
Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suvaržytos jo teisės į gynybą, nes viso proceso metu jis turėjo jį atstovaujantį advokatą, pats dalyvavo byloje tiriant įrodymus ir turėjo teisę užduoti klausimus tiek liudytojams, tiek kitiems teisiamiesiems bei šiomis teisėmis naudojosi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. D. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl M. D. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstumo
Kasatorius nesutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu ir didelę dalį kasacinio skundo skiria įrodymų vertinimo klausimams, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiųjų parodymus ir nepagrįstai rėmėsi kito nuteistojo šioje byloje – R. M. bei liudytojo R. B. parodymais. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnį, kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai. Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, liudytojų nekviečia ir neapklausinėja, taigi neturi galimybių pervertinti žemesnių teismų padarytus įrodymų vertinimus. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija nesprendžia, ar teismai tinkamai įvertino įrodymus ir spręsdama teisės taikymo klausimus remiasi teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ar nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis ), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.
Kolegija laiko, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorius padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis, priešingai nei teigia kasatorius, atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte jam keliamus reikalavimus. Teismas nuosekliai, detaliai atskleisdamas jų turinį išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl kasatoriaus dalyvavimo padarant BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bei detaliai atskleidė jų turinį, taip pat nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitų nuteistųjų šioje byloje (S. Š. ir M. S.), teigusių, kad jis nedalyvavo darant nusikalstamą veiką, parodymus.
Tą aplinkybę, kad kasatorius dalyvavo darant nusikaltimą ir buvo buto koridoriuje patvirtino tik vienas iš nuteistųjų – R. M. Kadangi nuteistasis R. M. neturėjo pagrindo apkalbėti kasatorių ir tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme davė vienodus ir nuoseklius parodymus, teismas neturėjo pagrindo nesiremti jo parodymais.
Nors nukentėjusieji kasatoriaus neatpažino, o jis pats teigia, kad nusikaltimo darymo metu nebuvo išėjęs iš pataisos namų teritorijos, tačiau visi nukentėjusieji teigė, kad į butą įsibrovė penki asmenys, du iš kurių buvo buto koridoriuje. Be to, tą aplinkybę, kad į butą įsibrovė penkiese, patvirtino ir nuteistieji S. Š. bei M. S., tik jie teigė, kad vietoje kasatoriaus ir kito nuteistojo šioje byloje – R. B., nusikaltime dalyvavo du laisvėje sutikti jaunuoliai. Tačiau nukentėjusysis A. M. atpažino A. B. kaip asmenį buvusį buto koridoriuje, nors nuteistieji S. Š. bei M. S. taip pat neigė ir dėl jo dalyvavimo darant nusikaltimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikaltime dalyvavo penki asmenys, tarp kurių buvo ir kasatorius.
Nors kasatorius teigia, kad patikrinimą atlikę pataisos namų pareigūnai būtų patvirtinę, jog jis nebuvo išėjęs iš pataisos namų teritorijos, tačiau teismas neturėjo pagrindo juos apklausti, nes nuteistieji parodė, kad iš pataisos namų teritorijos išėjo po paskutinio patikrinimo, vykusio 4 val. (nusikaltimas padarytas 4.30 val.).
Teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, todėl tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų (BPK 367 straipsnio 3 dalis)
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius apeliacinės instancijos teismui neskundė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei pažeidė BPK 292 straipsnio 1 dalį, todėl šie klausimai negali būti kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. D. kasacinį skundą atmesti.