Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-27
Bylos Nr.
1S-145-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-145-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo J. M. (toliau – J. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 93-964 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. bei nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2014 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2016 m. lapkričio 11 d..

2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 93-964 Komisija, konstatavusi, jog nuteistojo J. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas nepakito, t. y. nesumažėjo, nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos J. M..

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi J. M. skundą atmetė.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą –taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, objektyviai neįvertino socialinio tyrimo ir individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nesigilino ir į tai ar jo atžvilgiu sudarytas socialinės reabilitacijos planas yra motyvuotas. J. M. pabrėžia, jog šiuo metu jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų, jokių nusiskundimų jo elgesiu nėra, pavojaus aplinkiniams jis nekelia, kas rodo, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turėjo sumažėti, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių ji išliko tokia pati.

Skundu pažymima, jog sąlygos, kurioms esant nuteistajam netaikomas lygtinis paleidimas, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 str. nuostatose, tačiau padarytos nusikalstamos veikos sunkumas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas ar ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos šiame straipsnyje nenurodytos. Tokiu būdu, J. M. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti lygtinio paleidimo institutą šių duomenų pagrindu, priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. M. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. lapkričio 19 d., atlikus nuteistojo J. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 87 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Remiantis apygardos teismui pateiktais duomenimis, J. M. prašymas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra svarstomas antrąjį kartą. Pirmojo svarstymo metu, lygtinio paleidimo institutas nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikytas, nustatant jam tam tikras rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tęsti darbinę veiklą, kreiptis į Psichologinę tarnybą dėl elgesio korekcijos bei aktyviai dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, šias rekomendacijas nuteistasis vykdo. Be to, bausmės atlikimo metu J. M. reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais, kalba apie juos su meile, kas leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamai tvirtus nuteistojo socialinius ryšius, o tai, sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio J. M. nusikalstamumo. Įvertintina ir tai, kad bausmės atlikimo metu J. M. drausminėmis nuobaudomis už režimo reikalavimų pažeidimus baustas nebuvo, o už gerą elgesį buvo skatintas vieną kartą. Akcentuotina ir tai, ką savo skundu apygardos teismui itin pabrėžia ir nuteistasis, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. J. M. buvo suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos, kreipėsi į Darbo biržą dėl įdarbinimo ir lygtinio paleidimo atveju (yra gavęs atsakymą dėl įsidarbinimo galimybių po bausmės atlikimo), kas neabejotinai rodo tam tikras teigiamas nuteistojo nuostatas į darbą bei užimtumą. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai vertina pats J. M., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama vidutinei, o jo rizikos vertinimo rezultatas po paskutiniojo vertinimo nepakito, dėl ko, sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalaujama akivaizdžios nuteistojo elgesio pažangos, kuri šiuo konkrečiu atveju nenustatyta.

Nors skundu apygardos teismui nuteistasis kelia klausimą dėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato, pateikdamas savo samprotavimus dėl galimos pataisos įstaigos darbuotojų nekompetencijos (nesugebėjimo sudaryti nuteistojo atžvilgiu tokį individualų socialinės reabilitacijos planą, kurį įvykdžius nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėtų), tačiau vertinti pataisos įstaigos darbuotojų kompetenciją nepriklauso aukštesniojo teismo, sprendžiančio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kompetencijai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. M. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu bei nuteistojo mąstymas ir elgesys. Šie veiksniai, vertinant juos tiek visumoje, tiek ir pavieniui, gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje, todėl sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti kruopščiai patikrinta ar nuteistojo pažanga mažinant jų įtaką savo nusikalstamam elgesiui nagrinėjamu atveju yra pakankama.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas J. M. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas keturis kartus, o pirmojo teistumo metu nuteistajam buvo vos 17 metų. Paskutinis iš J. M. inkriminuotų nusikaltimų yra sunkesnis lyginant juos su ankstesniais pažeidimais bei yra nuteistajam būdingo modelio dalis, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog ankstesnės jo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo veiksmingos. J. M., nepaisydamas švelnesnių bausmių (areštas, laisvės apribojimas) ir jam parodyto teismo pasitikėjimo, neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka esant nepanaikintam teistumui ir vėl nusikalto. Nors šios aplinkybės, kaip teisingai savo skundu pažymi nuteistasis, negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

Šiame kontekste įvertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, atskleidžiantis nuteistojo asmenines savybes bei esmines problemas, kurios turėtų būti sprendžiamos siekiant nuteistajam sumažinti savo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nusikaltimai, už kurių padarymą J. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susiję su finansinės naudos siekimu. Tuo tarpu sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi pakankamai pinigų tik kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau jokių santaupų neturi. Be to, remiantis bylos duomenimis, yra galimas tik trumpalaikis taupymas, tačiau J. M. neturi specialių finansinių planų, kaip susidoroti su netikėtomis problemomis. Šios aplinkybės, įvertinus jokių duomenų apie galimą nuteistojo įdarbinimą jo lygtinio paleidimo atveju nebuvimą, leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į darbo rinką šiam būnant laisvėje ir tolesniu jo pragyvenimu tik iš teisėtomis priemonėmis uždirbamų piniginių lėšų. Šiuo aspektu vertinant J. M. asmenybę bei jos pokyčius, atkreiptinas dėmesys, jog būtent jo išsilavinimas bei galimybė įsidarbinti yra priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą didinantiems veiksniams. Tuo tarpu jokių nuteistojo pastangų mažinant šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo tolimesniam gyvenimui, aukštesnysis teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis, jis paliko mokyklą tik pasiekęs mokyklos baigimo amžių, dažniausiai negavęs jokių oficialių kvalifikacijų, o turėdamas galimybę įgyti specialybę pataisos namuose, jis nesimoko.

Vertinant nuteistojo atžvilgiu išskirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į J. M. gyvenimo stilių bei draugus, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, neabejotinai galinčius turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui. Remiantis bylos duomenimis, J. M. kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, jis gali būti lengvatikis bei lengvai pasiduoti kitų manipuliacijoms, tačiau jokių aktyvių veiksmų, siekiant pakeisti tokį savo gyvenimo būdą jam būnant pataisos namuose nuteistasis nesiima. Šiuo aspektu vertinant nuteistojo elgesio korekciją, pažymėtina ir tai, kad J. M. pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemų, dėl ko bausmę atlikti sąmoningai pasirinko Alternatyvios reabilitacijos centre, lanko anoniminių alkoholikų, Asmenybės analizavimo grupių užsiėmimus, tačiau, nepaisant šių duomenų, J. M. net ir šiuo metu dėl savo alkoholio problemų kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra per sudėtingos jo paties kontrolei, kas, įvertinus tai, jog nusikaltimus už kurių įvykdymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, leidžia pagrįstai manyti, jog šios problemos vis dar nėra iki galo išspręstos, jos gali pasikartoti J. M. būnant laisvėje, todėl teigti, jog nuteistojo pažanga mažinant aptariamo kriminogeninio veiksnio (alkoholio vartojimo problemas) įtaką mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, pagrindo nėra.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pažymėtina ir tai, kad nors duomenų apie jo priklausymą nusikalstamai grupuotei ir nėra, tačiau nusikalstamam nuteistojo elgesiui draugai įtakos turėjo. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad nusikaltimus, už kurių padarymą J. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė kartu su kitais asmenimis, kas ne tik neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę.

Aptartų duomenų kontekste įvertintinos ir nuteistojo asmeninės savybės bei su jomis susijusi nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Būtent J. M. asmenybė bei jos pokyčiai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, sutinkamai su BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, leidžia teismui spręsti ar asmuo lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals. Sutinkamai su byloje pateiktais duomenimis, nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų, o neapsvarstydamas galimų savo veiksmų pasekmių, įsivelia į problemas. Siekdamas, kad kiti paklustų, nuteistasis naudojo smurtą, šiuo metu, jo paties teigimu, yra užgriūtas sunkumų ir juos suvokia kaip sunkiai išsprendžiamus, dėl ko net nesugeba pradėti jų spręsti. Daugeliu atveju nuteistasis numato tam tikrus alternatyvius savo problemų sprendimo būdus, tačiau jam vis dar trūksta gebėjimų nustatant aiškius žingsnius, kurių reikia šių sprendimo būdų praktiniam įgyvendinimui. Be to, jis mąsto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo paties poreikius, kitus žmones gali vertinti stereotipiškai ir pernelyg greitai daryti atitinkamas išvadas.

Be to, nors nuosprendžiu iš nuteistojo ir kitų bendrininkų solidariai buvo priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajam, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis dėtų kokias nors pastangas atlyginti bent dalį padarytos žalos, kas neabejotinai atskleidžia atsainų nuteistojo požiūrį ne tik į savo padarytą nusikalstamą veiką, bet ir į jos pasekmes, kas vėlgi labiau neigiamai charakterizuoja J. M. ir neleidžia spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant savo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, o toks elgesio vertinimas neatsiejamas su bausmės atlikimo trukme, kadangi pataisos procesas, (įvertinus ankstesnius nuteistojo teistumus), negali būti siejamas vien su minimalia atliktos bausmės dalimi, kuriai esant galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimą. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šiuo pagrindu kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai, dėl jo diskriminavimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos, kadangi akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo J. M. skundą dėl 2015 m. lapkričio 23 d. Komisijos nutarimo Nr. 93-964 netaikyti J. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Svetlana JurgaitienėRimas Švirinas