- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 1K-525-303/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Kartanienė
- Pareiškėjas
- UAB „K.“
- Kategorijos
Byla Nr.1K-525-303/2011Procesinio sprendimo kategorija:2.1.16.2.12.; 2.12.4.(S)
2011 m. rugsėjo 9 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „K.“ atstovo adv. Aivaro Raišučio skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriuje 2010-05-31 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00060-10 pagal LR BK 216 str. 1 d. dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo.
Y. K. 2010-08-04 įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų LR BK 216 str. 1 d., 203 str. 2 d., padarymo.
Byloje esantys faktiniai duomenys: įtariamųjų R. Ž., M. M., T. B. parodymai, kratų metu paimti daiktai bei dokumentai, kita byloje surinkta medžiaga pagrįstai teismui leido manyti, jog Y. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą,Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Miltinytė, 2010-08-04 nutarimu laikinai apribojo UAB „K." nuosavybės teises į automobilį „Toyota IQ" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini)), į automobilį „Mitsubishi Pajero" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), į automobilį „BMW X6" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), į automobilį „Toyota Corolla" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartimi, UAB „K." laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2011-11-07, teismui nustačius du pagrindus: tikslu užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjo UAB „K.“ atstovas adv. Aivaras Raišutis prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartį ir UAB „K." nuosavybės teisės į automobilius apribojimo klausimą išspręsti iš esmės. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl laikino nuosavybės teisių ribojimo taikymo ribų pagrįstumo, atitikties šia procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams ir proporcingumo principui.
Skunde teigiama, kad aplinkybė, kurios pagrindu Y. K. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 216 str. 1 d., jau neegzistuoja, kadangi Maskvos miesto prokuratūra, Y. K. atžvilgiu pareikštus įtarimus baudžiamojoje byloje Nr. 304051, nagrinėjamoje Rusijos Federacijoje, pripažino nepagristais, o tai, pagal pareiškėją, reiškia, kad Lietuvos Respublikoje nagrinėjamoje byloje nebegalimas nei turto konfiskavimas, nei civilinis ieškinys. Todėl nelikus pagrindo prielaidai, kad į Lietuvos Respubliką buvo pervestos Y. K., neva, nusikalstamu būdu įgytos lėšos, neliko ir pagrindų Y. K. turtui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartis pratęsti laikiną UAB „K." nuosavybės teisių apribojimą neatitinka proporcingumo, teisingos pusiausvyros, protingumo bei teisingumo principų, o pačiu laikinu nuosavybės teisės ribojimu UAB „K." uždedama neproporcinga našta, nepagrįstai ir neteisėtai varžomos jo nuosavybės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo UAB „K.“ atstovo adv. Aivaro Raišučio skundas atmestinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš LR BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.
LR BPK 151 str. 1 d. numato, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba LR BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Juridinio asmens nuosavybės teisė prokuroro nutarimu gali būti laikinai apribota, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą LR BK 72 str. numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą LR BK 72³ str. numatytais atvejais, taip pat kai siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu (LR BPK 151 str. 2 d.).
Pagal LR BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, kad baudžiamieji įstatymai įpareigoja prokurorą, o taip pat ir teismą užtikrinti galimą turto konfiskavimą (LR BPK 116, 357 str., LR BK 72 str.).
Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00060-10 medžiagos matyti, kad Y. K. pareikštas įtarimas pagal LR BK 216 str. 1 d., 203 str. 2 d., dėl to, kad jis Rusijos Federacijoje galimai nusikalstamu (sukčiavimo) būdu įgytas lėšas, siekdamas jas nuslėpti ir įteisinti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš Rusijos Federacijos bankų pervedė į Lietuvos Respublikoje esančių bankų sąskaitas, taip pat įsteigė ir vadovavo jokios veiklos nevykdančiai UAB „K.“. Ši bendrovė, kaip įtariama byloje, buvo naudojama nuslėpti ir įteisinti galimai nusikalstamu būdu įgytus pinigus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas, padarymą, todėl šiuo atveju, nenustatinėjama kieno nors kaltė padarant pagrindinę ( pirminę ) nusikalstamą veiką. Esminę reikšmę asmens veiksmų kvalifikavimui pagal LR BK 216 straipsnį turi tik nusikalstama pinigų ar turto kilmė, ir tai ikiteisminio tyrimo metu ir yra nustatinėjama. Todėl pareiškėjo argumentas, jog nesant Y. K. kaltės dėl sukčiavimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas UAB „K.“ negalimas, yra nepagrįstas, juolab, kad tyrimas Rusijos Federacijoje dėl sukčiavimo iškeltoje baudžiamojoje byloje Nr. 304051 nėra nutrauktas. Tuo tarpu tai, kad Maskvos miesto prokuratūra sprendimą dėl Y. K., kaip kaltinamojo patraukimo atsakomybėn pripažino nepagristu, nėra pakankamas argumentas išvadai, jog piniginės lėšos, kurių legalizavimu Lietuvos Respublikoje įtariamas Y. K., buvo įgytos teisėtai. Be to, priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros 2011-06-08 rašte Nr. 16/1-1385-09, nurodoma, jog baudžiamoji byla yra grąžinta tardymo įstaigai papildomam tyrimui atlikti, ir tik atsižvelgus į tyrimo rezultatus, galutinai bus vertinami Y. K. veiksmai, nors, kaip jau aukščiau minėta, ši aplinkybė – bus Y. K. patrauktas minėtoje byloje baudžiamojon atsakomybėn ar ne, tiriamoje jo atžvilgiu byloje Nr. 06-1-00060-10 nustatinėjant Y. K. pinigų bei turto kilmę, neturi esminės reikšmės.
Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, daroma išvada, jog laikinas nuosavybės teisės į UAB „K.“ priklausančius automobilius apribojimo terminas, tikslu užtikrinti galimai iš uždraustos veikos gauto turto konfiskavimą, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo teisėjo yra pratęstas pagrįstai, atkreipiant pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo, įtariamojo kaltės klausimas surinktų įrodymų pakankamumo ir pagrįstumo aspektu nėra svarstomas, o faktiniai duomenys, kurie pagrįstai leidžia manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas veikas, kaip jau aukščiau buvo minėta, byloje visgi yra.
Tačiau reikia sutikti, kad kitą laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo pagrindą – siekį užtikrinti civilinį ieškinį, pareiškėjas skunde kvestionuoja pagrįstai. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šioje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, taip pat nėra nustatyti ir asmenys, kuriems, įtariamajam Y. K. inkriminuojama nusikalstama veika, būtų padaryta turtinė ar neturtinė žala, kurios atlyginimui užtikrinti būtų pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Todėl šis pagrindas iš skundžiamos nutarties pašalinamas. Tačiau, konstatavus byloje vieną iš LR BPK 151 str. 1 d. nurodytų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo ar jos termino pratęsimo pagrindų, nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartį.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvadas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant proporcingumo, teisingos pusiausvyros, protingumo bei teisingumo principų, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjo UAB „K.“ atstovo adv. Aivaro Raišučio skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.