Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-233-361/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
AN2-233-361/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
T. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-233-361/2019
Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00102-2018-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6; 16.9.1; 16.9.3; 16.19.16; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. B. 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu T. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį 290 Eur bauda, be to jam skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. T. Ž. nubaustas už tai, kad 2018 m. spalio 20 d., 16.30 val., magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga, (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta techninė apžiūra, bei rankomis naudojosi mobiliąja ryšio priemone, nebuvo užsisegęs saugos diržo, kai jie yra įrengti ir tempė priekabą, kuri buvo ne su tai transporto priemonei priskirtais valstybiniais numeriais, neįregistruota nustatyta tvarka, su neatlikta privalomąja techninė apžiūra, nedrausta privalomuoju vairuotoju civilinės atsakomybės draudimu ir už tai, kad išvažiuodamas iš šalutinio (duomenys neskelbtini) kelio į pagrindinį kelią Šiauliai-Palanga, kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. Tokie T. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidžiantys Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 20, 196, 226 punktų ir 3 priedo 1.1. punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi netenkintas T. Ž. skundas ir policijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir policijos nutarimą pakeisti.

3.1. Sukdamas į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį kirto siaurą ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją, tačiau tokį manevrą atliko remontuojamo kelio ruože, o jokios judėjimo šiame kelyje schemos ar ženklų draudžiančių tai atlikti nebuvo. Per dieną situacija kelyje keisdavosi keletą kartų, o policija pasinaudojo galimybe nubausti apeliantą. Policijos pateiktuose kelio remonto įveikimo schemų brėžiniuose nenurodyta, kad kelias ties (duomenys neskelbtini) remontuotinas. Kvestionuoja liudytojų policijos pareigūnų V. M. ir I. G. parodymus, teigdamas, jog pareigūnai per automobilio veidrodėlį negalėjo matyti, jog apeliantas nesegi saugos diržo, kalbasi telefonu, kerta liniją, nes jų ekipažas važiavo priekiu į apeliantą. Be to, pareigūnams vaizdą į apelianto saloną užstojo aklina 2 metrų aukščio priekabos galinė dalis. Kito pareigūno L. B. tarnybiniame pranešime neteisingai nurodyta, jog vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai stovi sankryžoje, o apeliantas atvažiuoja į sankryžą žvyrkeliu ir daro draudžiamą manevrą. Priešingai, apeliantas stovėjo sankryžoje, ruošėsi užvesti variklį, pajudėti, o policija važiavo magistraliniu keliu. Apeliantas laukė šalutiniame kelyje kol policija pravažiuos, o galiausiai ekipažui neleistinai magistralėje pradėjus važiuoti atbuline eiga, apeliantas tokį jų veiksmą suprato kaip kelio jam užleidimą. Todėl per remontuojamąjį kelią apeliantas pasuko neleistina kryptimi, nors planavo pasukti į dešinę. Skubėjo pas veterinarijos gydytoją nuvežti po operacijos sunegalavusį arklį vardu „(duomenys neskelbtini)“.

3.2. Nurodo, jog priekabą įsigijo gyvendamas Didžiojoje Britanijoje, o parsigabenęs į Lietuvą neeksploatavo. Ant priekabos šiuo atveju buvo apelianto seniau naudoto ir sugedusio automobilio valstybiniai numeriai, su tokiais važinėjosi ir užsienyje. Lietuvoje nepavykus VĮ Regitra priekabos įregistruoti dėl neaiškių priežasčių, priekabos apeliantas nenaudojo. Įvykus pavojingam augintinio gyvybei susirgimui, būdamas afekto būsenos, skubėjo šia priekaba nuvežti arklį pas gydytoją, todėl apie pasekmes nepagalvojo. Priešingai nei teigia teismas, apeliantas nebuvo nurodęs, jog jam reikalingas bent vienas iš jo turimų senų transporto priemonių ūkyje. Augintinių priežiūrai naudoja mamos pensininkės retai naudojamą apynauji automobilį ir teismui minėjo, jog jam reikalingos specializuotos „B“ ir „CE“ kategorijų teisės. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog pagal jo skundą pagalbos telefonu dėl smurto artimoje aplinkoje, nuo praeitų metų vasaros vidurio iki pat lapkričio mėnesio policijos pareigūnai prieš jį ir jo šeimą demonstravo fizinę ir ginkluotą jėgą. Toks įvykis yra įregistruotas (duomenys neskelbtini), o dar anksčiau prieš apelianto augintinius buvo įvykdyti keli nepažįstamų chuliganų išpuoliai.

Atsiliepimas

4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų (KET 20 punktas). Važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti (KET 196 punktas). Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius (KET 226 punktas). Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 3 priedo 1.1. punktas). Būtent šių KET punktų nuostatų pažeidimai pagrįstai inkriminuoti apeliantui ir kvalifikuoti pagal administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytus ANK straipsnius.

6. Apygardos teismas patikrinęs bylos medžiagą, be kita ko, peržiūrėjęs iš nežymėto tarnybinio automobilio darytą vaizdo ir garso įrašą, įsitikino išsamių, motyvuotų ir pagrįstų apylinkės teismo išvadų dėl T. Ž. kaltės padarius inkriminuotus nusižengimus teisingumu. Be to, pačiu apygardos teismui, priešingai nei apeliantui, nekyla jokių abejonių dėl nežymėtu tarnybiniu automobiliu ekipaže dirbusių ir tiesiogiai visus T. Ž. veiksmus vairuojant kelyje stebėjusių, policijos pareigūnų V. M. ir I. G. parodymų patikimumo, vyresniojo tyrėjo L. B. tarnybiniame pranešime detaliai aprašytų nusižengimų, užfiksuotų skaitmenine įrašymo laikmena, nustatymo objektyvumo bei panaudotų policijos informacinių sistemų duomenų apie apelianto valdytų transporto priemonių statusą teisingumo.

7. Apelianto argumentai dėl minėtųjų ekipaže dirbusių pareigūnų realių galimybių užfiksuoti neteisėtus jo kalbėjimo telefonu ar saugos diržo nesegėjimo nusižengimus, paneigtini aptarto vaizdo ir garso įrašo duomenimis, ekipažo bendradarbių parodymais ir minėtųjų vyresniojo tyrėjo bei pareigūnės I. G. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis, tarpusavyje derančiomis ir vienas kitą papildančiomis aktualios situacijos aplinkybėmis. Kitas apelianto argumentas dėl informacijos trūkumo ar nebuvimo kelyje apie judėjimo aktualioje kelio atkarpoje ar (iš)įvažiavimo ženklinimo keitimosi dėl kelio remonto darbų ir pan., vertinami kaip deklaratyvūs ir niekuo neparemti bei apylinkės teismo ištirtais bylos faktiniais duomenimis ir jų visuma paneigti teiginiai. Minėtame įraše gerai matyti būtent siaura ištisinė linija žyminti eismo juostos kraštą, todėl T. Ž., beje, dienos metu, vairuodamas aukštą visureigį, turėjo gerai matyti ryškią ištisinę liniją.

8. Galiausiai apelianto teiginys, jog suko į kairę ir kirto ištisinę liniją, nes manė, jog jį neva atsitraukdami automobiliu atbulomis praleidžia pareigūnai, vertinami kaip išgalvoti. Pažymėtina, jog būtent nežymėtu tarnybiniu automobiliu vykęs policijos ekipažas sustojo ir prieš sukdamas į kairę, užfiksavo ir toliau fiksavo minėtus apelianto neteisėtus veiksmus kelyje. Taigi pareigūnų važiavimo (patruliavimo) būdas (įraše matyti, jog keletą metrų pareigūnai iš tikrųjų pavažiuoja atbuline eiga ir sustoja) iki apeliantas atliko neleistiną manevrą, bet kuriuo atveju nepateisina pastarojo neteisėtus ir tikrai pavojingus judriame kelyje vairavimo veiksmus, juolab, velkant išties didelių gabaritų ir dar parkrautą gyvūnu (vežė arklį) priekabą.

9. Apelianto argumentai dėl būtinojo reikalingumo instituto taikymo galimybės, neįsikomponuoja į aktualios nusižengimo situacijos bendrą vaizdą bei į jo paties teiginių, jog priekabą su tokiais pat numeriais anksčiau naudodavo užsienyje, turinį. Galiausiai, apelianto argumentas apie policijos veiksmus prieš jį (duomenys neskelbtini), vertinamas kaip nereikšmingas aktualiam nusižengimo situacijos aplinkybių atskleidimui, todėl atmetamas.

10. Taigi apeliantas siekia išvengti, beje, artimos minimaliai administracinės nuobaudos, skirtos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų, poveikio. Apeliantas nuobaudos vykdymo metu objektyviai patirs nepatogumų, tačiau tai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, būtina nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skirta nuobauda yra adekvati (proporcinga) padarytam nusižengimui, skirta įvertinus padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir tikrai nėra per griežta. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, policijos nutarimą (ar jo dalį) skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys