Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas bei Nacionalinės žemės tarnybos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus atstovas prašo pareiškėjos L. M. pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, esant pakankamai įrodymų prašomo nustatyti faktui patvirtinti neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. (b.l.25-26)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta: L. A. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Santuokoje jiems gimė vaikai: sūnus A. M., gim (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Sūnus mirė (žuvo) (duomenys neskelbtini). (b.l.14) Iš byloje esančios mirties liudijimo kopijos (b.l.7) matyti, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės registrų centro gyventojų registro duomenų pažyma patvirtina, kad A. M. iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l.18) Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro G. B. 2018 m. rugpjūčio 8 d. liudijime (b.l.9) bei Kauno regioninio archyvo pažymoje, 2018-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.10) nurodyta, kad po A. M. mirties paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės notaro 1-me ir 2-me biuruose nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas bei testamentų registre duomenų apie A. M. palikimo priėmimo faktus nėra.

A. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 153/305 dalis miško paskirties žemės sklypo 3,05 ha ploto (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.11-12).

Pareiškėjos L. M. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad po jos vyro A. M. mirties jo vardu atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti priėmė pareiškėja patvirtina Valstybės įmonės registrų centro 2018 m. rugpjūčio 24 d. pažyma apie tai, kad palikėjas A. M. ir pareiškėja anksčiau gyveno bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 18 ), pačios pareiškėjos L. M. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu apie tai, jog ji, po vyro A. M. mirties liko gyventi judviejų bute, (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo paveldėtą turtą ir juo rūpinosi kaip savo, tvarkė ir tvarko butą, mokėjo visus priklausančius mokesčius, kartu su mirusiojo broliu A. M. tvarkė ir tvarko mirusiam sutuoktiniui priklausantį miško žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tai, kad po pareiškėjos vyro A. M. mirties paveldėtą turtą faktiškai valdė ir juo rūpinosi jį pergyvenusi sutuoktinė, teismo posėdyje patvirtino liudytojas mirusiojo brolis A. M..

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjo A. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė L. M. priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes visu likusiu palikėjo turtu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju naudojosi, jį tvarkė ir valdė, prižiūrėjo, mokėjo būtinus mokesčius ir tokiu būdu likusį turtą tvarkė kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą –per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Palikėjo A. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Ginčo dėl palikimo nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad L. M. mirusio sutuoktinio A. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui po mirusiojo A. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) , priėmė sutuoktinio A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.