Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. D. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo D. P. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas D. P. 2015-09-10 priėmė nutarimą Nr. 50-AT1-2807 nepradėti administracinio tesės pažeidimo bylos teisenos pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato raštu, reg. 2015-09-03 Nr. 50-G-58389, policijos registruojamų įvykių registro Nr. 0115000489924, persiųstą V. D. pareiškimą dėl netinkamo asmens elgesio.

Nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nurodyta, kad Panevėžio miesto policijos komisariate registruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato persiųstas V. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas apie tai, kad 2015-08-26, apie 15.45-16.00 val., pasibaigus Panevėžio apygardos teisme, esančiame Elektros g. 9, Panevėžyje, vykusiame apeliaciniame teismo posėdyje, ties įėjimo į teismą durimis, L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pradėjo pareiškėją ir jos motiną fotografuoti bei galimai grasinti susidorojimu. Aplinkybių patikslinimo metu su L. D. pravestas pokalbis, kurio metu ji paaiškino, kad, pasibaigus teismo posėdžiui, prie teismo pastato durų, ji tiesiog rankoje laikė savo telefoną, tačiau juo nieko nefotografavo ir nefilmavo. Taip pat ji neigia išsakiusi, bet kokius grasinimus susidoroti su pareiškėja. Įvertinus medžiagoje surinktus duomenis, matyti, kad L. D. padarytoje veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinė teisena jos atžvilgiu negalima. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administraciniu teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo teisena L. D. atžvilgiu nepradėta. Apie priimtą sprendimą informuota V. D..

Teisme, nagrinėjant skundą, V. D. palaiko savo skundą ir prašo jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad tą dieną Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas ir L. D. buvo išteisinta, o ji į teismą buvo atvykusi kartu su savo mama. L. D. jau teismo salėje pradėjo ją užgaulioti, aiškino, kad jos mama yra neįgali. Kai baigėsi teismo posėdis, eidama per duris, L. D. išsiėmė telefoną ir ją nufotografavo, pasakė, kad ji su ja susidoros. Mano, kad ji nori ją įbauginti, persekioja ją, ji niekam nesako savo gyvenamosios vietos. Ji pati neigė pareigūnui, kad fotografavo. Tyrėjas nepaėmė jos telefono ir nepatikrino. L. D. daro ką nori eina kur nori. Ji ją ir jos mamą apgavo. Panevėžyje ji yra užstojama.

Atsiliepimas dėl V. D. skundo iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantės V. D. skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). LR ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. LR ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. LR ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą, organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-115-3897-90 medžiagos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas D. P. 2015-09-10 priėmė nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal V. D. pareiškimą dėl netinkamo L. D. elgesio. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-08-26, apie 15.45-16.00 val., pasibaigus Panevėžio apygardos teisme, esančiame Panevėžyje, Elektros g. 9, Panevėžyje, apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdžiui, ties įėjimo į teismą durimis L. D. galimai pradėjo pareiškėją ir jos motiną fotografuoti bei galimai grasinti susidorojimu. Aplinkybių patikslinimo metu L. D. tyrėjui paaiškino, kad, pasibaigus teismo posėdžiui, prie teismo pastato durų ji tiesiog rankoje laikė savo telefoną, tačiau juo nieko nefotografavo ir nefilmavo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.22 straipsnis numato teisę į atvaizdą, kurio 1 dalyje nurodoma, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. 2 dalyje nurodoma asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba, jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal medžiagoje esamus įrodymus, trūksta objektyvių duomenų pagrindžiančių, kad L. D. fotografavo pareiškėją, bei į tai, kad jeigu taip ir buvo, tai buvo daroma viešoje vietoje. Lietuvos Respulikos Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmens sutikimo fotografuoti nereikia, jeigu buvo fotografuojama viešoje vietoje. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, viešosios policijos tyrėjas pagrįstai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, kadangi nebuvo nustatytas pažeidimo faktas. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. D. neigė išsakiusi, bet kokius grasinimus susidoroti su pareiškėja, o pagrįstų įrodymų teismas medžiagoje ir V. D. parodymuose teisme nenustatė. Atsakomybė už žmogaus terorizavimą numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. Juridinę reikšmę turi tik realus grasinimas. Teisinėje praktikoje grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neatsiribojant nukentėjusiojo suvokimu. Duomenų, patvirtinančių, kad pil. L. D. savo veiksmais siekė V. D. tiesiogiai grasinti, duodant pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, negauta, todėl pil. L. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).

Taigi, susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-115-389-2015 ir skundu, įvertinus joje surinktus įrodymus, taip pat teisme, nagrinėjant skundą, išklausius apeliantę V. D., matyti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog L. D. padarė administracinį teisės pažeidimą ar nusikaltimą, todėl Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo D. P. 2015-09-10 nutarimas Nr. 50-AT1-2807 nepradėti administracinio tesės pažeidimo bylos teisenos yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. D. skundas atmestinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus tyrėjo D. P. 2015-09-10 nutarimą Nr. 50-AT1-2807 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.