Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros ((Duomenys neskelbtini)) prokurorės I. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo T. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. O. paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas T. O. laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. liepos 13 d. iki 2022 m. liepos 14 d. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, įpareigojant viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, T. O. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vienerius) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022-07-14; nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią – 1110 eurų sumą.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. O. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas: 2022 m. liepos 13 d., apie 23.36 val., ties (Duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2022 m. liepos 13 d., 23 val. 44 min. alkotesteriu jam nustatytas 2,78 promilių neblaivumas.

I. A. skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas

7. Nagrinėjamu atveju prokurorės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama su BK 75 straipsnio taikymu nuteistajam T. O., su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nuteistojo T. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad pastarasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, prašoma šį terminą padidinti iki 2 metų 6 mėnesių ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, prašoma išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią – 2220 eurų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8. Priimdamas skundžiamą nuosprendį ir spręsdamas bausmės skyrimo T. O. klausimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, dėl ko sprendė, jog tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo pašalinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodydama, kad kai kaltininkas kaltę pripažįsta ne savo noru, o dėl byloje surinktų įrodymų ir siekdamas švelnesnės bausmės, ši aplinkybė negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

11. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja akcentavo tai, kad prokurorė neginčija, kad buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo išklausyti T. O. paaiškinimai, tiek teismas, tiek prokurorė įvertino paaiškinimų turinį, apimtį, visas aplinkybes, tai nustatė, kad galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o sutrumpintas įrodymų tyrimas yra galimas tada, kada asmuo savo kaltę pripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant BPK 273 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, ir nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoširdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme susiklosčiusi teisinė situacija atitiko visas BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kurioms esant ir buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir tuo pagrindu nuteistajam T. O. taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo T. O. prisipažinimą laikyti nuoširdžiu, pripažįstant kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nepagrįstai nustatė T. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl ji šalintina iš skundžiamo nuosprendžio.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu T. O. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, bylos duomenys nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai T. O. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 mėnesiams. Pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų numatytas tik asmenims, nuteistiems arešto bausme (BK 75 straipsnio 1 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad BK 75 straipsnio 2 dalis nenumato, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismui galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą 3 mėnesiams, taigi ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors T. O. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Skundžiamame nuosprendyje BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 2 dalies, taikymas motyvuojamas kaltinamojo teigiama asmenybe ir tuo, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Šios dvi aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui skirta per mažai dėmesio, nes neįvertintos kitos ne mažiau svarbios aplinkybės, kurios prokurorės apeliaciniame skunde visiškai teisingai akcentuojamos. T. O. naują nusikalstamą veiką, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, padarė turėdamas neišnykusį teistumą (kas lėmė vienos iš atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymą). T. O. praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų padaryti jam esant neblaiviam (apysunkiame ir sunkiame girtumo laipsnyje), paskirtų baudų nemoka. Be to nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Didžiojoje Britanijoje 2008-02-06 buvo priimtas procesinis sprendimas T. O. atžvilgiu dėl to, kad pastarasis vairavo neblaivus. Minėtos aplinkybės rodo, kad asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. T. O. elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, jis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.

16. Nuteistojo T. O. gynėjos teiginiai, išsakyti apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, jog susipažinus su byla matyti, kad baigiant ikiteisminį tyrimą T. O. buvo siūloma kita bausmės rūšis, t. y. užbaigti šią baudžiamąją bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti baudą. Taigi sakyti, kad kažkas pasikeitė ir vertinti, kad dabar asmeniui bausmės tikslai būtų pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę tikrai nėra, todėl tokia prokurorės pozicija vertinama taip, kadangi T. O. nesutiko su baudžiamuoju įsakymu, tai jam kaip ir papildoma bausmė prašant laisvės atėmimo bausmės, tai kaip atsilyginimas, kad buvo reikalinga pasunkinti procesinius veiksmus, tęsti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą, dalyvauti teismo posėdyje, atmetami kaip nepagrįsti, nes šie teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis ir iš esmės grindžiami tik subjektyvia nuteistojo gynėjos nuomone, kurios susiformavimui, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmės turėjo apeliacinio skundo pateikimas. Byloje nėra tokių duomenų, kad nuteistajam T. O. buvo siūloma užbaigti šią baudžiamąją bylą baudžiamuoju įsakymu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad prokurorė prašo nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, neduoda pagrindo išvadai, kad tokiu būdu valstybės kaltintoja nepagrįstai siekia pasunkinti nuteistojo padėtį ar piktnaudžiauja savo įgaliojimais, galimai kerštaudama nuteistajam.

17. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų ir nepagarbos įstatymui. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam T. O. ankstesni teistumai skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime.

18. Skundžiamu nuosprendžiu T. O. už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) skirta sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė, turėjusi esminę įtaką ir galutinei bausmei, kuri dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo dar sumažinta trečdaliu. Taigi nuteistajam skirta bausmė nėra itin griežta, pakankamai įvertintos nuteistojo padėties lengvinimui įtakos turinčios aplinkybės. Atsižvelgiant į T. O. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tarp kurių daug neigiamai apibūdinančių nuteistąjį, visumą, aiškiai patvirtinančių, jog asmuo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, nebėra pagrindo sutikti su apylinkės teismu, kad bausmės tikslai šiuo atveju dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, panaikinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymą T. O..

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

19. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu T. O. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, prašoma šį terminą padidinti iki 2 metų 6 mėnesių ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžiu, prašoma išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią – 2220 eurų sumą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2022-07-14; nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkančią – 1110 eurų sumą.

21. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti, jog T. O. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus – jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (pirmu patikrinimu - 2,78 promilių, 23 val. 44 min., o antru – 3,00 promilių, 00 val. 04 min). T. O. sėdo už automobilio vairo, būdamas stipriai neblaivus, ką patvirtina ir alkotesterio parodymai, tokiais savo veiksmais ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, jog teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo jo neatsakingumą. Kaltininkas privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas. Tokie nuteistojo neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų aplinkai, žalos atsiradimo grėsmę.

23. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas byloje nustatytas, taip pat ir skunde paminėtas neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias, aplinkybes, ir paskyrė T. O. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 metų, t. y. daug trumpesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, kuris yra 3 metai, terminui, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas T. O. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai buvo nustatytas 2,78 promilių neblaivumas, asmeniui nustatyti uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą minimaliam įstatyme numatytam terminui, akivaizdžiai neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principo. Toks sprendimas taip pat formuoja nebaudžiamumo nuotaikas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pagrindu mažinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą nelaikytinos ir skundžiamame nuosprendyje nurodomos aplinkybės, kad T. O. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog po įvykio atsisakė vartoti alkoholį savo valia ir visiškai nevartoja jo daugiau kaip pusmetį, pagerėjo jo darbo rezultatai, tai matoma įmonės veiklos ataskaitoje. Be to T. O. turi šeimą ir nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, be to, darbo užduotims atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir transporto priemonė. Šie apylinkės teismo argumentai nėra išskirtiniai, nuteistajam tai buvo žinoma ir nusikalstamos veikos darymo metu. Nuteistasis turėjo numatyti ir įvertinti galimus savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, jis dabar atitinkamai tiesiog privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes. Pažymėtina, kad siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

24. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas ir šioje dalyje, uždraudžiant T. O. 2 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 14 d.

25. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, paskyrė išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio, vertės atitinkančią – 1110 eurų sumą. Pažymi, jog sprendžiant turto vertės konfiskavimo klausimą, būtina įvertinti, kad teismams išieškant nepagrįstai mažą konfiskuotino turto vertės dalį, tokia teismų praktika skatintų asmenis naudotis svetimu turtu darant nusikalstamas veikas, kad vėliau būtų taikoma švelnesnė baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtiems skundo argumentais.

26. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Šiuo atveju aktualioje BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

27. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. O. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ne T. O., o R. L., kuri yra nuteistojo draugo žmona. Taigi, automobilis nuosavybės teise priklausė ne T. O., o R. L.. Byloje duomenų, jog automobilio savininkė žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad iš T. O. turi būti išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog automobilio visiškos vertės konfiskavimas nebūtų proporcingas nei padarytos veikos pobūdžiui ar pavojingumui, nei kaltinamojo asmenybei bei siekiamiems tikslams, suvaržytų kaltinamojo teises daugiau negu būtina, nusprendė iš T. O. konfiskuoti valstybės naudai R. L. priklausančios transporto priemonės tik dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1110 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tiek ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes, sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, šiuo atveju, neturi pagrindo.

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019). Aptartos teismų praktikos kontekste tenkinant prokurorės apeliacinį skundą ir atkreipiant dėmesį į tai, kad atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iš kaltininko neišieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma arba ar išieškoma tik jos dalis, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas nenustatė.

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas iš T. O. išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią – 1110 Eur sumą, iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, turi šeimą ir nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, praėjusiais metais jo įmonė patyrė sunkumų, nebuvo darbų, kas rodo, jog kaltinamojo finansinė padėtis nėra lengva, atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį. Pažymėtina, kad T. O. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės, nei faktinių bylos aplinkybių nepripažino. Praeityje ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų padaryti jam esant neblaiviam. Šios aplinkybės atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad analizuojamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas, be abejonės, šiuo atveju jį charakterizuoja neigiamai ir nagrinėjamu atveju, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

30. Kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ leidinio duomenų, T. O. vairuotos transporto priemonės „(Duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2220 Eur (su PVM). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. O. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad minėto automobilio vertė galėtų būti mažesnė nei nustatė VšĮ „Emprekis“, savo iniciatyva atlikęs vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymą, ir tuo pagrindu neprašė jos mažinti. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip priežastis netaikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų visa apimtimi. Teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė arba išieškoma tik jos dalis, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami, arba konfiskuojama tik jo vertės dalis, kaip nagrinėjamu atveju.

31. Pažymėtina, kad bausmė bei kartu su ja galimos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – tai valstybės prievartos priemonės, skiriamos asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti T. O. teisinę padėtį, neskiriant jam visos konfiskuotino turto vertės išieškojimo, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – nuteistojo pajamas, jo šeimos finansinę gerovę, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių, teisinio pagrindo nėra. Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo T. O. nuspręsta konfiskuoti automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 1110 Eur, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, todėl keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, nustatant, kad iš T. O. konfiskuotina minėto automobilio vertę atitinkanti – 2220 Eur suma.

32. Taip pat patikslinama skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas – išaiškinta, kad bauda turi būti savanoriškai sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nors minėtu nuosprendžiu nuteistajam nebuvo skirta bausmė – bauda. Šis apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl, minėta rezoliucinės dalies nuoroda, šalintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti T. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, T. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, įpareigojant T. O. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirta T. O. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, T. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 14 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, skirta T. O., baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nustatyta išieškotina konfiskuotino turto - automobilio (Duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 1110,00 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, T. O. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2220 Eur konfiskavimą.

Pašalinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą, kuria išaiškinama, kad bauda turi būti savanoriškai sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos. Tuo atveju, jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.