- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-1011-172-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pavelas Frolovas (pirm.), Stasys Punys, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Teiseja Danute Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2007 m. lapkricio 5 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios A. K. apeliacini skunda del Vilniaus m. treciojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. keturiasdešimties paru areštu.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis, 65 str. 1 d. 1 p., paskirta bausme subendrinta visiškai ja sudejus su neatlikta 5 menesiu 20 dienu laisves atemimo bausme, paskirta 2004 m. lapkricio 30 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo nuosprendžiu ir paskirta galutine subendrinta bausme – septyni menesiai laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. K. nuteista už tai, kad 2006-05-10, apie 08.00 val., Dariaus ir Gireno g. 185, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisetai, neturedama tikslo parduoti ar kitaip platinti, nupirkdama, igijo nedideli kieki, t.y. 0,231 g, narkotines medžiagos – aguonu ir ju daliu koncentrato, kuria laikydama prie saves, laike ir gabeno apie 10 metru, kur 2006-05-10, apie 8.55 val., buvo sulaikyta policijos pareigunu. Tokiu budu A. K. padare nusikalstama veika, numatyta BK 259 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 24 d. nuosprendi ir byla nutraukti, arba pripažinus, kad jos atžvilgiu negali buti taikoma LR BK 259 str. 3 d. nuostata, vietoj bausmes – arešto, skirti švelnesne bausme – laisves apribojima. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisetas, nes netinkamai pritaikytos baudžiamosios teises normos, numatytos BK 259 str. Pažymi, kad ji dar 2006 m. kreipesi i sveikatos priežiuros istaiga del medicinos pagalbos, t.y. i Ukmerges reabilitacijos centra, kur gydosi nuo priklausomybes narkotikams. Todel jai turi buti taikoma BK 259 str. 3 d., t.y. apeliante turi buti atleista nuo baudžiamosios atsakomybes. Pripažinus, kad jos atžvilgiu negali buti taikoma BK 259 str. 3 d., paskirta bausme turetu buti sušvelninta. Atsižvelgiant i veikos pavojinguma, i tai, kad apeliante prisipažino padariusi baudžiamaji nusižengima ir del to gailisi, atsižvelgiant i tai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik jos nuoširdžiu prisipažinimu, prašo teismo skirti švelnesne, t.y. su laisves atemimu nesusijusia bausme – viešuosius darbus arba laisves apribojima. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i socialini jos asmenybes vaidmeni, baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, mažinancia kaltininko asmenybes ar padarytos veikos pavojinguma. Apeliante nurodo, kad bausmes tikslai gali buti pasiekti ir paskyrus jai švelnesne bausme, be to, ji galetu testi gydymasi nuo priklausomybes narkotikams.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu A. K. gincija jos veikos kvalifikavima pagal BK 259 str. 2 d. Apeliantes nuomone, jos atžvilgiu turetu buti taikoma BK 259 str. 3 d., atleidžianti ja nuo baudžiamosios atsakomybes. Taciau teiseju kolegija tokia apeliantes pozicija vertina kritiškai.
Pagal BK 259 str. 2 d., atsako tas, kas neteisetai gamino, perdirbo, igijo, laike, gabeno ar siunte nedideli kieki narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu neturedamas tikslo ju parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas, ištyres surinktus bylos duomenis nustate, kad A. K. neteisetai igijo, laike ir gabeno narkotine medžiaga - aguonu ir ju daliu koncentrata, neturedama tikslo jo parduoti ar kitaip platinti. Narkotines medžiagos - aguonu ir ju daliu koncentrato igijimo, laikymo ir gabenimo faktas pagristas surinktais ir teisme išnagrinetais irodymais, todel pirmosios instancijos teismo išvados del to teiseju kolegijai abejoniu nekelia. Taciau apeliante nesutinka, kad jos veika butu kvalifikuota pagal BK 259 str. 2 d. Jos nuomone, turetu buti taikoma BK 259 str. 3 d., nes ji savo noru kreipesi i sveikatos priežiuros istaiga – Ukmerges reabilitacijos centra del gydymosi nuo priklausomybes narkotikams. Taciau duomenu patvirtinanciu, nurodytas aplinkybes, apeliante teismui nepateike. Juolab, kad byloje esanti 2006-05-22 Vilniaus priklausomybes ligu centro pažyma liudija, kad A. K. nuo 2004 m. nesigydo (b.l. 63). Taigi teiseju kolegija konstatuoja, kad veikos kvalifikacija pagal BK 259 str. 2 d. yra teisinga, todel laikyti, kad A. K. veikai buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas, nera pagrindo.
Apeliante apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausme – arešta, neatsižvelge i tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamaji nusižengima ir del to gailisi, del ko jai buvo paskirta per griežta bausme. Taciau šis skundo argumentas atmestinas del sekanciu motyvu.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i nuteistosios asmenybe neigiamai apibudinancius duomenis – A. K. anksciau teista 2 kartus, baudžiamaji nusižengima padare lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietos laikotarpiu. Be to, A. K. daug kartu bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už neteiseta narkotiniu medžiagu vartojima, baudu už administracinius teises pažeidimus nera sumokejusi (b.l. 51-53), nuteistoji, budama pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, nesimoko ir niekur nedirba. Taigi, akivaizdu, kad A. K., sistemingai pažeisdama istatymus, nedaro jokiu išvadu del savo poelgiu, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinu elgesio taisykliu bei pasitaisyti, yra linkusi nusikalsti. Todel darytina išvada, kad A.K. arešto bausme paskirta pagristai.
Apeliante skunda grindžia ir aplinkybe, kad teismas, skirdamas bausme, neatsižvelge i padarytos veikos pavojingumo laipsni, del ko buvo paskirta per griežta bausme. Taciau šis skundo argumentas atmestinas. Atsižvelgiant i istatymo ginamu vertybiu svarba, šiuo atveju – žmogaus gyvybe, sveikata ir netgi visuomenes sauguma, pirmosios instancijos teismas pagristai parinko A. K. sankcijoje už padaryta baudžiamaji nusižengima griežciausia iš nurodytu bausmiu rušiu – arešta, be to, jo trukme yra artima šios bausmes vidurkiui.
Apeliaciniu skundu A. K. prašo teismo atsižvelgti i BK 62 str. nuostatas ir skirti jai su laisves atemimu nesusijusia bausme – viešuosius darbus arba laisves apribojima. Taciau atkreiptinas demesys, kad BK 62 straipsnyje numatyta, kad teismas gali, taciau neprivalo paskirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme. Be to, švelnesne nei istatymo numatyta bausme gali buti taikoma tik tuomet, kai yra BK 62 str. 1, 2 ir 4 dalyse numatyti pagrindai. Taciau ivertinus bylos aplinkybes, pagrindu ir salygu skirti apeliantei švelnesne nei istatymo numatyta bausme, teiseju kolegija nenustate.
Apeliante skunda grindžia ir aplinkybe, jog paskyrus švelnesne bausme, ji galetu testi gydymasi nuo priklausomybes narkotikams. Apeliacines instancijos teismo posedyje apeliantes gyneja pateike Viešosios istaigos „Apsisprendimas“ asmens charakteristika, kurioje nurodyta, kad A. K. nuo 2006-08-07 iki 2007-08-22 gydesi Vaiku ir jaunimo socialines reabilitacijos centre, priklausomybe nuo psichika veikianciu medžiagu. Todel praše teismo nuteistaja atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes BK 259 str. 3 d. pagrindu. Taciau teiseju kolegija pažymi, kad pagal BK 259 str. 3 d., savanorišku kreipimusi i medicinos istaiga del medicinos pagalbos suteikimo ryšium su psichotropiniu ar narkotiniu medžiagu vartojimu ne medicinos tikslais laikomas kreipimasis, padarytas savo noru asmens, kol nera pradetas ikiteismini tyrimas baudžiamojoje byloje. Taciau iš pateiktos teismui pažymos matyti, kad A. K. gydytis nuo priklausomybes narkotikams pradejo tik 2006 m. rugpjucio 7 d., o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 259 str. 2 d. buvo pradetas 2006 m. gegužes 10 d. Todel atleisti nuteistaja nuo baudžiamosios atsakomybes pagal BK 259 str. 3 d. nera teisinio pagrindo.
Kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajai A. K. bausme, teismas laikesi BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu: bausme skyre BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijos nustatytose ribose, atsižvelgdamas i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltininko asmenybe. Paskirta bausme subendrinta su 2004 m. lapkricio 30 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmes dalimi, laikantis BK 64, 65 straipsniuose nustatytu taisykliu, todel švelninti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistosios A. K. apeliacini skunda atmesti.