Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., P. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad gyvenant santuokoje jo tėvai O. V. ir P. V. susilaukė dviejų vaikų, t. y. pareiškėjo P. V. ir V. V.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina O. V.. Pareiškėjo tėvas P. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su I. B.. Pareiškėjo motinai O. V. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas iki motinos mirties kartu su ja gyveno (duomenys neskelbtini), ja rūpinosi ir prižiūrėjo, todėl ji žadėjo visą savo turtą palikti jam testamentu. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), rašytinio testamento nepaliko, tačiau pareiškėjas, žinodamas tai, kad motina visą turtą paliko jam, toliau rūpinosi ir rūpinasi žeme, ją dirba, panaudos pagrindais suteikęs naudotis vienu žemės sklypu kaimynams.

Teismo posėdžio metu liudytoja O. B. paaiškino, kad yra pareiškėjo kaimynė. Pareiškėjas nuo vaikystės gyveno su tėvais, po motinos mirties liko gyventi tuose namuose. Dar motinai gyvai esant, pareiškėjas viskuo rūpinosi, žeme rūpinasi ir toliau, sėja, aria, leido kaimynams vienu sklypu naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodėko (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau - CK1964) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal CK1964 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas P. V. yra palikėjos O. V. sūnus (b. l. 7). Gyventojų registro duomenimis palikėja O. V. gimė (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje su P. V., santuokoje gimė du vaikai: V. V. ir P. V. (b. l. 9).O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Palikėjos O. V. vardu Nekilnojamojo turto registre registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Palikėjai 2015 m. kovo 31 d. atkurtos nuosavybės teisės į 1,80 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Testamentų registre nėra įregistruoto palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjo atstovo paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos O. B. parodymai bei pačių suinteresuotų asmenų rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties aktyviais veiksmais priėmė O. V. palikimą – jis naudojosi ir iki šiol naudojasi, rūpinasi kaip savu mirusiosios O. V. nekilnojamuoju turtu. Suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiškimą pripažino, kad pareiškėjas po motinos mirties naudojosi ir naudojasi V. žeme. P. V. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo motinos O. V. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pripažintina, kad P. V. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos O. V. turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Duomenų, kad O. V. paliko testamentą, nenustatyta.

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas priėmė palikimą atsiradusį po O. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. P. V. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo motinos O. V. mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo motinos O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.