Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, atsakovės atstovėms I. F. K., advokatei Snieguolei Šermukšnei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Selkos statyba“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, kompensacijos už priverstinę pravaikštą bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2007-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2005-02-14 dirbo atsakovės įmonėje vyr. buhaltere. 2007-08-31 parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Teigia, kad prašymą rašė ne savo noru, todėl 2007-09-03 ji pateikė direktoriui prašymą jos 2007-08-31 prašymą laikyti negaliojančiu, tačiau atsakovas į jos prašymą nereagavo ir atleido ją iš darbo. Teigia, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-05-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nenustatytas atsakovės direktoriaus psichologinis poveikis ieškovei ar kiti neteisėti atsakovės veiksmai, todėl padarė išvadą, kad tenkinti ieškovės reikalavimus nėra pagrindo. Nurodė, kad nutrūkus ieškovės darbo santykiams jos prašyme nurodytą dieną, ji neteko galimybės atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamas ginčas priskiriamas ginčo kategorijai, kuriai įstatymas nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino, todėl padarė išvadą, kad senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Apeliaciniu skundu ieškovė L. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino jos veiksmų iki pasirašant pareiškimą atleisti iš darbo bei kitą darbo dieną parašius pareiškimą apie pirmesnio pareiškimo negaliojimą. Nurodo, kad atsakovės direktorius siekė nutraukti darbo sutartį bei nesilaikė nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nurodydamas atleidimo pagrindą, kuris neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 177, 178 straipsnių nuostatas, nes nepagrįstai ieškovei perkėlė įrodinėjimo pareigą. Nurodo, kad byloje nesant atsakovės pateiktų įrodymų dėl darbuotojo valios nutraukti tokiu pagrindu darbo sutartį, turi būti konstatuojama, jog darbdavys neįrodė, kad darbuotojas pats niekieno neverčiamas išreiškė pageidavimą nutraukti darbo sutartį. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi DK 127 straipsnio norma nepripažindamas jos atleidimo iš darbo neteisėtu, nes ieškovės noro nutraukti savo iniciatyva darbo sutartį nebuvo.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Selkos statyba“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl baudžiamosios bylos negali būti vertinamos kaip neteisėtai ir lemiamai paveikusios ieškovės apsisprendimą dėl darbo santykių nutraukimo. Nurodo, kad ieškovės kompetencija dokumentų ruošimo ir tvarkymo srityje suponuoja išvadą, kad ji gerai suprato rašomo teksto prasmę ir pasekmes. Nurodo, kad ieškovė nebeturėjo teisės atšaukti savo prašymą, nes atleidimo datą ji nurodė 2007-08-31, o prašymą atšaukti prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė 2007-09-03. Mano, kad teismas netinkamai aiškino DK 295 straipsnio 1 dalį dėl senaties termino taikymo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2005-02-14 ieškovė dirbo atsakovės įmonėje vyr. buhaltere (b. l. 6–7, 49). 2007-08-31 ieškovė pateikė atsakovei prašymą atleisti ją iš darbo nuo 2007-08-31 (b. l. 63). Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2007-08-31 pagal DK 127 str. 1 d. (b. l. 6–7). 2007-09-03 ieškovė pateikė prašymą jos 2007-08-31 pateiktą prašymą atleisti ją iš darbo laikyti negaliojančiu (b. l. 8, 88).

Pasisakydama dėl senaties termino šioje byloje praleidimo, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių senaties termino taikymą, ir pažymi, kad DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą. Taigi nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovė buvo praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po atleidimo iš darbo ieškovė sirgo (b. l. 76), tokią praleidimo priežastį galima pripažinti svarbia ir senaties terminas galėtų būti atnaujintas (CPK 78 str. 1 d.).

Tačiau pažymėtina tai, kad ieškovė pateikdama ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos 2007-08-31 prašymas atleisti ją iš darbo neatitiko jos tikrosios valios (CPK 178 str., 179 str. 1 d.), tačiau tokių įrodymų ji teismui nepateikė (CPK 185 str.). Ieškovė 2007-08-31 prašymo atsakovei dėl atleidimo iš darbo pateikimą motyvuoja tuo, kad atsakovės direktorius naudojo psichologinį spaudimą grasindamas, kad jei ji nerašys pareiškimo, jis kreipsis dėl baudžiamosios bylos jai iškėlimo ir ji neteks galimybės susirasti kito darbo. Tačiau praėjus tik trims dienoms po 2007-08-31 prašymo parašymo ji 2007-09-03 pateikė prašymą jos 2007-08-31 prašymą atleisti ją iš darbo laikyti negaliojančiu. Šie ieškovės veiksmai paneigia jos nurodytas aplinkybes dėl jai daryto psichologinio spaudimo ir duoda pagrindą išvadai, kad 2007-08-31 prašymo motyvai buvo kitokie. Todėl ieškovei nepateikus kitokių įrodymų nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė 2007-08-31 prašymą atleisti ją iš darbo parašė dėl to, kad patyrė psichologinį spaudimą.

Teisėjų kolegija sutinka, kad ir darbdavys, šiuo atveju atsakovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Tačiau pažymėtina, kad darbdavys ne visada gali žinoti, kas lėmė tam tikros darbuotojo valios susiformavimą, ir nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas savo valia išreiškia norą nutraukti darbo sutartį. Tokiu atveju darbdavys galėtų tik teikti įrodymus, paneigiančius darbuotojos pateiktus įrodymus, kuriais ji grindžia aplinkybę, kad prašymas atleisti ją iš darbo parašytas prieš jos valią. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašymą atleisti ją iš darbo ji rašė prieš savo valią, panaudojus prieš ją atitinkamas spaudimo priemones, todėl darbdavys, t. y. šiuo atveju atsakovė, negali paneigti tokių aplinkybių, kurių ir nebuvo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.