- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 2-4677-934/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05895-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- V. S., A. S.
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Michailas Sadovničius
- Kategorijos
- 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Gertrūdai Karvelytei, dalyvaujant ieškovui V. V., jo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei, atsakovui V. S., jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams A. S., V. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė (b. l. 2-4), kad atsakovai pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybės teise: atsakovai sugadino pagrindinį namo kaminą, pažeisdami metalinę apsaugą; prie namo sienos, kuri yra prie ieškovui priskirtų naudotis gyvenamųjų patalpų, pakabino palydovinę televizijos anteną; bendrojo naudojimo koridorių apstatė asmeniniais daiktais; pašalino žemės sklype pastatytus riboženklius. Todėl kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus atstatyti riboženklius, kurie 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo įkalti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėti taškais „36“, „38“, „39“ ir „5“, pašalinti savo asmeninius daiktus iš bendrojo naudojimo patalpų, nuimti palydovinę ir lauko antenas, kurios pritvirtintos prie namo sienos bei atstatyti kaminą.
Atsiliepimas
Atsakovai A. S. ir V. S. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 53-55), kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pirma, riboženklių atstatymas buvo atliktas nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, reikalavimų. Papildomai nurodė, jog atsakovai sutinka, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktos žemės sklypo ribų paženklinimo procedūros, jeigu to pageidauja ieškovas; antra, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bendro naudojimo patalpose yra atsakovų daiktai; trečia, antenos yra pritvirtintos ant namo sienos (pagrindinės namo konstrukcijos), kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso patalpų savininkams; ketvirta, ieškovo pateikti įrodymai neįrodo, jog kaminas buvo sugadintas.
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino (b. l. 91-100), jog bendro naudojimo patalpose buvo atsakovų daiktai. Tačiau atvykus antstoliui, daiktai iš bendro naudojimo patalpų buvo išnešti ir šiuo metu jų nėra. Taip pat paaiškino, jog atsakovai maždaug prieš 20 metų prie namo pritvirtino anteną, kuri trukdo pakeisti langus. Nurodė, kad kamino dalį sugriovė atsakovas V. S., plytos išverstos kamino viduje. Taip pat paaiškino, jog kaminas veikia, tačiau bloga dūmų trauka. Kaminas dėl kurio vyksta ginčas buvo naudojamas, nenaudojamas buvo tik atsarginis kaminas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. ir jo atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino (b. l. 91-100), jog antena pastatyta maždaug prieš 15 metų, ją leido pastatyti tuometinė šeimininkė M. K. Bendro naudojimo patalpose buvo sudėti atsakovo daiktai, tačiau paprašius juos pašalinti, daiktai buvo išnešti. Paaiškino, jog dėl antenos, kuri trukdo remontuoti langą, ieškovas nieko nesakė, nes jeigu reikia, atsakovas ją patrauks.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. V. (1/2 dalis) ir A. S. (1/2 dalis) (b. l. 8). Tarp M. K. ir V. V. 1992 m. spalio 21 d. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią M. K. padovanojo V. V. 51/100 dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/p, turinčio 113,31 kv. m. bendro naudingo ploto ir 51/100 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Tarp V. V. ir A. S. 2006 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta sutartis dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pasidalinimo (b. l. 9). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos sudaryta komisija, dalyvaujant Naujininkų nuovados tyrėjui T. G., vyr. specialistams M. R., A. L., 2006 m. liepos 27 d. surašė aktą, kuriame nurodė, jog V. S. užgriozdino įėjimą į rūsio patalpas, be bendraturčių sutikimo pritvirtino anteną prie V. V. priklausančio buto išorinės sienos priešais langą (b. l. 13-14). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėja L. B. 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 22). V. V. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui 2012 m. vasario 2 d. skundą dėl V. S. neteisėtų veiksmų, kurį išnagrinėjusį Naujininkų policijos nuovada, pateikė atsakymą pareiškėjui, nurodydama valstybės institucijas į kurias turėtų kreiptis pareiškėjas dėl skunde keliamų problemų (b. l. 23-24). Antstolis A. N. 2012 m. rugsėjo 19 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-12-96, kuriame fiksuotas matininko-geodezininko atliekamas pagal pateiktą planą pažymėtų taškų „36“, „38“, „39“ ir „5“ matavimas, bendro naudojimo patalpose esantys daiktai, kamino išorinis vaizdas ir antenų pritvirtinimo vietos (b. l. 25-32). AB „Lietuvos dujos“ 2012 m. gegužės 16 raštu Nr. 15.12-(V21)15.6-859 informavo atsakovus, jog nedelsiant turi pašalinti rašte nurodytus sistemos trūkumus (b. l. 34). Antstolis D. T. 2013 m. sausio 16 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0241-13-05, kuriame fiksuoti rūsio patalpose esantys daiktai, kamino išorinis vaizdas, namo fasadinėje pusėje pritvirtintų antenų vietos (b. l. 62-74).
Nustatytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus atstatyti riboženklius.
Asmenys įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovams, iš esmės siekia išspręsti ginčą dėl riboženklių, ištrauktų atsakovo V. S., atstatymo. Reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieškovas nereiškė. Ieškovas byloje pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-12-96, kuriame nurodyta, jog matininkas – geodezininkas atliko žemės sklypo, esančiame (duomenys neskelbtini), plane pažymėtų taškų „36“, „38“, „39“ ir „5“ matavimus, įkalant riboženklius (b. l. 25-32). Taip pat ieškovas pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjos L. B. 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriame nustatyta, jog riboženklius išėmė V. S. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neginčijo ir pats atsakovas (b. l. 22, 96). Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu reikalavimų, iš esmės įrodinėja, jog buvo pažeistos procedūros. Taigi negarinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar atsakovas ištraukdamas riboženklius, elgėsi nepažeisdamas CK 1.137 straipsnio nuostatų.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas V. S. pašalino matininko – geodezininko plane pažymėtuose taškuose „36“, „38“, „39“ ir „5“ įkaltus riboženklius. Teismo vertinimu toks savavališkas riboženklių pašalinimas yra neteisėtas. Atsakovui V. S. manant, kad riboženklių pastatymas pažeidžia jo teises, šią teisę turėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į atitinkamas valstybės institucijas (Valstybinę žemės naudojimo kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktas)) arba teismą. To nedarydamas, atsakovas elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Tačiau atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimas savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus atstatyti riboženklius, kadangi pats ieškovas, inicijuodamas geodezinius matavimus, nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, o teismui įpareigojus atstyti riboženklius, toks įpareigojimas reikštų netinkamai atliktų procedūrų įteisinimą.
Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1P-209 (toliau – Taisyklės), 10 punkte numatyta, jog žemės sklypo ribos nustatomos ir riboženkliais paženklinamos, jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta, arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypų riboženkliai, dalyvaujant užsakovui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų žemės sklypų savininkams, naudotojams arba jų įgaliotiems asmenims Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 32.1.1. punkte nustatyti veiksmai, kurie turi būti atlikti nustatant žemės kadastro duomenis. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog geodeziniai matavimai atlikti laikantis nustatytų procedūrų. Byloje esantys įrodymai, jog faktinių aplinkybių konstatavime, kuomet buvo atlikti geodeziniai matavimai, dalyvavo V. V. ir A. S., nesudaro pagrindo teigti, kad buvo išlaikytos informavimo apie veiksmų atlikimą procedūros. Priešingai, toks bendraturčio elgesys, kuomet kita bendraturtis pastatomas prieš atliekamų veiksmų faktą, vertintina kaip nesąžiningas, pažeidžiantis CK 4.75 straipsnyje numatytą pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atstyti riboženklius atmestinas kaip neteisėtas. Teismas pažymi, jog tiek atsakovas, tiek ieškovas, inicijuodamas geodezinių matavimų atlikimą, šią teisę gali realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis CK 4.75 straipsnyje numatyto bendraturčių kooperavimosi principo, abipusės pagarbos, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų.
Dėl įpareigojimo pašalinti palydovinę ir lauko antenas.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).
Byloje nustatyta, jog ant namo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovui ir atsakovei A. S., esančio (duomenys neskelbtini), atsakovai pritvirtino palydovinę (b. l. 63) ir lauko (b. l. 32, 72) antenas. Palydovinė antena pritvirtinta prie ieškovui priklausančių patalpų išorinės namo sienos. Byloje atsakovai neginčijo aplinkybės, jog antenos priklauso atsakovams ir, kad ją pritvirtino V. S. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, jog ginčai dėl palydovinės antenos tęsiasi nuo 2006 metų (b. l. 13).
Ieškovui pareiškusiam reikalavimą dėl antenų nuėmimo, tenka procesinė našta įrodyti, jog antenos pritvirtinimas pažeidžia jo kaip bendraturčio teises ar teisėtus interesus ir nuėmus anteną nebus pažeistas bendraturčių interesų pusiausvyros principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog atsakovų palydovinė antena pritvirtina prie ieškovui priklausančių patalpų išorinės sienos, todėl atsakovas negali pakeisti lango. Viena vertus, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pvz., specialistų išvadų ir pan.), pagrindžiančių, jog dėl pritvirtintos palydovinės antenos ieškovas negali pakeisti lango ir dėl to yra pažeidžiami jo kaip bendraturčio interesai. Kita vertus, siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus, įvertinant ir tai, kad antena pritvirtinta prie ieškovui priklausančių patalpų išorinės sienos priešais ieškovo langą, iš dalies užstodama natūralų apšvietimą, vaizdą, teismas sprendžia, jog palydovinės antenos nuėmimas leistų išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, o jos nenuėmimas pažeistų ieškovo interesus. Todėl ieškovo reikalavimas dėl palydovinės antenos nuėmimo tenkintinas. Papildomai teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu pats atsakovas nurodė, jog jeigu palydovinė antena trukdo atlikti lango remonto darbus, gali ją patraukti (b. l. 96).
Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog dar 2006 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos sudaryta komisija nustatė, jog palydovinė antena pritvirtina negavus ieškovo sutikimo. Be to, iš minėto Rasų seniūnijos sudarytos komisijos akto, matyti, jog dar 2006 m. bendro naudojimo rūsys buvo užstatytas atsakovui V. S. priklausančiais daiktais. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovai ignoravo bendraturčių interesus, netinkamai vykdė pareigą aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims (bendraturčiams) sprendimo būdo, siekė savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Pastarąjį teiginį pagrindžia ir tas faktas, jog tik prasidėjus teisminiam ginčui, atsakovai pašalino jiems priklausančius daiktus iš bendro naudojimo patalpų, nors atsiliepime į ieškinį įrodinėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad bendro naudojimo patalpose sudėti daiktai jiems nepriklauso.
Ieškovo reikalavimas nuimti lauko anteną atmestinas, kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, jog pritvirtinta lauko antena pažeidžia jo kaip bendraturčio interesus (CPK 12, 178 straipsnis).
Dėl reikalavimo pašalinti atsakovo daiktus iš bendro naudojimo patalpų ir kamino atstatymo.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
Nagrinėjamu atveju, ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam tenka procesinė naštą pagrįsti ieškinyje pareikštus reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Tačiau, ieškovas nepateikė patikimų kamino sugadinimą pagrindžiančių įrodymų (kompetentingų institucijų, specialistų, ekspertų išvadų ir pan.), išskyrus tai, kad iš byloje esančių antstolių Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, matyti, jog kaminas yra aprūkęs, pažeistas viršus (apdailos detalės), nors teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino jog kamino dalis yra nugriauta, išardytos plytos iš vidaus, tačiau nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Paties ieškovo pateikti paaiškinimai nelaikytini patikima įrodinėjimo priemone, kadangi ieškovas tiesiogiai suinteresuotas palankaus sprendimo priėmimu, o iš kitų byloje esančių įrodymų visumos, teismas negali daryti išvados, jog ieškovo tvirtinimai yra pagrįsti. Remiantis antstolių surašytais Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais taip pat nėra pagrindo teigti, jog kaminas buvo sugadintas. Įvertinus byloje esančias nuotraukas, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad kamino apdailos detalės susidėvėjo bei aprūko dėl jo eksploatavimo. Teismo posėdžio metu pats ieškovas paaiškino, jog kaminas dėl kurio vyksta ginčas buvo naudojamas, nenaudojamas buvo tik atsarginis kaminas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl kamino atstatymo atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat atmestinas reikalavimas dėl atsakovo daiktų pašalinimo iš bendro naudojimo patalpų. Iš byloje esančių antstolio D. T. 2013 m. sausio 16 d. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0241-13-05 bei remiantis ieškovo teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas pašalino daiktus iš bendrojo naudojimo patalpų.
Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas turi teisę nukrypti nuo minėtos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnis).
Atsižvelgiant į ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas sprendžia, jog patenkintų reikalavimų dalis yra 35 proc., atmestų – 65 proc.
Vilniaus miesto garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. balandžio 24 d. sprendimu, ieškovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 35-36). Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovas patyrė 144,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 534,00 Lt išlaidų už antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą bei valstybė patyrė 720,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (b. l. 5, 86-87). Žyminio mokesčio dalis, atitinkanti patenkintų reikalavimų dalį – 50,4 Lt, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis – 252,00 Lt, išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas dalis – 186,9 Lt. Atsižvelgiant į atsakovui tenkančias dalis patenkintų reikalavimų dalyje, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50,4 Lt žyminio mokesčio, 186,9 Lt išlaidų už antstolio paslaugas. Taip pat valstybei iš atsakovų priteistina 252,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pagal byloje pateiktus rašytinius pateiktus įrodymus atsakovas patyrė 1300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 363,00 Lt išlaidų, susijusių su Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu surašymu. Minėta, jog atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 65 proc. Atsižvelgiant atmestų reikalavimų dalį, atsakovams iš ieškovo priteistina 845,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo prašymas priteisti 363,00 Lt išlaidų už antstolio surašytą Faktinių aplinkybių protokolą Nr. FA-0241-13-05 netenkintinas, kadangi jo surašymo būtinybę sąlygojo paties atsakovo veiksmai, laikant daiktus bendro naudojimo patalpose (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, 273 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 15 dienų terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuimti palydovinę anteną, pritvirtintą prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri Faktinių aplinkybių konstatavimo 2012 m. rugsėjo 19 d. protokolu Nr. 157-12-96 fiksuota vaizdo byloje „Antena“.
Priteisti atsakovams V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 845,00 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 237,3 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 252,00 Lt išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.