- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-773-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57744-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. spalio 19 d. Neatlikta bausmės dalis 2021 m. spalio 14 d. – 2 metai 5 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2021 m. spalio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam M. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismas neobjektyviai įvertino Komisijos nutarimo motyvus ir pateiktą medžiagą. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, neįvardijo nei aiškių, nei tikslių minimalių reikalavimų bei nepateikė įrodymų, kad nuteistasis minėtų reikalavimų neatitinka, kas leidžia teigti, kad skundžiama nutartis prieštarauja ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms Rec (2003) 22.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad teismas nevykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje ir iš naujo pasisakė dėl aplinkybių, kurias Komisija jau išnagrinėjo priimdama sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Be to, teismas nenurodė aiškių kriterijų, kurių neatitinka nuteistasis, ir taip buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Be to, kaip matyti iš teismų praktikos, lygtinis paleidimas dažnai taikomas asmenims su nepalyginamai aukštesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais nei apelianto, kas leidžia laikyti teismo nutartį diskriminuojančia.
4.3. Skunde teigiama, kad teismas atsisakymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš esmės grindė tuo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas, nes jis net 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs, padaryti dėl nesugebėjimo lengvai prisitaikyti prie pakitusios aplinkos. Gautų nuobaudų pakeisti negalima, todėl svarbesnis yra ne nuobaudų turėjimas praeityje, bet nuteistojo padarytos tinkamos išvados ir pakitęs elgesys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 8 kartus skatintas, baigė priklausomų asmenų reabilitacijos programą (duomenys neskelbtini) pataisos namų reabilitacijos centre, toliau sprendžia priklausomybės problemą dalyvaudamas AA grupės veikloje. Pataisos namų administracija tinkamai įvertino teigiamus pokyčius ir nuo 2019 m. suteikė nuteistajam teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Taip pat jam buvo suteikta teisė išvykti į namus ir jokių pažeidimų nuteistasis nepadarė. Visa tai patvirtina, kad ir nebūdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis geba priimti tinkamus sprendimus bei laikytis draudimų ir įpareigojimų. Nuteistasis nuo 2017 m. vidurio nepažeidinėja nustatyto režimo reikalavimų, aktyviai dalyvauja organizuojamose užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, lengvosios grupės sąlygomis. Tik atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus įsidarbino metalo liejimo ceche, šiuo metu taip pat dirba. Visos šios aplinkybės pagrindžia nuteistojo akivaizdžiai daromą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti.
4.4. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė nuteistajam nustatytiems kriminogeninės rizikos veiksniams, tačiau šie veiksniai nėra susiję su jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nes jis pastaruoju metu yra laikomas ne griežtai struktūrizuotoje aplinkoje ir jo elgesį lemia įvykę ir toliau tebevykstantys mąstymo ir elgesio pokyčiai teigiama linkme. Tai yra labai svarbi charakterizuojanti savybė, iš esmės paneigianti abejones dėl jo galimybių toliau atlikti bausmę lygtinio paleidimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo M. Š. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.
7. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad M. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto dar nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus M. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, gydėsi pataisos namų reabilitacijos centre, dalyvauja AA grupės veikloje, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 7 kartus skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dirba, įgijo pagrindinį išsilavinimą bei automobilių mechaniko specialybę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio turi teisę išvykti už pataisos įstaigos ribų be palydos ar pareigūnų priežiūros. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos posėdžio dieną neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai ir 5 dienos), vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai: nestabilus gyvenimo būdas, nesugebėjimas susidoroti su sunkumais, priklausomybė alkoholiui, prasta socialinė adaptacija, smurto naudojimą palaikančios nuostatos, vertybės, nusikalstamą gyvenimo būdą palaikantys draugai siejosi su nuteistojo smurtinio elgesio pasireiškimu nusikaltimo metu. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik M. Š. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o jo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
9. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad byloje esantys duomenys apie nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu taip pat kelia pagrįstas abejones dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos ir jo gebėjimo lygtinio paleidimo metu tinkamai vykdyti probacijos sąlygas, ir daugiau nenusikalsti. Nors bausmės atlikimo metu M. Š. buvo 7 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. jam leista už pataisos įstaigos teritorijos ribų išvykti be sargybos ar palydos, tačiau nuteistasis ir ne kartą pataisos namuose buvo baustas. Teismui pateiktais duomenimis, nuteistasis vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus. Nors nuteistasis nurodo, kad jo padaryti pažeidimai nelaikytini šiurkščiais ir tėra jo nesugebėjimo prisitaikyti prie pakitusios aplinkos pasekmė, tačiau kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 28 d. Pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistasis ne kartą baustas už uždraustų daiktų turėjimą, kas leidžia nesutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs. Visais atvejais už padarytus pažeidimus M. Š. nubaustas paskiriant drausmines nuobaudas. Nors skirtos nuobaudos ir nebegalioja, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, periodiškai buvo drausminamas skiriant įvairias nuobaudas, o tai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką, kas kelia pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis probacijos sąlygų. Tuo tarpu nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos bausmės nėra besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Vien tik šios aplinkybės dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai.
10. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors praeityje M. Š. nebuvo teistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje, itin žiauriai, iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų), kas neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.
11. Vertinant M. Š. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis labai sunkų nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis geba valdyti šią sritį nevartodamas alkoholio pataisos įstaigoje, nėra fiksuota pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, nuteistasis savo noru gydėsi reabilitacijos centre, lanko AA grupes, tačiau teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje M. Š. sugebės ir toliau nevartoti alkoholio, kadangi pataisos įstaigoje asmuo yra griežtai prižiūrimas, o būnant laisvėje jis nebus kasdien stebimas. Juo labiau, kad ši sritis Socialinio tyrimo išvadoje, vis dar yra priskiriama kriminogeninės rizikos veiksniams. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vis dar yra ir su nuteistojo mąstymu bei elgesiu susijusių sričių, kurias būtina stiprinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis tam tikrose situacijose buvo linkęs elgtis impulsyviai, ypatingai būdamas neblaivus. Šiuo metu nuteistasis turi užsibrėžęs trumpalaikius tikslus, tačiau apie ilgalaikius tikslus kalba nekonkrečiai. Jo mąstymas labiau remiasi tiesioginiu patyrimu.
12. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei finansinis nestabilumas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis laisvėje niekada nėra dirbęs, darbinės patirties už pataisos įstaigos ribų neturi. Vidurinį išsilavinimą įgijo pataisos namuose. Atvykęs į pataisos namus buvo įdarbintas metalo liejimo ceche, įgijo automobilių mechaniko specialybę, šaltkalvio ir elektriko specialybes, šiuo metu dirba Turto valdymo skyriuje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai dėl 45222,65 Eur išieškojimo iš nuteistojo, tačiau 2021 m. rugsėjo 29 d. yra išmokėta tik 1223,40 eurų, kas leidžia spręsti, kad pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą vykdoma formaliai. Nors nuteistajam šiuo metu gaunamų pajamų užtenka pagrindiniams jo poreikiams tenkinti, tačiau duomenų apie turimas santaupas ar turtą bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti, byloje nėra. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis bei turimi finansiniai įsipareigojimai, leidžia teigti, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
13. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės dėl gautų paskatinimų, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimo, įvairių programų ir užsiėmimų lankymo, darbo, palaikomų ryšių su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimo bei paskirtų drausminių nuobaudų negaliojimo, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu M. Š. elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti pataisos įstaigos administracijos, suteikus jam galimybę nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, socialinės reabilitacijos programų lankymas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Juo labiau, kad aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė.
14. Nesutinkant su apelianto skundo argumentais atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog teismas, įvertinęs ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo M. Š. skunde, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec(2003) 22, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertina nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybes ir sprendimus priima vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis. Tai, kad sprendžiant kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimus, esant panašioms aplinkybėms, buvo priimti priešingi sprendimai, šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad M. Š. buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų, kuriems taikytas lygtinis paleidimas, atžvilgiu. Kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus ir analizuojamas neatsiejamai nuo nustatytų aplinkybių, nuteistojo asmenybės. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. Š. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
15. Apibendrinant visa kas išdėstyta, neabejotina, jog skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija M. Š. skundą atmeta, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palieka galioti nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.