Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1094-891/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
1-1094-891/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05246-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1094-891/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05246-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3.; 2.10.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015-01-23, apie 17.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 ‰ girtumas), keikdamas necenzūriniais žodžiais du kartus pastūmė motiną L. S., kuri krisdama atsitrenkė galva į sieną, du kartus sudavė rankomis jai į veido sritį, vieną kartą spyrė koja ir pataikė motinai L. S. į dešinės rankos pirštą, tokiais veiksmais sukėlė motinai L. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais A. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad su motina L. S. ir močiute J. I., močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra dviejų kambarių, jis su motina gyvena viename kambaryje, o močiutė gyvena kitame kambaryje. Pastaruoju metu su motina konfliktai nėra dažni, intensyviau jie bardavosi prieš kelis mėnesius, kadangi jis nedirbo ir nuolat būdavo namuose. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau užsakymų dažnai nėra ir jis didžiąją laiko dalį būna namuose. Alkoholiniais gėrimais jis dažnai nepiktnaudžiauja, išgeria savaitgaliais. 2015-01-23, po 17 val. jis grįžo namo, kur jau buvo iš darbo sugrįžusi motina. Į namus jis parėjo išgėręs, kadangi su draugais bare vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to, kad jis grįžo išgėręs, motina pradėjo ant jo šaukti, jie susibarė. Jis norėjo nuo kėdės paimti motinos rankinę, tačiau motina šaukė, kad jis nekraustytų jos rankinės. Motina jam bandė suduoti, tačiau jis gynėsi ir motina jam nesudavė. Jis du kartus atstūmė motiną nuo savęs, pastūmė ją ant lovos ir ji krisdama atsitrenkė galva į sieną. Motina pradėjo mosuoti rankomis, jis taip pat, todėl galėjo suduoti kelis smūgius motinai į veidą. Tuo metu jis taip pat norėjo spirti motinai, tačiau ji gynėsi ir jis pataikė motinai į rankos pirštą. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 25).

Nukentėjusiosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su sūnumi A. S. gyvena buto, esančio (duomenys neskelbtini), viename kambaryje, kitame kambaryje gyvena jos mama J. I.. Jau kurį laiką sūnus nedirbo, yra jos išlaikomas. Sūnus kasdien piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, iš jos reikalauja pinigų. Kai ji pinigų sūnui neduoda, jis pradeda kelti konfliktus ir fiziškai smurtauja. Ji bijo sūnaus ir net nenori grįžti iš darbo namo, nes jis kimba dėl kiekvienos smulkmenos, jai grasina, ją įžeidinėja. 2015-01-23 apie 17.30 val. sūnus A. S. grįžo namo išgėręs ir pradėjo reikalauti jam duoti 12 eurų. Ji sūnui pasakė, kad pinigų neduos. Tuomet sūnus savavališkai pasiėmė jos rankinę ir pradėjo ją kraustyti, ieškodamas pinigų. Ji norėjo atimti iš sūnaus rankinę. Tuomet sūnus puolė ant jos, parvertė ją ant lovos ir ji krisdama atsitrenkė galva į sieną, dėl ko jai skaudėjo. Tuomet ji sūnų kojomis nuo savęs nustūmė ir jis vėl pasiėmė jos rankinę. Ji atsistojo, ėjo link sūnaus, tuomet sūnus ją dar kartą parbloškė ant lovos ir ji vėl trenkėsi galva į sieną, jusdama fizinį skausmą. Sūnus dar puolė ant jos ir ne mažiau kaip du kartus trenkė jai rankomis į veidą, dėl ko jai skaudėjo. Sūnus dar bandė jai įspirti su koja, tačiau ji gynėsi ir jis su koja pataikė jai į dešinės rankos pirštą. Tuomet ji sūnų nustūmė ir pasakė, kad kvies policiją, tuomet sūnus apsiramino, o ji paskambino pagalbos telefonu (b. l. 13-14).

Nukentėjusiosios L. S. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-01-23 namo grįžęs sūnus A. S. pradėjo reikalauti pinigų, pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis, jai grasino. Smurto metu L. S. buvo sužalotas pirštas, sumušta galva. Tai ne pirmas atvejis, kai sūnus prieš ją smurtauja (b. l. 2).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio M. L. 2015-01-23 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2015-01-23, apie 18.20 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu O. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja sūnus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė L. S., įvykio vietoje nustatė, kad A. S., gim. 1991-02-17, būdamas neblaivus mušė savo motiną L. S., reikalavo pinigų, grasino nužudyti. Pil. L. S. buvo susijaudinusi, verkė (b. l. 6-7).

2015-01-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, buto, esančio Žirmūnų g. 88-49, Vilniuje, apžiūra (b. l. 8-11).

A. S. blaivumo patikrinimo testo rezultatais, patvirtinančiais, kad 2015-01-23, 18:48 val., jam nustatytas 1.68 ‰ girtumas (b. l. 21).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent, kad, 2015-01-23, apie 17.30 val., bute, Žirmūnų g. 88-49, Vilniuje, būdamas apsvaigęs, keikdamas necenzūriniais žodžiais du kartus pastūmė motiną L. S., kuri krisdama atsitrenkė galva į sieną, du kartus sudavė rankomis jai į veido sritį, vieną kartą spyrė koja ir pataikė motinai L. S. į dešinės rankos pirštą, tokiais veiksmais sukėlė motinai L. S. fizinį skausmą. Teismas sukonkretina kaltinamajame akte įvardytų nukentėjusiajai į veido sritį rankomis suduotų kartų skaičių, pašalindamas iš kaltinimo žodžius „ne mažiau kaip“, nes toks kaltinimas yra abstraktaus pobūdžio, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamasis rankomis į veido sritį sudavė nukentėjusiajai daugiau nei du kartus. Kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, bei jos dydžiu (b. l. 43).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį - motiną), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. S. - praeityje neteistas (b. l. 34), baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 35-38), dirba (b. l. 44), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 40), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, 2011-03-02 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. Apžiūros kabinetą, išvada: vartojęs narkotines medžiagas (b. l. 41), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 42). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės laikotarpis – 1 metai, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti įpareigojimai – per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo bei tęsti darbą, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-01-23, 18.45 val., iki 2015-01-24, 12.25 val. (1 para) (b. l. 19, 28). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26, 27) paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą.

Įskaityti į bausmę A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-01-23, 18.45 val., iki 2015-01-24, 12.25 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys