- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- AN2-186-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00114-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi O. M. (O. M.) administracinio nusižengimo bylą pagal laikinai atliekančios Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. O. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020 m. sausio 26 d. 15.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „KIA motors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį bei iš įvykio vietos pasišalino. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių vartojo alkoholį, jam buvo nustatytas 0,49 promilės neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto O. M. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį, jam pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį paskirta 10 Eur dydžio bauda.
3. Apeliaciniu skundu laikinai atliekanti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, E. Kliaugienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – O. M. paskirti administracinę nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
3.1.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad O. M. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino galėjęs kliudyti automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bet neigė supratęs, jog sukėlė eismo įvykį. Tačiau jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo R. R. parodymais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis ir kitais byloje surinktais įrodymais. Vertinant išdėstytas aplinkybes, apeliantės nuomone, neabejotinai nustatyta, kad O. M., vairuodamas transporto priemonę, kliudė kitą stovintį automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir vartojo alkoholį po eismo įvykio (0,49 promilės), kol nebuvo visiškai ištirtos visos eismo įvykio aplinkybės. Konkrečiu atveju O. M. suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tai patvirtina administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei iš dalies jo paties ir liudytojo duoti parodymai. Apeliantė pažeidėjo versiją, kad jis supratęs, jog pasistatė automobilį nelygiagrečiai, išlipęs apžiūrėjo ir dar kartą perstatė jį tvarkingai bei nuėjo pas seserį, laiko kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
3.2.Apeliantė nurodo, kad teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas R. R. patvirtino savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog pats pro langą matė, kaip kieme atbuline eiga parkavosi taksi automobilis, jam pasirodė, kad automobilis sujudėjo, matė, kaip taksi vairuotojas išlipo iš automobilio ir pasižiūrėjo į automobilio galinę dalį, vėl įlipo į taksi automobilį, šiek tiek pavažiavo į priekį ir išėjo. Todėl, apeliantės įsitikinimu, netikėti nuosekliais liudytojo R. R. paaiškinimais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos faktiškai atitinka ir paties O. M. rašytinis paaiškinimas bei apylinkės teismo posėdyje teikti paaiškinimai, objektyviai užfiksuoti apgadinimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
3.3.Apeliantės teigimu, iš bylos duomenų visumos galima spręsti, kad eismo įvykyje apgadintos transporto priemonės pažeidimai nėra žymūs, tačiau tai nereiškia, kad paties įvykio nebuvo ir nėra ginčo dėl situacijos. O. M. grįžus į įvykio vietą, pareigūnai jam nustatė 0,49 promilės neblaivumą. Šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija, pripažįsta nuėjęs pas seserį ir su jos vyru išgėręs konjako, todėl nesant abejonių dėl to, jog O. M. sukėlė eismo įvykį, tai suprato, tačiau nieko nesiaiškinęs, nepranešęs policijai, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Todėl, apeliantės tvirtinimu, nėra pagrindo abejoti tuo, kad 2020 m. sausio 26 d. 15.28 val., (duomenys neskelbtini), O. M. vairavo transporto priemonę, nesilaikė saugaus atstumo ir vairuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šalia stovintį automobilį bei išėjo namo, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir, neišsiaiškinus visų eismo įvykio aplinkybių, vartojo alkoholį (0,49 promilės). Pažeidėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, jam skirtina administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas O. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), numatyta atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas O. M. vairavo transporto priemonę, nesilaikė saugaus atstumo ir vairuodamas atbuline eiga atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir išėjo namo, po eismo įvykio, neišsiaiškinus visų eismo įvykio aplinkybių, vartojo alkoholį (0,49 promilės), todėl jo veika kvalifikuotina ir jis turi būti nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
10.Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-11-303/2018).
11.Iš teismo posėdyje duotų administracinėn atsakomybėn patraukto O. M. paaiškinimų nustatyta, kad jis baigęs darbą, nuvažiavo pas seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pasistatęs automobilį pamatė, kad ji stovi nelygiagrečiai, todėl dar kartą į ją įsėdo, kad pasistatytų ją tvarkingai. Šalia stovėjo automobilis, jis per veidrodėlį matė, jog tarp automobilių atstumas yra nedidelis, tačiau jis jokio smūgio į kitą automobilį nepajuto. Jeigu būtų pajutęs susidūrimą su kitu automobiliu, jis tikrai būtų pasilikęs įvykio vietoje, nes turi draudimą. Jis jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, niekada nėra taip ankščiau pasielgęs. Palikęs pastatytą automobilį nuėjo pas seserį. Su sesers vyru prie kavos išgėrė konjako. Po pusantros valandos jam paskambino policijos pareigūnas. Jis pareigūnui pripažino, kad vartojo alkoholį, nurodė, kad nepastebėjo, jog būtų apgadinęs kitą automobilį. Per 28 vairavimo stažo metus, jis avarijų nėra padaręs.
12.Administracinėn atsakomybėn patrauktas O. M. analogiškas aplinkybes nurodė ir paaiškinime, t. y., kad jis įvykio dieną (duomenys neskelbtini), atbuline eiga parkuodamas automobilį nepajuto, jog kliudė šalia stovėjusį automobilį. Grįžęs namo išgėrė, kadangi daugiau važiuoti neplanavo. Po valandos jį iškvietė pareigūnai aiškintis eismo įvykio aplinkybių. Jo teigimu, kai jis atvyko į nurodytą vietą, buvo blaivus (b. l. 16).
13.Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas O. M. galėjo nejusti, kad kliudė šalia stovėjusį automobilį, visiškai nepaneigia ant apgadinto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio buferio užfiksuotas tik nežymus įbrėžimas. Pažymėtina, kad teismo posėdyje ir pats nukentėjusysis K. G. parodė, kad ant jo automobilio buferio esantis įbrėžimas yra tik gal 2-3 cm ilgio, o iš esančių apgadinimų suprato, kad smūgis buvo nestiprus. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, kad žiūrėdamas pro langą matė, kaip taksi vairuotojui statant automobilį, šalimais stovėjęs automobilis sujudėjo, tačiau dėl to nebuvo visiškai tikras. Jis matė, kaip taksi vairuotojas išlipo iš automobilio ir pasižiūrėjo į šalia stovėjusio automobilio galą, tada vėl įlipo į taksi, perstatė automobilį šiek tiek į priekį ir nuėjo namo.
14.Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis nenustatyta aplinkybių, dėl kurių O. M., sukėlęs eismo įvykį, būtų turėjęs priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Tai, jog ant automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio buferio padarytas tik nežymus apgadinimas, yra pagrindo manyti, jog O. M. nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Be to, esant nustatytam ant automobilio „BMW“ visiškai nežymiam įbrėžimui, yra pagrindo manyti, kad O. M., ir apžiūrėjęs kliudytą automobilį, galėjo apgadinimo ant jo tiesiog nepastebėti. Manymą, kad O. M. nejuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, sustiprina ir ta aplinkybė, jog O. M. automobilio į kitą vietą neperstatė, jį paliko įvykio vietoje, o pats buvo pas seserį, paskambinus pareigūnams atsakomybės nevengė, davė paaiškinimus, juos patvirtino ir teismo posėdyje. Bylos duomenimis nepaneigta, kad įvykio dieną O. M. dirbo taksi vairuotoju, o alkoholio išgėrė tik pasistatęs automobilį ir nuėjęs pas seserį, nesupratęs, kad sukėlė eismo įvykį.
15.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog O. M. galėjo nesuprasti kilusio eismo įvykio fakto ir sukeltų jo padarinių. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neginčijamos išvados, kad O. M. suprato sukėlęs eismo įvykį, todėl jam kilo pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad O. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
16.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir laikinai atliekančios Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, Erikos Kliaugienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.