- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-26
- Bylos Nr.
- 1A-234-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. Ž., V. G.
- Advokatai
- Lionie Musteikienė
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-332/2009
2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. rugpjūčio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteistas V. G., tačiau jo atžvilgiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendis neapskųstas.
Iš A. Ž. ir V. G. solidariai Valstybinei ligonių kasai priteista 117,30 Lt.
Iš A. Ž. ir V. G. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteista 154,90 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas kartu su V. G. 2008-07-05, apie 20:45 val., Mažeikių geležinkelio stoties, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, panaudodami fizinį smurtą, t.y., užmesdami nukentėjusiajam L. D. ant galvos švarką ir bendrai suduodami jam apie penkis kartus į veido sritį ir tuo padarydami nukentėjusiajam L. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – piniginę už 50 Lt, 37 centus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Š. A.“ automobilio žymėjimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus L. D. vardu, degalinių (duomenys neskelbtini) ir „V. E.“ nuolaidų korteles ir raktą, kurie pinigine išraišką nevertinami, iš viso pasikėsino pagrobti L. D. priklausančio turto už 50,37 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti ir sulaikyti Šiaulių Transporto policijos komisariato pareigūnų. Šie A. Ž. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-04-29 nuosprendį - jo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. į 140 str. 1 d. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius Lietuvos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BPK pažeidimus. Pažymi, kad teismas turėjo įrodymus vertinti objektyviai ir nešališkai, įvertindamas jų visumą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimais. Nukentėjusysis L. D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu parodymus keitė, nes tiksliai neatsimindavo įvykių eigos, sakėsi buvęs girtas. Mažeikių rajono apylinkės teismas visiškai neanalizavo, dėl ko ir kaip įvyko incidentas. Baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu pradėtas, nes jis jau buvo anksčiau teistas. Tvirtina, kad jo veiksmai, jam su seserimi priėjus viešoje vietoje prie girto nukentėjusiojo L. D., kilus ginčui, kuris vėliau peraugo į susistumdymą, o galų gale virto muštynėmis, negali būti traktuojami kaip plėšimas. Įvertinus liudytojų A. B. ir R. G. teisiamajame posėdyje duotus parodymus matyti, kad nukentėjusiojo L. D. piniginė buvo ištraukta neplanuojant, pačiam A. Ž. apie ištraukimą nežinant, ką patvirtino ir nuteistasis V. G., parodydamas, kad A. Ž. nieko nežinojo, nes jis (V. G.) piniginę ištraukė, nesitaręs su A. Ž.. Pažymi, kad apvogti ar apiplėšti nukentėjusįjį nebuvo planuojama, o piniginę ištraukė vien tam, kad patikrintų, ar joje nėra dingusios A. Ž. seseriai priklausančios tapatybės kortelės, kadangi nukentėjusysis draugiškai nenorėjo sutikti būti patikrintas, grubiai elgėsi, mėgino spyriu pargriauti V. G.. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam atlygino padarytą žalą.
Teismo posėdyje apeliantas, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas A. Ž. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nuosekliais nukentėjusiojo L. D. tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų D. Ž., A. B., R. G. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, specialisto išvada dėl L. D. padaryto sveikatos sutrikdymo, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. Ž. kartu su V. G., panaudodami fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti L. D. turtą.
A. Ž. apeliacinio skundo teiginį, kad jo veiksmai, jam su seserimi D. Ž. priėjus viešoje vietoje prie girto nukentėjusiojo L. D., kilus ginčui, kuris vėliau peraugo į susistumdymą, o galų gale virto muštynėmis, negali būti traktuojami kaip plėšimas, paneigia liudytojos D. Ž. parodymai (t. 3, l. 7-8), iš kurių matyti, kad konfliktas tarp A. Ž., V. G. ir L. D. kilo ne dėl D. Ž. pamestos tapatybės kortelės, kadangi ji tapatybės kortelę rado jau prieš prasidedant muštynėms, apie tai, kad rado kortelę, D. Ž. A. Ž. ir nukentėjusiajam L. D. ji pasakė. Taigi apieškoti nukentėjusįjį L. D., paimti iš jo piniginę ir ją apžiūrinėti, siekiant surasti D. Ž. tapatybės kortelę, A. Ž. su V. G. nebuvo poreikio.
Nukentėjusiojo L. D. parodymais nustatyta, kad jį pasivijo, švarką ant galvos užvertė, mušė abu nuteistieji – A. Ž. ir V. G., o muštynių metu nukentėjusysis pajutęs, kaip vienas iš nuteistųjų ištraukė iš jo kelnių kišenės piniginę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus tvirtina liudytojų A. B. ir R. G. parodymai (t. 3, l. 10-11), iš kurių matyti, kad A. B. su R. G., bėgdami muštynių vietos link, matė, kaip abu nuteistieji mušė nukentėjusįjį ir kaip vienas iš mušančiųjų (V. G.) ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės jo piniginę. Šie A. Ž. ir V. G. veiksmai rodo jų veiksmų bendrumą, bendrą tikslą – plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Apelianto teiginiai, kad nebuvo jokio išankstinio susitarimo apie nukentėjusiojo L. D. piniginės ištraukimą, kad V. G. ją išėmė neplanuotai, laikytini gynybine A. Ž. versija, kurios nepagrindžia jokie faktiniai bylos duomenys, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Įvertinus aukščiau nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daroma išvada, kad pagrindo tenkinti nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.