- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- e2YT-18723-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00816-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., valstybės įmonės Turto banko
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. J., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. J. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo tetos O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos teta O. V., kuri buvo pareiškėjos motinos J. T.-J., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. O. V. buvo susituokusi su B. V., mirusiu (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, todėl O. V. iki mirties prižiūrėjo ir slaugė pareiškėja. (duomenys neskelbtini) O. V. sudarė testamentą, tačiau jo neįregistravo testamentų registre. 1999 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi O. V. įsigijo žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini), todėl šis nekilnojamasis turtas buvo O. V. asmeninė nuosavybė. Pareiškėja po tetos mirties faktiškai priėmė palikimą, pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat pareiškėja po tetos mirties naudojasi ir kitais tetai priklausančiais daiktais – namų apyvokos reikmenimis, baldais, knygomis bei kitais buities prietaisais ir įrankiais. Pareiškėjos teigimu, O. V. turėjo ir du brolius – V. T. ir K. T., kurie taip pat yra mirę. Palikėjos broliai vaikų neturėjo, todėl vieninteliai įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja ir jos brolis – byloje suinteresuotu asmeniu nurodytas J. J. (e. b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka, jo teigimu, pareiškime faktinės aplinkybės aprašytos teisingai (e. b. l. 62).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog ji, atstovaudama valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose, nėra gavusi pranešimo apie galimą O. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (e. b. l. 29–31).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė E. R. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad pareiškime netiksliai nurodyti O. V. brolių vardai. O. V. turėjo du brolius – A. T. ir V. T., kurie yra mirę.
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. K. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad ji yra palikėjos O. V. dukterėčia. Iš viso buvo keturi vaikai, t. y. pareiškėjos motina J. J., O. V., A. T. ir V. T.. V. T. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. A. T. nors ir buvo vedęs, tačiau vaikų taip pat neturėjo, o po jo mirties palikimą priėmė pareiškėja. Palikėja O. V. vaikų neturėjo, todėl vieninteliai įpėdiniai yra pareiškėja ir jos brolis J. J.. Daugiau šios bylos nagrinėjimu suinteresuotų asmenų nėra. Pareiškėja teta O. V. rūpinosi 18 metų, iš pradžių palikėja gyveno pas pareiškėjos motiną, o šiai mirus, – pas pareiškėją. Pareiškėja dar iki tetos mirties rūpinosi jos turimu turtu, kitais reikalais, palikėja buvo sudariusi testamentą, pagal kurį visas turtas turėjo atitekti pareiškėjai. Dėl šių aplinkybių visi asmenys pareiškėją laikė įpėdine, viso O. V. priklausiusio turto savininke. Mirus O. V. pareiškėja ir toliau rūpinosi palikėjai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, t. y. žemės sklypu ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, ėmėsi priemonių užtikrinti jo tinkamą priežiūrą, mokėjo mokesčius. Dar esant gyvai palikėjai, sodybą prižiūrėjo joje gyvenantis asmuo, kuris ir toliau, pareiškėjai leidus, liko gyventi minėtoje sodyboje. Palikėjai mirties momentu priklausė ir kilnojamasis turtas – baldai (stalas, sekcija), stalą iki šiol naudoja pareiškėja. Kitą turtą palikėja pareiškėjai atidavė dar iki savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Teisme negauta suinteresuoto asmens prašymų civilinės bylos nagrinėjimą atidėti ar civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo buvo nurodęs, kad teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukterėčia (e. b. l. 5–8, 10, 47-48, 50). Palikėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su B. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų jie neturėjo (e. b. l. 9, 11, 49). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog O. V. turėjo brolių ir seserų – A. T., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 50). A. T. vaikų neturėjo, o J. J. turėjo du vaikus – pareiškėją D. K. ir suinteresuotą asmenį J. J. (e. b. l. 46–47). Pareiškėjos teigimu, O. V. turėjo ir brolį V. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19). Mirus O. V., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Testamentų registre nėra duomenų apie O. V. palikimo priėmimo faktus (e. b. l. 21). 1992 m. kovo 4 d. O. V. sudarė testamentą, kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko D. J. (e. b. l. 12), tačiau duomenų, kad pareiškėja būtų priėmusi palikimą pagal šį testamentą, nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (e. b. l. 15–17).
Pareiškėja D. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tetos O. V. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja D. K., būdama penktos eilės įstatyminė įpėdinė, iš karto po tetos O. V. mirties priėmė mirusiosios palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja po savo tetos mirties rūpinosi jos turtu – žemės sklypu ir pastatais, asmeniniais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis. Pareiškėja ėmėsi priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir saugumą, leido ir toliau gyventi sodyboje ją prižiūrėjusiam asmeniui, mokėjo mokesčius už elektros energiją, t. y. su šiuo turtu elgėsi kaip tikroji turto savininkė. Pareiškėja taip pat rūpinosi ir kitais palikėjai priklausiusiais asmeniniais daiktais – baldais, saugojo juos, jais rūpinosi bei naudojosi jais savo nuožiūra, t. y. su jais elgėsi kaip turto savininkė. Pareiškėja minėtu turtu rūpinosi iš karto po O. V. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. Pareiškėja aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po tetos O. V. mirties, su jai priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė, palikėjos turto savininke pareiškėją laikė ir kiti asmenys. Mirusiosios O. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo J. J. sutinka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja po tetos O. V. mirties priėmė jos palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jame nurodytos aplinkybės yra teisingos. Valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po O. V. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja D. K. po tetos O. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 3,58 Eur. Minėtos išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų, kadangi pareiškėjai 2019 m. balandžio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2037-7194 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 22–23). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja yra atleista ir 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos D. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.