- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- A-858-2355-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01165-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
atsakovo Vidaus reikalų ministro ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S.,
trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 1) į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą (toliau – ir Vidaus reikalų ministras) duoti atsakymą į jo pateiktą prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės.
Skunde pareiškėjas paaiškino, jog 2009 m. gruodžio 30 d. Vidaus reikalų ministrui pateikė prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. (15/3-9)10K-5252 pareiškėją informavo, kad prašymą nagrinės tik po to, kai pareiškėjas sumokės 70 litų valstybės rinkliavą. 2010 m. kovo 1 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pranešė, kad sumokėjo valstybės rinkliavą ir pateikė įmokos kvito originalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vidaus reikalų ministras atsiliepimu į skundą (b. l. 80-81) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės (toliau – ir Įsakymas), patvirtina, kad pareiškėjo prašymas buvo įvykdytas dar iki skundo padavimo teismui dienos, todėl reikalavimas visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad pagal Migracijos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388 (toliau – ir Migracijos departamento nuostatai), 3 punktą Migracijos departamentas yra savarankiškas viešasis juridinis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 22 straipsnio 13 dalį prašymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis paduodami Vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai. Migracijos departamento nuostatų 9.23 punkte nurodyta, kad teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Migracijos departamentas nagrinėja asmenų prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ir priima sprendimus šiais klausimais. Vertino, kad Vidaus reikalų ministras byloje yra netinkamas atsakovas, nes juo turėtų būti Migracijos departamentas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 38-39) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Migracijos departamento direktorius 2010 m. balandžio 22 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patenkino pareiškėjo prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, nes buvo įvykdytas dar prieš pateikiant skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 22-23) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2010 m. sausio 26 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą atisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. (15/3-9)10K pareiškėjas buvo informuotas, kad jis privalo sumokėti valstybės rinkliavą ir prašymas bus nagrinėjamas tik po to, kai ši rinkliava bus sumokėta. 2010 m. kovo 2 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kad 2010 m. kovo 1 d. jis valstybės rinkliavą sumokėjo, pridėtas įmokos mokėjimo kvitas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 312 (toliau – ir Taisyklės), 38 punktu, asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, prašymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo reikiamų dokumentų gavimo sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimančioje institucijoje dienos. Prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo – termino eiga prasidėjo tik pareiškėjui atlikus teisės aktuose nustatytus veiksmus t. y. pateikus visus reikiamus dokumentus ir sumokėjus valstybės rinkliavą Atsižvelgiant į tai, kad visi šie veiksmai buvo atlikti 2010 m. kovo 1 d., būtent šią dieną prasidėjo prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimo termino eiga ir atsirado pagrindas Migracijos departamentui pradėti šio prašymo nagrinėjimo procedūrą. 2010 m. balandžio 22 d. Migracijos departamento direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo patenkino pareiškėjo prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas nepažeistas. Prašymo nagrinėjimas nebuvo vilkinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, jog Įsakymu Migracijos departamento direktorius, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 19 straipsniu, 24 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (toliau – ir 2008 m. liepos 31 d. įsakymas) pareiškėjo prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės patenkino (b. l. 34). Iš Migracijos departamento 2010 m. balandžio 30 d. rašto Nr. (15/3-9)10K-13956 matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba) pranešta, jog Migracijos departamento Įsakymu („Valstybės žinių“ priedas „Informaciniai pranešimai“ Nr. 31(1)-427), įsigaliojusiu 2010 m. balandžio 29 d., pareiškėjo prašymas patenkintas. Rašte rašoma, kad siunčiamas Įsakymo išrašas, jį prašoma įteikti asmeniui. Rašto priede nurodytas 1 lapas (b. l. 36). Teismas nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos 2010 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 10-27-S-3633, adresuotame pareiškėjui, rašoma, kad pareiškėjas kviečiamas atvykti į Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos pasų skyrių atsiimti Migracijos departamento direktoriaus Įsakymo (b. l. 66). Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad šis raštas pareiškėjui išsiųstas ir pareiškėjas jį gavo.
Teismas pabrėžė, jog Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo priima Vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Migracijos departamento nuostatų 9.23 punktu Migracijos departamentui suteikta funkcija įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėti asmenų prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Taigi, Migracijos departamentui vien minėti nuostatai nesuteikė teisės nagrinėti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalį sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo privalo priimti betarpiškai Vidaus reikalų ministras arba jo įgaliota institucija. 2008 m. liepos 31 d. įsakymo 1.1 punktu Vidaus reikalų ministras įgaliojo Migracijos departamentą atlikti veiksmus, numatytus Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje, t. y. įgaliojo priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo iki 2010 m. sausio 1 d. (b. l. 62). 2010 m. spalio 19 d. Vidaus reikalų ministras priėmė įsakymą Nr. 1V-652 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo, kuriuo pakeitė 2010 m. liepos 31 d. įsakymą ir jo 3 punkte vietoje datos „2010 m. sausio 1 d.“ įrašė datą „2011 m. sausio 1 d.“. Minėtas vidaus reikalų ministro įsakymas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 24 d. Todėl teismas darė išvadą, jog Migracijos departamentas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. neturėjo Vidaus reikalų ministro įgaliojimų priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo.
Teismas nurodė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjas Vidaus reikalų ministro vardu pareikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai. Byloje nėra įrodymų, kad tokį prašymą būtų gavęs Vidaus reikalų ministras, todėl pareiškėjo skundą tenkinti pagrindo nėra. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Šiuo atveju Migracijos departamentas pats išsprendė pareiškėjo prašymą, jo Vidaus reikalų ministrui nepersiuntė, todėl jis pareiškėjui ir turėjo duoti atsakymą apie priimtą sprendimą, pateikti priimtą aktą, o ne Vidaus reikalų ministras.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 103-106) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinti Migracijos departamento direktoriaus Įsakymą, įpareigoti atsakovą atsakyti į pateiktą prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų, numatytų Pilietybės įstatyme. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas Vidaus reikalų ministras žino apie šią pradėtą administracinę bylą. Pažymima, jog teismo posėdyje dalyvavo, atsiliepimus atsakovo Vidaus reikalų ministro vardu rašė asmenys, neturintys teisės jam atstovauti bei atlikti tokius veiksmus jo vardu. Nurodoma jog atstovams įsakymuose dėl įgaliojimų jiems suteikimo (b. l. 41, 52, 82, 86) yra aiškiai nurodytos suteikiamų įgaliojimų ribos. Pareiškėjas abejoja, ar tokie įgaliojimai yra išduoti šios nagrinėjamos bylos kategorijos byloms. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir tinkamai informuoti atsakovą apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bei bylos nagrinėjimą tęsti tik tada, kai teismui bus pateikti neginčijami įrodymai, jog Vidaus reikalų ministras žino apie šios administracinės bylos nagrinėjimą, teismo posėdžio laiką ir vietą, žinoma jo pozicija dėl pareiškėjo skundo. Nurodoma, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką vietą.
Pareiškėjas pabrėžia, jog prašymai pateikiami ne tik tiesiogiai subjektui, kuris turi reikiamus galiojimus nagrinėti prašymus ir priimti sprendimą dėl jų, bet visais atvejais priimti sprendimą turi teisę tik subjektas, kuris turi reikiamus įgaliojimus (šiuo atveju tik Vidaus reikalų ministras). Aplinkybė, kad prašymas pateiktas per Migracijos departamentą nesuteikė teisės jam priimti sprendimą be įgaliojimų. Nurodoma, jog Migracijos departamentas neturėjo įgaliojimų, todėl visi atlikti veiksmai numatyti Pilietybės įstatyme yra neteisėti. Pabrėžiama, jog Migracijos departamentas be įgaliojimų atliko veiksmus ilgą laiką ir priėmė sprendimus dėl įvairių subjektų, todėl jo sprendimai priimti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. turi būti peržiūrėti ir patvirtinti arba panaikinti subjekto, kuris turi reikiamus įgaliojimus.
Atsiliepimas
Vidaus reikalų ministro ir Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. I, b. l. 173-174, t. II, b. l. 48-49) nurodoma, jog pareiškėjas neturi teisės į jo skundo reikalavimo teisminę gynybą, nes šis reikalavimas nėra pažeistas, nes pareiškėjo siekis yra realizuotas – jis nebėra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam tai žinoma tiek iš „Valstybės žinių” priedo „Informaciniai pranešimai”, tiek iš bylos procesinių dokumentų. Pabrėžiama, jog pareiškėjas reikalauja teismo įpareigoti Vidaus reikalų ministrą atlikti veiksmus, t. y. išnagrinėti jo prašymą, nors Vidaus reikalų ministras jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, neatsisakė atlikti, nes pareiškėjo 2009 m. gruodžio 30 d. prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės Vidaus reikalų ministerija ar Vidaus reikalų ministras nėra gavę. Pareiškėjas reikalauja teisminės gynybos anksčiau už viešojo administravimo veiksmą. Nurodoma, jog pareiškėjui teisė ginti viešąjį interesą nėra suteikta, todėl jis neturi teisės reikalauti įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Migracijos departamento priimtų sprendimų, numatytų Pilietybės įstatyme. Be to, šis reikalavimas negali būti apeliacijos dalyku, nes nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Pažymima, jog Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai turėjo ir turi įgaliojimus atstovauti teisme Vidaus reikalų ministrui, nes įsakyme dėl jų įgaliojimo įrašyta, jog įgaliojimai suteikiami visuose teismuose vesti bylas, kuriose dalyvaujančiu asmeniu yra Vidaus reikalų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.92 straipsnį, jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį. Todėl atstovavimą Vidaus reikalų ministrui gali ginčyti atstovaujamasis (pats ministras), bet ne pareiškėjas. Pabrėžiama, kad atstovavimas Vidaus reikalų ministrui pagal tuos pačius įgaliojimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl Vidaus reikalų ministro norminių teisės aktų teisėtumo pripažįstamas tinkamu.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. I, b. l. 176-178, t. II, b. l. 37-39) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog pagal 2008 m. liepos 31 d. įsakymo 1.1 punktą ir Migracijos departamento nuostatų 9.23 punktą priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo buvo įgaliotas Migracijos departamentas. Todėl 2010 m. sausio 26 d. gavęs Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos persiųstą pareiškėjo prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, būtent Migracijos departamento direktorius Įsakymu patenkino pareiškėjo prašymą. Pabrėžiama, jog 2008 m. liepos 31 d. įsakymo 3 punkte buvo nustatyta, kad 1.1 punktas galioja iki 2010 m. sausio 1 d. Ši data buvo siejama su Pilietybės įstatymo galiojimu (įstatymas turėjo galioti iki 2010 m. sausio 1 d., tačiau vėliau jo galiojimas pratęstas iki 2011 m. sausio 1 d.). Nurodoma, jog 2010 m. spalio 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 1V-652 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo” pakeitimo”, kuriuo 2008 m. liepos 31 d. įsakymo 1.1 punkto galiojimas pratęstas iki 2011 m. sausio 1 d. Migracijos departamento vertinimu, šis faktas įrodo jo įgaliojimų priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo tęstinumą.
Nurodoma, jog Migracijos departamento nuostatų 9.23 punktu Migracijos departamentui pavedama įstatymų nustatytais atvejais, t. y. Pilietybės įstatymo 19 straipsnyje nurodytais atvejais, nagrinėti asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ir priimti sprendimus šiais klausimais. Pabrėžiama, kad šioje normoje nėra nuorodos į teisės aktą, kuriame Migracijos departamentui turėtų būti suteikti papildomi įgaliojimai nagrinėti asmenų prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ir priimti atitinkamus sprendimus. Šioje normoje yra tik nuoroda į įstatymus, šiuo atveju į Pilietybės įstatymą, nustatantį Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo atvejus ir tvarką. Todėl atsižvelgiant į tai teigtina, jog priimdamas Įsakymą Migracijos departamentas turėjo Vidaus reikalų ministro suteiktus įgaliojimus Įsakymui priimti.
Migracijos departamentas pabrėžia, jog pagal esamą praktiką jam įgaliojimai vykdyti tam tikras funkcijas yra suteikti ne vienu teisės aktu. Pažymima, kad, vienam iš teisės aktų tapus negaliojančiu, Migracijos departamentas neprarastų įgaliojimų priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jei liktų galioti likę teisės aktai, kurie suteikia tokius įgaliojimus. Todėl teigtina, jog pareiškėjo prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjo ir sprendimą priėmė subjektas, kuris turėjo tam suteiktus įgaliojimus, t. y. Migracijos departamentas. Perduoti šį pareiškėjo prašymą nagrinėti Vidaus reikalų ministrui bei naikinti Migracijos departamento direktoriaus Įsakymą nėra pagrindo.
Nurodoma, jog Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. Migracijos departamento priimtų sprendimų, atliktų veiksmų. Pabrėžiama, jog Vidaus reikalų ministras neturi įgaliojimų panaikinti Migracijos departamento įsakymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, nes tai gali daryti tik teismas. Pažymima, jog šis reikalavimas yra susijęs su kitų asmenų, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys, pažeistų teisių gynimu ar netgi su viešojo intereso gynimu. Pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą neturi įgaliojimų ginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą.
Šalies argumentai
Migracijos departamentas apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 143-144) prašo pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl Migracijos departamento įgaliojimų nagrinėti asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo pripažinti nepagrįstais. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog Migracijos departamentas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. neturėjo Vidaus reikalų ministro suteiktų įgaliojimų priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Pažymima, jog, priimant įsakymą dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, galiojo vienodą teisinę galią tutintis teisės aktas t. y. Migracijos departamento nuostatai. Šių nuostatų 9.23 punktu Migracijos departamentui yra pavedama įstatymų nustatytais atvejais, t. y. Pilietybės įstatymo 19 straipsnyje nurodytais atvejais tvarka, nagrinėti asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Taigi, priimdamas Įsakymą Migracijos departamentas turėjo Vidaus reikalų ministro suteiktus įgaliojimus tokiam prašymui priimti.
Atsiliepimas
Vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į Migracijos departamento apeliacinį skundą (t. II, b. l. 180) sutinka su Migracijos departamento apeliacinio skundo reikalavimu. Nurodoma, jog teismo sprendimo motyvuojamoji dalis turi būti susieta su teismo sprendimo rezoliucine dalimi. Migracijos departamentas, jo direktorius nebuvo byloje patraukti atsakovu, Departamento direktoriaus Įsakymas nebuvo teismo bylos nagrinėjimo dalyku, jokio sprendimo dėl jo nebuvo priimta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog Migracijos departamentas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 24 d. neturėjo Vidaus reikalų ministro įgaliojimų priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo turėtų būti panaikintas, nenagrinėjant jo teisinio pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atsakyti į pareiškėjo pateiktą prašymą, konkrečiai 2009 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl pilietybės atsisakymo (t. I, b.l. 2). Taigi keliamas klausimas dėl atsakovo neveikimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad bylai reikšmingu metu teisės aktai Migracijos departamentui nesuteikė kompetencijos nagrinėti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, o pareiškėjui į jo pirmiau minėtą 2009 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl pilietybės atsisakymo nėra atsakyta, tačiau pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad aptariamą pareiškėjo prašymą Vidaus reikalų ministras būtų gavęs, ir dėl pastarosios aplinkybės pareiškėjo skundą atmetė.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai yra teisiškai ydingi.
Šiuo aspektu visų pirma dėmesys atkreiptinas į tai, kad, kaip minėta, pareiškėjas prašymą dėl pilietybės atsisakymo pateikė 2009 m. gruodžio 30 d. Informaciją apie valstybės rinkliavos sumokėjimą pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2010 m. kovo 1 d. (t. I, b.l. 6). Migracijos departamento direktorius įsakymą Nr. 3K-32 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė 2010 m. balandžio 22 d. (t. I, b.l. 34).
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 1 d. redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nurodyta, kad sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Iš šios įstatyme įtvirtintos teisės normos turinio matyti, kad kompetencija priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo suteikta vidaus reikalų ministrui, jam taip pat suteikta teisė tokią kompetenciją patikėti tam tikrai valstybės institucijai.
Pastebėtina ir tai, kad 2008 m. liepos 25 d., kuomet Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Nr. 1V-291 įsakymu Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, galiojusios Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2008 m. liepos 15 d. redakcija) 24 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos dėl subjektų kompetencijos priimti sprendimus dėl pilietybės atsisakymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamento nuostatų 9.23 punkto redakcijoje, galiojusioje Įsakymo priėmimo metu, buvo nurodyta, kad Migracijos departamentas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja asmenų prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ir priima sprendimus šiuo klausimu.
Atsižvelgdama į Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatytą vidaus reikalų ministro teisę suteikti įgaliojimus priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo tam tikrai valstybės institucijai, taip pat tai, kad minėtu 2008 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Nr. 1V-291 įsakymu buvo aiškiai išreikšta valia pavesti nagrinėti asmenų prašymus dėl pilietybės atsisakymo ir priimti šiuo klausimu sprendimus Migracijos departamentui, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien minėti Migracijos departamento nuostatai (jų 9.23 punktas) tiesiogiai Migracijos departamentui nesuteikia teisės nagrinėti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo. Manytina, kad savo įsakymu patvirtindamas minėtus nuostatus vidaus reikalų ministras nedviprasmiškai nurodė, kad būtent šiai institucijai pavedamas prašymų dėl pilietybės atsisakymo nagrinėjimas ir sprendimų šiuo klausimu priėmimas. Tokia išvada darytina ir įvertinus aptariamų nuostatų 9.23 punktą, ir atsižvelgiant į šiai institucijai, t. y. Migracijos departamentui, bendrai keliamus uždavinius, ir jos atliekamas funkcijas (Migracijos departamento nuostatų 8 ir 9 punktai). Dėl šios priežasties darytina išvada, kad Migracijos departamento direktorius, priimdamas 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, savo kompetencijos ribų neperžengė.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jame atsakovas kaltinamas neveikimu, t. y. tuo, kad neatsakė į pareiškėjo pateiktą prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės.
Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 312 (Žin., 2006, Nr. 36-1290; 2009, Nr. 60-2355) (toliau - Taisyklės), 38 punkte nurodyta, kad prašymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo reikiamų dokumentų gavimo sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimančioje institucijoje dienos.
Kaip minėta, pareiškėjas Migracijos departamentą apie sumokėtą valstybės rinkliavą informavo 2010 m. kovo 1 d. (t. I, b.l. 6). Taigi būtent nuo šios datos skaičiuotinas Taisyklių 38 punkte nurodytas 3 mėnesių terminas. Migracijos departamento direktorius įsakymą Nr. 3K-32 Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė 2010 m. balandžio 22 d., t. y. nepažeisdamas minėto 3 mėnesių termino.
Taisyklių 45 punkte nurodyta, kad vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, skelbiami Pilietybės įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka. Pilietybės įstatymo 26 straipsnis nustato, kad vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Aptariamas Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 3K-32 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ 2010 m. balandžio 28 d. buvo paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 31(i)-427.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 44 punkte nurodyta, jog sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės parengiami dviem egzemplioriais, vienas iš jų įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio priimtas sprendimas.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtas Taisyklių 44 punktas neįtvirtina konkretaus termino, per kurį asmeniui turi būti įteiktas ar išsiųstas atitinkamas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skundą teismui šioje byloje pateikė 2010 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus 2 darbo dienoms nuo Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 3K-32 priėmimo momento. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skundo teismui pateikimo metu dar nebuvo pasibaigęs trijų mėnesių, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, terminas. Migracijos departamentas 2010 m. gegužės 20 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė tą faktinę aplinkybę, kad Migracijos departamento direktorius 2010 m. balandžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 3K-32 dėl pareiškėjo prašymo, prie jo taip pat pridėjo minėto įsakymo kopiją (t. I, b.l. 34).
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad Migracijos departamento direktorius turėjo kompetenciją priimti aptariamą 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui į jo 2009 m. gruodžio 30 d. prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės nėra atsakyta. Akivaizdu, kad Taisyklių 44 punkto nuostatomis siekiama užtikrinti, jog asmuo, pateikęs prašymą, bus informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Taip pat akivaizdu, kad Migracijos departamentui pateikus 2010 m. gegužės 20 d. atsiliepimą, pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su minėto įsakymo turiniu, ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai padarė. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes manytina, kad pareiškėjas apie priimtą sprendimą buvo informuotas per protingą terminą. Papildomai informuoti pareiškėją apie įsakymą, kurio turinį jis žino, nėra prasminga. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog vidaus reikalų ministras turi pareigą papildomai informuoti pareiškėją, nes, kaip minėta, tokia pareiga tenka Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Dėl šios priežasties darytina išvada, kad apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą duoti atsakymą į pateiktą prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė naujus reikalavimus, kurie nebuvo kelti pirmosios instancijos teisme, konkrečiai, reikalavimą panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32, taip pat reikalavimą įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 d. iki 2010-10-24 d. Migracijos departamento priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
Kiek tai susiję su pirmuoju minėtu reikalavimu teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis skundėsi dėl atsakovų neveikimo, t. y. skundėsi dėl to, kad nebuvo atsakyta į jo 2010 m. gruodžio 30 d. prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjus faktinei aplinkybei, kad Migracijos departamento direktorius 2010 m. balandžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 3K-32 pareiškėjo atžvilgiu, paties pareiškėjo iniciatyva (t. I, b.l. 53-54, 69-71) jo skunde nurodyti atsakovai (t. y .Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos) buvo pakeisti į atsakovą - vidaus reikalų ministrą (t. I, b.l. 75). Taigi nors ir žinodamas apie priimtą Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32, pareiškėjas pats išreiškė iniciatyvą pakeisti atsakovus (t. y. nurodė, kad Migracijos departamentas nelaikytinas atsakovu), taip pat nepasinaudojo teise patikslinti savo skundą ir skųsti ne tik atitinkamų institucijų neveikimą, bet ir ginčyti Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 3K-32 teisėtumą ir pagrįstumą, juo labiau, kad Migracijos departamento atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išreiškusi mintį, jog atsakovu šioje byloje turėtų būti Migracijos departamentas. Dėl šios priežasties manytina, kad apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Migracijos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 3K-32 laikytinas nauju reikalavimu, kuris nėra neatsiejamai susijęs su pareikštu reikalavimu. Toks reikalavimas nebuvo teiktas pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas (ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis).
Analogiška išvada darytina ir dėl reikalavimo įpareigoti vidaus reikalų ministrą iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimus dėl visų per laikotarpį nuo 2010-01-01 d. iki 2010-10-24 d. Migracijos departamento priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad toks reikalavimas pirmosios instancijos teisme keliamas nebuvo. Be to, toks reikalavimas abstaktus, pareiškėjas nenurodo konkrečių ginčijamų teisės aktų, taip pat nepateikia argumentų, kaip šie aktai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl šių priežasčių minėta pareiškėjo apeliacinio skundo dalis taip pat nenagrinėtina.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Migracijos departamentas ginčui aktualiu laikotarpiu neturėjo kompetencijos nagrinėti Lietuvos Respublikos piliečių prašymų dėl atsisakymo nuo Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat šiuo klausimu priimti sprendimų. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui iki šiol nėra atsakyta į jo 2010 m. gruodžio 30 d. prašymą atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Dėl šių priežasčių trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas. Vis dėlto kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra, o trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančiąja, bet ne rezoliucine dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.