Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-2755-431/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
2S-2755-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26248-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2755-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26248-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.11.4.; 3.1.10.4.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. spalio 16 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant M. Š., V. Š., R. Š. ir O. Š..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo, mirusio 1965 m., faktiškai gyvendama ir naudodamasi kaip savininkė, valdydama, pagerindama pristatymo būdu tėvų turtą, pareiškėja paveldėjo 1/10 namų valdos dalį, kaip jai priklausiusią tėvo palikimo dalį; pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į atliktą paveldėto turto pagerinimą – pasistatytą ūkinį pastatėlį ir 7 kv. m. stoginę; motinos testamentą dėl 1/10 namų valdos dalies ir ūkinio pastato bei 7 kv. m. stoginės pripažinti negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi pripažino pareiškėjos J. P. pareikimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pareiškimo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. Teismo nutarties patvirtinta kopija pareiškėjos atstovei įteikta 2015 m. rugpjūčio 27 d. Teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. rezoliucija tenkino pareiškėjos atstovės prašymą ir pratęsė terminą trūkumams pašalinti iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Pareiškėja nustatytu terminu pareiškimo trūkumų nepašalino, prašymų nepateikė. Todėl pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. spalio 16 d. nutartis ir įpareigoti teismą išspręsti klausimą dėl įrodymų išreikalavimo pagal pareiškėjos pareikštus prašymus. Nurodo, jog teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi neišsprendė pareiškėjos prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei liudijimo gauti nurodytus įrodymus pareiškėjos atstovei išdavimo. Pareiškėjos atstovė atostogavo, todėl pateikė prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Tačiau pareiškėja jokios teismo nutarties dėl termino pratęsimo negavo. Teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi grąžino pareiškimą pareiškėjai. Abi teismo nutartys yra neteisėtos ir naikintinos, kadangi jos užkerta kelią pareiškėjai į operatyvią teisminę gynybą, pažeidžia CPK 179 straipsnio 2 dalį, nes teismas turi teisę rinkti įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti bei grąžintas pareiškimas, nepašalinus nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. spalio 16 d. nutarčių, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su pareiškimo trūkumų šalinimo bei pareiškimo pripažinimo nepaduotu institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pirmos instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nustatė 7 kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėja byloje buvo atstovauja profesionalaus teisininko – advokato, kuris 2015 m. rugsėjo 3 d. teismui pateikė prašymą pratęsti minėtoje teismo nutartyje nustatytą terminą įpareigojimams įvykdyti iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Teismas šį pareiškėjos atstovo prašymą tenkino ir rezoliucija pratęsė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti iki 2015 m. rugsėjo 24 d. (b.l. 17). Pareiškėjos atstovui, kaip profesionaliam teisininkui turėjo būti žinoma, jog pagal CPK 77 straipsnio 3 dalį, pratęsdamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Taigi, jokia nutartis dėl termino pratęsimo pareiškėjai bei jos atstovui neturėjo būti siunčiama. Advokatas turėjo būti aktyviu, domėtis bylos nagrinėjimo eiga, apie termino pratęsimą sužinoti ryšio priemonėmis. Teismas tik 2015 m. spalio 16 d. nutartimi, tai yra praėjus net 22 dienoms nuo pratęsto termino pašalinti trūkumus pasibaigimo, pripažino pareiškėjos pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Atskirajame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjos atstovas negalėjo per teismo nustatytą ir pratęstą terminą pašalinti teismo nustatytų trūkumų arba pareikšti atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 7 dienų terminas atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties paduoti pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį yra jau pasibaigęs. Kaip minėta aukščiau, atskirajame skunde nėra nurodyta jokių objektyvių šio termino praleidimo priežasčių. Pažymėtina, kad pareiškėjos atstovė 2015 m. rugsėjo 3 d. prašė pratęsti teismo nustatytą terminą nurodytiems įpareigojimams įvykdyti, tačiau nenurodė, jog nesutiktų su šiais įpareigojimais, ketintų teikti atskirąjį skundą ar reikalautų teismą per pratęstą terminą vykdyti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos argumentu, kad jos reikalavimus gali įtakoti galimai egzistuojantys jos nurodyti rašytiniai įrodymai, kurių ji pati gauti negali. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja pareiškėjos motinos testamentas, ar ne, ji yra pareiškusi reikalavimą pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į atliktą paveldėto turto pagerinimą. Toks reikalavimas, kaip pareiškėjai išaiškino pirmos instancijos teismas, yra nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, už jį turi būti sumokėtas žyminis mokestis nuo reikalaujamo pripažinti turto vertės. Šiuo trūkumus pareiškėja gali ištaisyti ir teismui neišreikalavus jos prašomų įrodymų. Taip pat pareiškėjai išaiškintina, kad jos skundžiamos teismo nutartys neužkerta kelio jai pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu, ištaisius jame teismo nustatytus trūkumus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstosios nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2015 m. spalio 16 d. nutartis palikti nepakeistas.

Teisėja Laima Gerasičkinienė