- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-587-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- N. H., Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- T. M. H., V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. (T. M. H.) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys T. M. H., V. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos ir leisti N. H. per 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybai (dviejų nuotekų šulinių) įteisinti, o šių veiksmų neatlikus įpareigoti N. H. per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 pastatytą betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius, užfiksuotus inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1074/2013-08-12.
2. Ieškovė nurodė, kad ginčijamas leidimas Nr. LNS-33-120327-00025 buvo išduotas neteisėtai – pažeidžiant Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir 15 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-808, 7.2.5.7 punktą, 7.2.5.8 punktą, 25 punktą, 8 priedo 2.7 punktą bei statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, nuostatas. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčijamu leidimu suteikiamos teisės atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. Duomenys neskelbtini), adresu Duomenys neskelbtini, rekonstrukciją apimtį nustato statinio projekto, kurio pagrindu šis leidimas buvo išduotas, sprendiniai. Analizuojant minimo statinio projekto sprendinius akivaizdu, kad įteisinamos statybos mastas nėra proporcingas turimoms statytojos N. H. teisėms į statybos teritoriją, kadangi statinio projekte suprojektuoti statiniai – tvora, didžioji dalis betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaras numatyti įteisinti už N. H. privataus žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Šie statiniai yra skirti rekonstruojamo namo reikmėms, todėl paprastai tokių statinių projektiniai sprendiniai pateikiami statinio techninio projekto dalyje, o šiuo atveju privažiuojamasis kelias, keliai, takai, aikštelės, danga (betoninių trinkelių), tvora ir vartai aprašyti statinio projekto aiškinamojo rašto sklypo sutvarkymo projektinių sprendinių dalyje. Ieškovės vertinimu, galbūt šie statiniai jau buvo pastatyti sklype prieš rengiant statinio projektą, nors statybą įteisinančių dokumentų nebuvo. Savavališkos statybos aktu Nr. SSA-64 2011 m. vasario 18 d. konstatuota, kad Duomenys neskelbtini, esanti tvora pastatyta savavališkai. Statinio projektas, kurio pagrindu išduotas leidimas Nr. LNS-33-120327-00025, turėjo būti rengiamas vadovaujantis 2011 m. kovo 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus patvirtintais specialiaisiais reikalavimais pastato statybai. Statinio projekte numatant tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybą valstybinėje žemėje buvo nesilaikyta reikalavimo projektuoti sklype (Specialiųjų reikalavimų 5 punktas). Statinio projektas taip pat parengtas nesant prisijungimo sąlygų, nors statinio projekto aiškinamojo rašto 3.4 punkte nurodyta, kad pastatas prijungtas prie nuotekų, vandentiekio, elektros tinklų. Pažymėjo, kad statytojo pateikto projekto sudėtis neatitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 25 p. ir 8 priedo 2.7 punkte nurodytų reikalavimų – nepateikta privaloma techninio projekto sudedamoji dalis – vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis. Ieškovės teigimu, Palangos miesto savivaldybės administracija galėjo išduoti leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 atlikti gyvenamojo namo rekonstrukciją, jei pirmiausia tuo pačiu statinio projektu, pagal kurį buvo išduotas minimas statybos leidimas, visiškai įteisinama savavališkai pastatyta tvora. Kadangi ginčo tvora suprojektuota valstybinėje žemėje neteisėtai – neturint žemės teisėtą valdymą patvirtinančio dokumento, nebuvo prielaidų ir gyvenamojo namo tolesnei rekonstrukcijai. Kadangi nustatyti ne viso statinio projekto esminiai pažeidimai, manė, jog naikintina tik ta leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai sprendžiant klausimą dėl atsiradusių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pagal tinkamai pertvarkytos projektinės dokumentacijos tą dalį, kuri liečia nustatytus pažeidimus.
3. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad statinio projekte pakankamai tiksliai apibūdinti statiniai, todėl abejotina, ar dėl neesminių ginčų dėl projekto turinio yra būtina keisti projektinę dokumentaciją ir dar kartą gauti statybos leidimą. Atsakovės žiniomis, ieškinyje nurodyti statiniai buvo pastatyti iki H. įsigyjant statinius, todėl jiems yra taikytinas sąžiningo įgijėjo institutas. Projekte tik fiksuojama faktinė padėtis, todėl abejoja, ar pastatytiems namo priklausiniams turėtų būti taikomi (atgaline tvarka) šiuo metu galiojantys teisės aktai.
4. Atsakovė N. H. su patiksintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti procesinį teisės kreiptis į teismą terminą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą, nes Inspekcija žinojo apie 2012 m. statybos leidimą, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas vėliausiai 2012 m. balandio 27 d., ieškinys atmestinas vien šiuo pagrindu. Pažymėjo, kad statybos techninio projekto rengimo ir 2012 statybos leidimo išdavimo metu galiojo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 127 „Dėl žemės sklypo Klaipėdos pl. 3,5,7,9,9 a detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo valstybinės žemės plotai prijungti prie žemės sklypo Duomenys neskelbtini (kadastro Nr. Duomenys neskelbtini). Taip pat galiojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymas Nr. A1-4.1-564, kuriuo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo Duomenys neskelbtini, dydis, ribos bei apribojimai, t. y. būtent tokio dydžio žemės sklypas, kuris ir buvo įvertintas rengiant statybos techninį projektą. Tai patvirtina, jog nebuvo nei projektuotojo, nei užsakovų H. nesąžiningumo rengiant projektą. Pažymėjo, kad 2012 ginčijamas statybos leidimas nėra išduotas ginčo statinių statybai. Atkreipė dėmesį, kad gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, rekonstrukcijai buvo išduoti ankstesni leidimai, kurie nėra nei ginčijami, nei nuginčyti. Atsakovės teigimu, ginčo statiniams pagal galiojusius teisės aktus apskritai nebuvo reikalingas nei statybos techninis projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Pabrėžė, kad žemės savininkas – valstybė – išdavė sutikimą statinius statyti valstybinėje žemėje ir šis sutikimas išreikštas detaliuoju planu.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo T. M. H. prašė patikslintą ieškinį atmesti, taikyti procesinį teisės kreiptis į teismą terminą. Teigė, kad ieškinys pateiktas tik 2013 m. vasario 15 d., o turėjo būti pateiktas teismui vėliausiai 2012 m. balandžio 27 d., kadangi inspekcija, būdama „Infostatybos“ valdytoja ir tvarkytoja, apie 2012 statybos leidimą turėjo žinoti. Be to, patikslintu ieškiniu buvo keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas, t. y. ieškinio pagrindas keičiamas pateikiant naujus argumentus (pagrindus) pakeistiems reikalavimams įrodyti: nurodomi nauji argumentai dėl projekto neatitikties specialiesiems reikalavimas pastato statybai, o dalykas keičiamas iš esmės jį siaurinant – vietoj pastato dalių išardymo prašoma betoninių trinkelių dangos ir dviejų nuotekų šulinių išardymo neįvykdžius tam tikrų reikalavimų. Dėl šių priežasčių civilinė byla nutrauktina. Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju statytojas teisėtai atliko visus būtinus statybos leidimui gauti veiksmus, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus. Pažymėjo, kad statytojas pagrįstai negalėjo numatyti, kad viešojo administravimo subjektas statybos leidimo išdavimo proceso metu pažeis formalias procedūras. Atkreipė dėmesį, kad statytojas nepateikė viešojo administravimo subjektui jokių apgaulingų, neteisingų ar neišsamių duomenų siekdamas statybos leidimo išdavimo, taip pat viešojo administravimo subjektui, išdavusiam leidimą statybai, buvo žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su sprendimu išduoti statybos leidimą. Statybos leidimas tiesiogiai nepažeidė nei viešojo intereso, nei kitų asmenų teisių bei įstatymo saugomų interesų, remiantis išduotu statybos leidimu jau buvo padarytos didelės investicijos į statybą. Inspekcija priešingų aplinkybių byloje neįrodinėja, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra.
6. Trečiasis asmuo V. B., architektas ir projekto vadovas, paaiškino, kad vandentiekio, nuotekų neprojektavo, nes tai jau buvo. Projekte buvo aiškiai išskirta, kas yra projektuojama. Jis projektavo tik namo rekonstrukciją. Jis inžinerinių tinklų neprojektuoja, tačiau jeigu jie nebūtų fiksuoti, projektas nebūtų patvirtintas. Patikslino, kad ne tik fiksuoja tai, ką mato, bet ir sklypo planą daro ant toponuotraukos. Pirminėje Petrausko personalinės įmonės toponuotraukoje tinklai nebuvo užfiksuoti, vėliau ji buvo patikslinta ir tinklai nurodyti. Užsakovas buvo pateikęs daug papildomų pradinių dokumentų, nuotraukų. 2003 m. nuotraukose pažymėti įvažiuojamasis kelias, tvora, nuotekų tinklai. Projekte buvo pažymėti visi esami inžineriniai tinklai. Jie fiksuoti ir 2011 m. P. PĮ plane, projekte, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje, UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo geodezinėje nuotraukoje. Žemėtvarkos tarnybos 1995 m. rugsėjo 28 d. kopijoje pažymėtas esamas privažiuojamasis kelias. Buvo prašyta leidimo pastato rekonstrukcijai, savivaldybė tam ir išdavė, apie nuotekų tinklus, kelią kalbos net nebuvo. Visi minimi objektai pagal statinių klasifikavimą – nesudėtingieji statiniai – yra dviejų grupių, vienai grupei leidimai nereikalingi. Pagal STR 1.01.03 į nesudėtingųjų statinių sąrašą patenka kelias, nuotekų tinklai, tvoros. Pagal tuo metu galiojusius aktus šiems statiniams leidimas nebuvo reikalingas. Pagal detalųjį planą sklypo aptvėrimas ažūrine tvora buvo galimas. Dalis įvažiuojamojo kelio yra už sklypo ribų, todėl laikinas automobilių statymas buvo numatytas už sklypo ribų. Vienos šeimos gyvenamajam namui būtina viena automobilių statymo vieta. Projekto 3.4 punkte nurodomi jau esami statiniai, o ne projektuojami. 2003 m. visi tinklai buvo nurodyti užsakovo pateiktuose dokumentuose, todėl šių aplinkybių nekvestionavo.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinio reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos, išduotą atsakovei N. H.. Leido atsakovei N. H. per devynių (9) mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos (dviejų nuotekų šulinių) įteisinimui, o, šių veiksmų neatlikus, įpareigojo atsakovę N. H. per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 pastatytą betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius, užfiksuotus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. rugpjūčio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1074/2013-08-12. Priteisė iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės N. H. lygiomis dalimis 41,00 Eur, t. y. po 20,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
9. Nustatė, kad Inspekcija, kuriai įstatymo pavesta atlikti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, apie realius pažeidimus išduodant ginčo leidimą statyti sužinojo 2013 m. vasario 11 d. surašydama patikrinimo aktą, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. vasario 19 d., t. y. nepraleidusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino kreiptis į teismą dėl statybos leidimo teisėtumo.
10. Nurodė, kad nė vienas proceso dalyvis negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kada faktiškai buvo pastatyti ginčo statiniai, išskyrus tai, kad jie pastatyti dar prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą, t. y. iki 2012 m. kovo 27 d. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys apie buitinių nuotekų valymo įrenginio įrengimą sklype Duomenys neskelbtini, 2003 m. birželio 11d. leidžia pagrįstai abejoti, jog tokie tinklai sklype buvo įrengti anksčiau.
11. Iš duomenų patikrinimo vietoje 2013 m. rugpjūčio 9 d. akto Nr. FAK-1075/2013-08-12 nustatė, kad du nuotekų šuliniai ir didžioji dalis betoninių trinkelių dangos buvo įrengti už atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, ribų – valstybinėje žemėje, o duomenų, kad žemės sklypo savininkas statytojams būtų suteikęs tokia teisę, byloje nėra.
12. Nurodė, kad nors detaliojo plano galiojimo visa apimtimi metu ginčo statiniai buvo projektuojami N. H. žemės sklype, tačiau pasikeitus faktinei ir teisinei situacijai, t. y. panaikinus minėto detaliojo plano dalį, ginčo tvora, didžioji dalis betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaras atsidūrė už atsakovės N. H. valdomo žemės sklypo ribų. Todėl sprendė, jog Statybos įstatyme numatyto reikalavimo projektuoti tik turimame sklype, įsigytame nuosavybės teise, turi būti laikomasi.
13. Nesutiko su atsakovės ir trečiųjų asmenų T. M. H. bei V. B. nuomone, kad ginčijamas statybos leidimas nėra išduotas ginčo statinių statybai, todėl negali būti panaikinta ieškovės nurodoma dalis dėl ginčo statinių. Nurodė, kad rekonstrukcijos apimtį nustato statinio projekto, kurio pagrindu šis leidimas buvo išduotas, sprendiniai. Nors ginčijamas leidimas išduotas atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. gyvenamojo namo rekonstrukcijai, tačiau iš jo turinio ir aiškinamojo rašto akivaizdu, jog betoninių trinkelių danga, nuotekų kaupimo rezervuaras ir tvora yra skirti rekonstruojamo gyvenamojo namo reikmėms ir yra aprašyti statinio projekto aiškinamojo rašto sklypo sutvarkymo projektinių sprendinių dalyje. Atmetė trečiojo asmens V. B. paaiškinimus, kad tai ne projektuojamų, o jau esamų statinių fiksavimas, o vartojama sąvoka „projektuojami statiniai“ yra tik stiliaus klaida.
14. Padarė išvadą, jog ginčijamas leidimas buvo išduotas ir dėl ginčo statinių: betoninių trinkelių dangos, tvoros ir nuotekų kaupimo rezervuaro. Sprendė, kad statinio projekte tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų rezervuaro įrengimas numatytas valstybinėje žemėje, t. y. nesilaikyta reikalavimo projektuoti sklype (Specialiųjų reikalavimų 5, 5.1.4 p.). O tai patvirtina, kad statinio projektas buvo parengtas pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas – statinio projektas parengtas nesivadovaujant savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais.
15. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkto nuostatomis, patikslintą ieškinį tenkino – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos, išduotą statytojams N. H. ir T. M. H., panaikino.
16. Nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl atsakovė N. H. bei trečiasis asmuo T. M. H. negali įteisinti savavališkai pastatytų statinių, yra tai, kad betoninių trinkelių danga ir nuotekų kaupimo rezervuarai įrengti valstybinėje žemėje, tačiau nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad tokie ginčo statiniai apskritai neleidžiami. Atsižvelgęs, jog jau yra pradėtas statinių įteisinimo procesas, įvertinęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. statiniai daro žalą aplinkai ar visuomenės interesams, sprendė, jog savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti ir netaikant kraštutinių neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonių. Tačiau neteisėtos statybos tinkamo neįteisinimo atveju neteisėtos statybos padariniai šalintini išardant neteisėtai pastatytus statinius – betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius, užfiksuotus 2013-08-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-1074/2013-08-12.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė N. H. ir trečiasis asmui T. M. H. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Teismo išvada, kad teisės kreiptis į teismą terminas skaičiuotinas nuo 2012 statybos leidimo patikrinimo akto surašymo, t. y. 2013 m.vasario 11 d., nepagrįsta.
17.2. Teismas nepagrįstai teigia, jog nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kada faktiškai buvo pastatyti ginčo statiniai. H. byloje nuosekliai teigė, kad pastatą įsigijo su jau pastatytu įvažiavimu į sklypą ir nuotekų rezervuaru. Įvažiavimą į sklypą ir nuotekų rezervuarą H. tik remontavo, tokio statinio paprastajam remontui jokio statybą leidžiančio dokumento nereikėjo. Tvorą H. statė, kai buvo patvirtintas ir galiojo detalusis planas ir egzistavo visi žemės savininko derinimai. Inspekcija nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo, todėl teigti, kad atitinkamos aplinkybės neįrodytos, nėra pagrindo.
17.3. Tvora ir trinkelės yra nesudėtingi statiniai, todėl tvoros statymas ir trinkelių remontas nepažeidė tada galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio reikalavimų.
17.4. Nepaisant to, kad detaliojo plano sprendiniai dėl laisvų žemės plotų prijungimo prie H. priklausančio sklypo buvo panaikinti, tai nesudaro prielaidų konstatuoti, kad nurodyta 2012 statybos leidimo dalis neteisėta. Taip yra dėl to, kad sutartis su žemės savininku iš tiesų egzistuoja. Šios sutarties esminis elementas – žemės savininko sutikimas yra įformintas detaliuoju planu.
17.5. Teismas nepagrįstai vadovaujasi 2012 redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 7 punktu, kadangi teismas nenustatinėjo, o ieškovė neįrodinėjo aplinkybių dėl tvoros, betoninių trinkelių ir nuotekų rezervuaro pastatymo laiko.
17.6. VTPSI nėra konstatavusi savavališko įvažiavimo į sklypą ir nuotekų rezervuaro statybos ir nėra pateikusi reikalavimo dėl šių priklausinių statybos pradiniame ieškinyje. Ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad būtent H. įrengė vietinį buitinių nuotekų rezervuarą ir kad šis rezervuaras įrengtas savavališkai, o ne kaip namo priklausinys pagal anksčiau išduotus namo statybos leidimus.
17.7. H. nusipirko nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, o prieš sandorio sudarymą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros tarnyba išdavė 2002 m. balandžio 15 d. pažymą, kad nukrypimų nuo projekto nėra, jos teismas visiškai neįvertino. Atsakovės pateiktą nuotekų kanalizacijos 2003 m. geodezinę nuotrauką teismas nepagrįstai įvertino kaip nepatvirtinančią tikslios statinio datos ir teisėtumo. Minėta geodezinė nuotrauka įrodo, kad nuotekos 2003 m. jau buvo įrengtos. Dėl nuotekų tvarkymo atsakovė yra sudariusi 2003-07-25 sutartį su UAB „Palangos vandenys“, kuri yra viešasis vandens ir nuotekų tvarkytojas Palangos savivaldybės teritorijoje.
17.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kadastro ir registro byloje nenurodyti įvažiavimai į sklypą, kadangi tokie įvažiavimai yra fiksuoti visose kadastrinių matavimų bylose (sklypų planuose).
17.9. 2004 m. statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatė, kad nesudėtingų statinių I grupei priskiriama tvora iki 1,8 m. Tai reiškia, kad tvoros statybai, ypač galiojant detaliojo plano sprendiniams dėl tvoros statymo, joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas.
17.10. Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo sprendimo nuostata, kad parengtas projektas apima ir savavališko statinio (tvoros) įteisinimą, kadangi dėl tvoros surašytas 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64. Visų pirma, projektu nebuvo projektuojama tvora, tik ji nurodyta kaip esamas statinys. Antra, 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-64 yra apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, kur nagrinėjama administracinė byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta byla dėl 2012 statybos leidimo dalies panaikinimo. Todėl rėmimasis minėtu aktu yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
17.11. Pirmosios instancijos teismo sprendimu pažeidžiamos H. konstitucinės teisės bei teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijose.
17.12. Net jei būtų konstatuota, kad 2012 statybos leidimas apima ginčo statinių statybą ir ši jo dalis yra neteisėta, teismas nėra įpareigotas tenkinti ieškinio dalį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Atsiliepimas
18. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
18.1. Teisės kreiptis į teismą terminas nėra pasibaigęs. Termino kreiptis į teismą, kai statybą leidžiantį dokumentą ginčija Inspekcija, pradžios momentas negali būti siejamas su sužinojimu apie priimtą statybą leidžiantį dokumentą, nes pirmiausia turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti, kad toks dokumentas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
18.2. Vadovaujantis leidimo išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 47 punktu, statinio projektas turi atitikti prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dieną galiojančių teisės aktų reikalavimus. Todėl teisiškai nepagrįstais laikytini apeliantų teiginiai dėl ginčui taikytinos teisės, galiojusios statinių pastatymo, o ne leidimo išdavimo metu.
18.3. N. H. statytojo teisė ir jos įgyvendinimo sąlygos ginčijamu leidimu turėjo būti nustatytos ne pagal 2004 m. galiojusią (tariamai tuo metu pradėta statyti tvora), o pagal leidimo išdavimo metu, t. y. 2012 m. kovo 27 d., galiojusią Statybos įstatymo redakciją. Nagrinėjamu atveju teisė būti statytoju galėjo būti įgyvendinama tik pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką ir sąlygas.
18.4. Įteisinamos statybos mastas nėra proporcingas turimoms statytojos N. H. teisėms į statybos teritoriją, kadangi statinio projekte suprojektuoti statiniai – tvora, didžioji dalis betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaras – numatyti įteisinti už N. H. privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, ribų – valstybinėje žemėje.
18.6. Teismas iš esmės tinkamai vertino statinio projekto, pagal kurį išduotas leidimas, turinį, ir pagrįstai pripažino, kad projektuojamas privažiuojamasis kelias (betoninių trinkelių danga), nuotekų kaupimo rezervuaras, tvora buvo aprašyti statinio projekto aiškinamojo rašto sprendiniuose ir kad leidimas išduotas ir dėl šių statinių.
18.7. Šiuo atveju teismas suteikė galimybę pertvarkyti projektinę dokumentaciją statinių nenugriaunant. Nurodytas padarinių šalinimo būdas (statinių griovimas) turės būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nebus įvykdyti kiti teismo sprendimu nustatyti veiksmai (projektinės dokumentacijos pertvarkymas ir naujo statybos leidimo gavimas).
18.8. Nesutiktina su apeliantų tvirtinimu, kad teismui nustačius, kad leidimas yra neteisėtas, teismas nėra įpareigotas tenkinti ieškinio dalį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir turi teisę šią ieškinio dalį atmesti. Pažymėtina, kad byloje nebuvo sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas. Priešingai, atsižvelgdama į tai, kad dėl tvoros savavališkos statybos 2011 m. vasario 18 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-64 ir 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587, Inspekcija nereiškė atskiro reikalavimo dėl tvoros statybos padarinių pašalinimo ir todėl teismas šio klausimo nesprendė.
19. Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad N. H. nestatė nei nuotekų rezervuaro, nei įvažiuojamojo kelio, tik juos remontavo. Tiek nuotekų rezervuaras, tiek įvažiuojamasis kelias buvo įrengti prieš daug dešimtmečių iki N. H. įsigyjant pastatą. N. H. negali atsakyti už tai, kas jau stovėjo iki įsigyjant pastatą. Projekte buvo nurodyti visi faktiškai esami statiniai, tačiau leidimu rekonstruoti statinį nebuvo sprendžiamas dešimtmečius stovinčių statinių statybos klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
21. Apeliantai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jų teigimu, šioje byloje yra būtinybė iš naujo įvertinti kai kuriuos įrodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į juos neįsigilino.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
23. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo 2012 metų statybos leidimo skundžiamos dalies neteisėtumą. Taip pat įrodinėja, kad teismo išvada, jog nėra praleistas kreipimosi į teismą terminas, padaryta vadovaujantis ieškinio pateikimo metu negaliojusiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir nepagrįstai nustačius ieškovės sužinojimo apie pažeidimą momentą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais.
24. Bylos duomenimis, 2013 m. gruodžio 19 d. ieškovė pateikė ieškinį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-0025 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. 2013 m. rugpjūčio 19 d. pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 27 d. statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-0025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, kad įteisinamos statybos mastas nėra proporcingas turimoms statytojos N. H. teisėms į statybos teritoriją, kadangi statinio projekte suprojektuoti statiniai – tvora, didžioji dalis betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaras – numatyti įteisinti už N. H. privataus žemės sklypo ribų – valstybinėje žemėje. Ieškovės vertinimu, galbūt šie statiniai jau buvo pastatyti sklype prieš rengiant statinio projektą, nors statybą įteisinančių dokumentų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ginčijamas leidimas buvo išduotas ir dėl ginčo statinių, ir sprendė, kad statinio projekte tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų rezervuaro įrengimas numatytas už H. priklausančio žemės sklypo ribų neturint žemės savininko (šiuo atveju valstybės) sutikimo, t. y. nesilaikyta reikalavimo projektuoti sklype, ir tai patvirtina, kad statinio projektas buvo parengtas pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamas leidimas buvo išduotas ir dėl ginčo statinių.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Statybos įstatymo, galiojusio ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.), 23 straipsnio 8 dalies 7 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad leidimui rekonstruoti statinį gauti, jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, turi būti pateikta sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju, ginčo statiniams esant valstybinėje žemėje, statytojai N. H. ir T. M. H. nepateikė įrodymų, patvirtinančių sutarties su žemės sklypo savininke – valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sudarymą.
26. Bylos nagrinėjimo metu H. nuosekliai įrodinėjo, jog tvora pradėta statyti ir įvažiavimas remontuojamas buvo 2004 metais, o tuo metu Statybos įstatymo redakcijoje prielaidos teisei būti statytoju buvo įtvirtintos su išlygomis, t. y. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2004 metais) 3 straipsnyje buvo numatyta, kad: 1) teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys; 2) ši teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą; 3) šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi arba taikomi iš dalies, kai projektuojami nesudėtingi statiniai ar jų dalys, vykdoma jų statyba ar atliekamas statinio paprastasis remontas. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina bei jų projektavimo, statybos, pripažinimo tinkamais naudoti bei griovimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. H. taip pat įrodinėjo, kad nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai buvo nutiesti buvusių savininkų, todėl ieškovė klaidingai teigia, jog ginčijamas leidimas išduotas ir dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos bei nuotekų kaupimo rezervuaro statybos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, šiuos H. argumentus pripažįsta pagrįstais.
27. Bylos duomenimis, 1996 m. kovo 25 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 25/1917-1 S. C. (S. C.) ir H. K. rekonstruoti 3 butų gyvenamąjį į namą, adresu Duomenys neskelbtini, žemės sklype 37-3 (1 t., b. l. 34). Byloje esantys duomenys patvirtina H. nurodomas aplinkybes, jog iš pradžių pastatas buvo suprojektuotas ir statomas kaip trijų butų gyvenamasis namas, t. y. buvo trys blokuoti gyvenamieji namai su garažais, sujungti į bendrą tūrį po vienu stogu. Vėliau statybos metu buvo koreguojamas vidaus patalpų išsidėstymas, stogo dydis ir forma. Pastato rekonstravimo dinamiką pagrindžia į bylą pateiktos trijų butų Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos. Iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos Nr. Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 84–93) nustatyta, kad, 1993 m. gegužės 20 d. duomenimis, užstatytas plotas buvo 276 kv. m. Iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro bylos Nr. Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 60–74) nustatyta, kad, 1997 m. balandžio 25 d. duomenimis, užstatytas plotas buvo 417 kv. m. Tuo tarpu iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad pagal 1996 m. kovo 25 d. statybos leidimą buvę pastato bendraturčiai vykdė jo rekonstrukciją. 2002 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 52 patvirtino, kad statytojai S. C. ir H. K. stato gyvenamąjį namą 1A2p, esantį Duomenys neskelbtini, be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto; statinio statybos būklė atitinka duomenis, 2002 m. balandžio 12 d. užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje Nr. 2117 (1 t., b. l. 35). 2002 m. balandžio 22 d. S. C. ir H. K. išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 20 (1 t., b. l. 36). 2002 m. birželio 18 d. pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butu, patalpas) ir teises į juos Nr. 50/123875 duomenimis, pastate 1A2p vykdoma rekonstrukcija, kurios baigtumas 55 procentai (1 t., b. l. 37).
28. 2002 m. gegužės 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi H. iš pardavėjų S. C., V. V., H. K. ir A. K. nusipirko visą pastatą, esantį Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 38–49). Sutarties 1 straipsnio l punkte numatyta, kad gyvenamajame name vykdomos rekonstrukcijos baigtumas 55 procentai. Pagal sutarties 5 straipsnį pardavėjai pirkėjams perdavė pažymą dėl parduodamo turto statybos atitikties projektui. Minėta, kad 2002 m. balandžio 15 d. pažyma patvirtina, kad pastatas statomas be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad H. įsigijo pradėtą rekonstruoti pastatą, kurio rekonstrukcijos baigtumas 55 procentai, rekonstrukcija vykdoma be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos duomenys patvirtina H. nurodytas aplinkybes, jog, įsigiję pastatą, jie siekė jį pritaikyti vienos šeimos poreikiams, t. y. esamo dviejų aukštų su pastoge ir nendrėmis dengtu stogu pastato tūris nebuvo keičiamas, o vietoje anksčiau planuotų trijų priestatų iš stiklo vakarų pusėje buvo įrengta viena veranda su balkonu. Būtent tuo tikslu UAB „VBRG“ projekto vadovas V. B. parengė pastato rekonstravimo projektą, pagal kurį buvo koreguojamas pastato vidaus pertvarų planas (2 t., b. l. 20–26).
29. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo, galiojusio ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.), 23 straipsnio 8 dalies 7 punktu, kadangi ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neįrodinėjo aplinkybių dėl tvoros, betoninių trinkelių ir nuotekų rezervuaro pastatymo laiko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kada faktiškai buvo pastatyti ginčo statiniai, išskyrus tai, kad jie pastatyti dar prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą, t. y. iki 2012 m. kovo 27 d. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą vertina kritiškai. Minėta, kad H. nuosekliai įrodinėjo, jog tvora pradėta statyti ir įvažiavimas remontuojamas buvo 2004 metais, o nuotekų šalinimo inžineriniai tinklai buvo nutiesti buvusių savininkų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia H. nurodytas aplinkybes laikyti įrodytomis.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, be kitų duomenų, būtina įvertinti ir istorinį laikmetį. Bylos duomenimis, gyvenamasis namas pastatytas 1958 m., byloje nėra ginčo, jog tuo metu gyvenamasis namas funkcionavo kaip viešbutis aukšto rango karininkams. Byloje nėra duomenų, kad namo pastatymo laikotarpiu nuotekų tinklai ir rezervuaras buvo pastatyti kitoje vietoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad šioje Palangos miesto dalyje centrinės nuotekų šalinimo sistemos nėra, manytina, kad gyvenamasis namas negalėjo visavertiškai funkcionuoti be nuotekų šalinimo sistemos (rezervuaro). Pirmosios instancijos teismo pastebėjimus, jog statinio kadastrinių matavimų bylose nefiksuotas nei vandentiekis, nei kanalizacija, o sklypo plane nenurodyti nuotekų šalinimo šulniai ar betono trinkelėmis dengti įvažiavimai, apeliacinės instancijos teismas vertinta kritiškai. Šiuo atveju sutiktina su apeliantų argumentais, jog teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės ir jos atstovės duotus paaiškinimus žodžiu, jog ginčo statiniai pastatyti buvusioje Nemirsetos karinio dalinio teritorijoje, kai sovietinė armija buvo išvesta iš Lietuvos, kartu ji išsivežė visus eksploatuotų statinių dokumentus (planus, techninės inventorizacijos bylas ir pan.). Bylos duomenys patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog iš byloje esančios nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, kad pirmi įrašai padaryti tik 1993 m., kai ginčo pastatas buvo perduotas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su apeliantų argumentais, jog teismas taip pat neatsižvelgė, kad 1993 m., kai buvo rengiama pirmoji ginčo statinio techninės inventorizacijos byla, Lietuvoje dar nebuvo priimti Nekilnojamojo turto registro nuostatai ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (jie įsigaliojo tik 2002 m.), kurie nustatė reikalavimus rengiamiems sklypų ir (arba) statinių kadastriniams matavimams.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, jog pateikta 2003 m. geodezinė nuotrauka nepatvirtina tikslios statinio datos ir teisėtumo, nepagrįsta. Bylos duomenimis, atsakovė pateikė teismui nuotekų kanalizacijos 2003 m. geodezinę nuotrauką (1 t., b. 1. 79–83). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta geodezinė nuotrauka nepatvirtina tikslios nuotekų tinklų įrengimo datos, tačiau leidžia daryti išvadą, kad jie buvo įrengti iki 2003 m. kovo 26 d. Į bylą taip pat yra pateikta 2003 m. liepos 25 d. tarp UAB „Palangos vandenys“ ir N. H. sudaryta sutartis Nr. 141549, kuria UAB „Palangos vandenys“ įsipareigojo tiekti abonentui (N. H.) geriamąjį vandenį ir į nuotakyną priimti nuotekas, Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 75–76). Iš Ribos akto prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. 141549 matyti, kad yra pažymėti vietiniai nuotekų valymo įrenginiai (1 t., b. l. 77).
32. Kaip nurodo apeliantai, viešasis vandens ir nuotekų tvarkytojas (nagrinėjamu atveju UAB „Palangos vandenys“) negali sudaryti sutarties su gyventoju, jeigu vietinis nuotekų tinklas įrengtas neteisėtai. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 2.5 punkte buvo numatyta, kad vanduo abonentui pradedamas tiekti, o nuotekas priimti tik įvykdžius techninių sąlygų ir projektinės dokumentacijos reikalavimus, likvidavus išaiškintus defektus, gavus iš tiekėjo pažymą apie šių reikalavimų įvykdymą ir nustatyta tvarka įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį. Šios nurodytos aplinkybės leidžia pritarti apeliantų argumentams, kad viešasis vandens ir nuotekų tvarkytojas nebūtų galėjęs sudaryti sutarties su gyventoju, jeigu vietinis nuotekų tinklas būtų buvęs įrengtas neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2018 m. liepos 2 d. atsakovė pateikė į bylą papildomus dokumentus dėl nuotekų rezervuaro rekonstrukcijos (pakeitimo), t. y. buitinių nuotekų valymo įrenginio ORIS prijungimo dokumentus. Atsakovė nurodė, kad UAB „Palangos vandenys“ parengė buitinių nuotekų tinklų techninį projektą, pagal kurį numatyta iš esamo buitinių nuotekų šulinio EKŠ-126 H. namų valdos nuotekas pajungti į magistralinį Palangos miesto nuotekų tinklą. Pažymėtina, kad projektas yra suderintas su visomis institucijomis. 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „Palangos vandenys“, dėl buitinių nuotekų tinklų įrengimo. Sutiktina su apeliantų argumentais, jog šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pagal suderintą projektą iš esmės yra išspręstas H. gyvenamojo namo prijungimo prie miesto nuotekų tinklų pašalinant nuotekų rezervuarą klausimas; projekte taip pat numatoma atkurti plytelių dangą.
33. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kadastro ir registro byloje nenurodyti įvažiavimai į sklypą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su į bylą pateiktomis kadastrinių matavimų bylomis, nustatė, kad įvažiavimai yra užfiksuoti visose kadastrinių matavimų bylose, sklypų planuose (1 t., b. l. 51, 61, 95). Kaip teisingai nurodė apeliantai, organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, galiojęs 2002 m., kai, tikėtina, įvažiuojamasis kelias buvo nutiestas, numatė, kad statybos leidimai nereikalingi statant kiemo įrenginius – kiemo takus (A priedas, 4.16 punktas).
34. Bylos nagrinėjimo metu H. nuosekliai įrodinėjo, jog tvora pradėta statyti 2004 metais. 2004 m. galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ numatė, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių I grupę bei paprastąjį statinio remontą (2.1, 2.2 punktai). 2004 m. statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ numatė, kad nesudėtingų statinių I grupei priskiriama tvora iki 1,8 m. Šis nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju tvoros statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantų argumentais, jog nagrinėjamu atveju negalima remtis 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-64, kuriuo pareikalauta sustabdyti tvoros, esančios Duomenys neskelbtini, statybą, kadangi jis yra apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui. Administracinė byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl 2012 statybos leidimo dalies panaikinimo.
35. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ginčijamo leidimo turinio ir aiškinamojo rašto akivaizdu, jog betoninių trinkelių danga, nuotekų kaupimo rezervuaras ir tvora yra skirti rekonstruojamo gyvenamojo namo reikmėms ir yra aprašyti statinio projekto aiškinamojo rašto sklypo sutvarkymo projektinių sprendinių dalyje.
36. Bylos duomenimis, Palangos miesto savivaldybės administracija 2012 m. kovo 27 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-33-120327-00025. Šiuo leidimu statytojams (turintiems statytojo teisę asmenims) N. H., T. M. H. pagal projektuotojo UAB „VBRG“ parengtą statinio projektą „Gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, rekonstravimas“ Nr. 11-03-04, parengtą 2011 m., kurio vadovas V. B., statybos vietoje: kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini, adresas Duomenys neskelbtini, leidžiama: 1. statinio rekonstravimas; 1.1. statinio pavadinimas: gyvenamasis namas, statinio paskirtis: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai), statinio kategorija: neypatingas, statinio unikalus Nr. Duomenys neskelbtini.
37. Šio sprendimo 28 punkte minėta, kad, bylos duomenimis, pagrindinis projekto pakeitimo tikslas – pakeisti patalpų pertvarų vietas ir suprojektuoti lauko verandą (2 t., b. l. 51–56). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš UAB „VBRG“ parengto bendro aiškinimo rašto turinio galima daryti išvadą, kad tvora, nuotekų tinklas ir įvažiavimas į sklypą projekte buvo nurodomi kaip esami. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo projektuotojas V. B.. Trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad tai ne projektuojamų, o jau esamų statinių fiksavimas, o vartojama sąvoka „projektuojami statiniai“ yra tik stiliaus klaida, tačiau tokį paaiškinimą pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai atmetė. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad projektavimo metu galiojusiame STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priede „Techninio projekto sudedamosios dalys“ imperatyviai nurodyta, kad tiek aiškinamajame rašte (5.3 punktas), tiek sklypo plane (7.4.2 punktas) būtina nurodyti sklype esančius statinius, inžinerinius tinklus bei įrenginius, apibūdinti vandens, nuotekų ir energetinio aprūpinimo tinklus, susisiekimo komunikacijas, todėl jų aprašymas projekte nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ginčijamas leidimas buvo išduotas dėl jų statybos.
38. UAB „VBRG“ parengto bendro aiškinimo rašto 3.3 skyriuje „Trumpas statybos sklypo apibūdinimas“ nurodyta, kad prie sklypo yra numatytas privažiavimas iš pietinės pusės; sklype yra tvora; yra pakloti elektros, vandentiekio miesto tinklai, vietiniai nuotakyno tinklai. Tinklai esami, veikiantys, jie nerekonstruojami. 3.6 skyriuje „Trumpas sklypo projektinių sprendimų aprašymas“ nurodyta, kad <...> esamos dangos ir aikštelės paliekamos, neardomos. 3.8 skyriuje „Pastato vidaus inžineriniai tinklai“ nurodoma, kad pastate įrengtos inžinerinės sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, vėdinimo, šildymo, šie tinklai esami, veikiantys. Jų rekonstrukcija ar keitimai nenumatomi. 3.9 skyriuje „Numatomi vandens ir energijos tiekimo šaltiniai; projektuojami lauko inžineriniai tinklai“ nurodyta: vandens tiekimas – esamas; elektros energijos tiekimas – esamas; šiluminės energijos tiekimas – esamas, vietinė katilinė; nuotekų šalinimas – esamas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina pažymėti, jog ginčijamą leidimą išdavusi Palangos miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog ginčijamas leidimas nebuvo išduotas dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos bei nuotekų kaupimo rezervuaro statybos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti leidimo dalį. Palangos miesto savivaldybės administracijos teigimu, leidimu rekonstruoti statinį nebuvo sprendžiamas dešimtmečius stovinčių statinių statybos klausimas.
40. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas 2012 m. kovo 27 d. leidimas Nr. LNS-33-120327-00025 nebuvo išduotas dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos bei nuotekų kaupimo rezervuaro statybos, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti leidimo dalį.
41. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog nėra praleistas procesinis terminas kreiptis į teismą.
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasakyta, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-298/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).
43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 29 d. iki 2013 m. gegužės 24 d.).
44. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Inspekcija, kuriai įstatymo pavesta atlikti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimą, apie realius pažeidimus, išduodant ginčo leidimą statyti, sužinojo 2013 m. vasario 11 d. surašydama patikrinimo aktą, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. vasario 19 d., t. y. nepraleidusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino kreiptis į teismą dėl statybos leidimo teisėtumo.
45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju minėtas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas netaikytinas, kadangi jis įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Tačiau kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai, jog teisės kreiptis į teismą terminas sietinas su Inspekcijos sužinojimu apie išduotą statybos leidimą.
46. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog Inspekcija ne kiekvieną kartą gavusi statybą leidžiantį dokumentą turi pagrindą manyti, kad jis yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir egzistuoja pagrindas kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimo metu galiojusi Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. birželio 30 d.) įtvirtinta teisės norma numatė, jog nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta.
47. Šiuo atveju duomenys apie galimus teisės aktų pažeidimus, padarytus Palangos miesto savivaldybės administracijai išduodant leidimą, buvo nustatyti inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 11 d. statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktu Nr. LDIPA-30-130211-00006. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2013 m. vasario 15 d., todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog Inspekcijos ieškinys teismui pateiktas praleidus terminą.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys dėl leidimo dalies panaikinimo atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
51. Trečiasis asmuo T. M. H. pateikė įrodymus, jog bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmojoje instancijoje turėjo 2 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu (3 t., b. l. 108–116). Už apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 17 d. sprendimo trečiasis asmuo ir N. H. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (3 t., b. l. 135). Nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo pateikė įrodymus, jog turėjo 695,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu (3 t., b. l. 148–150). Už apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 29 d. sprendimo atsakovė N. H. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (4 t., b. l. 74). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą trečiasis asmuo T.M. H. turėjo 564,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 t., b. l. 88–91).
52. Ieškinį atmetus iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakovei N. H. priteistina 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 + 37,50). Trečiajam asmeniui T. M. H. iš ieškovės priteistina 3 784,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2487,50 + 37,50 + 695 + 564).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e ndžia:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintą ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys T. M. H. (T. M. H.), V. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atmesti.
Iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakovei N. H. priteisti 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos trečiajam asmeniui T.M. H. priteisti 3 784,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.