- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2S-476-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23660-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Š., A. R., V. P. Ž.
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013 pagal pareiškėjų A. R. ir V. P. Ž. pareiškimą dėl susitarimo nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Š. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir priimti naują sprendimą – atsisakyti tenkinti prašymą ir netvirtinti A. R. bei V. P. Ž. sudarytą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Nurodė, jog tarp Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. P. Ž. 2008 m. sausio 5 d. buvo sudaryta 5,0500 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis. Nuomotojas V. P. Ž. pažeisdamas Pareiškėjo pirmenybės teisę įsigyti išnuomotą žemės sklypą, 2012 m. spalio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau - Sutartis) pardavė minėtą žemės sklypą suinteresuotam asmeniui A. R.. Pareiškėjas kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, prašydamas perkelti jam pirkėjo A. R. teises ir pareigas pagal Sutartį. 2013 m. birželio 21 d. nutartimi Biržų rajono apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į 5,0500 ha žemės sklypą, priklausantį atsakovui A. R., perleidimo draudimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, uždraudžiant atsakovui turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, perleidimą kitiems asmenims bei kitų prievolių su turtu vykdymą, jei tai gali sumažinti turto vertę. Įrašas galiojo nuo 2013 m. birželio 25 d. Pareiškėjas pareiškime atnaujinti bylos procesą teigė, jog teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-30632-861/2013 nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Nurodė, jog patenkinus prašymą civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013, Biržų rajono apylinkės teismas negalės patenkinti Pareiškėjo ieškinio, be to, patvirtintas susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi suinteresuotas asmuo A. R. perleido savo nuosavybės teisę suinteresuoto asmens V. P. Ž. nuosavybėn, tačiau negalėjo to padaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat Pareiškėjas teigia, kad ginčo žemės sklypo perleidimas po ginčo iškėlimo teisme dėl pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimo, atima Pareiškėjui galimybę įgyvendinti saugomą interesą - pirmenybės teisę tomis pačiomis sąlygomis pirkti naudojamą sklypą, prieštarauja sąžiningumo principui. Nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, Pareiškėjas sužinojo 2013 m. rugpjūčio 21 d., kada jo atstovui buvo įteikti Biržų rajono apylinkės teismo dokumentai dėl dubliko pateikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog Pareiškėjas nebuvo sutarties šalis, todėl 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje (toliau - Nutartis) civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013 ir nebuvo pasisakyta dėl jo teisių ir pareigų, o susitarimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo buvo sudarytas, nes sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Nurodė, jog teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl Pareiškėjo teisių ir pareigų, bei teismo Nutartis jam nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl manė, kad Pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013 yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.
Suinteresuotas asmuo V. P. Ž. atsiliepimo į Pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
II. Ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė Pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nei Sutartyje, nei Susitarime nebuvo tariamasi dėl jokių teisių ar pareigų, kurios atsirastų Pareiškėjui. Iš Nutarties turinio teismas nustatė, jog joje nėra pasisakyta ir nespręsta jokių klausimų, kurie tiesiogiai sukurtų Pareiškėjui teises ir pareigas. Konstatavo, kad įvertinus Pareiškėjo teiginius ir atnaujinus procesą, nebūtų sprendžiama dėl Pareiškėjo teisių ir pareigų, t. y. nebūtų pakeistos ar panaikintos jo teisės ar pareigos. Be to, Pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės ar įstatymo saugomų interesų, pagrįstų materialine teisės norma. Pažymėjo, kad Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą teikdamas, kad Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, argumentavo tuo, jog jam buvo atimta galimybė įgyvendinti pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad Nutartimi patvirtintas Susitarimas neužkerta kelio Pareiškėjui įgyti tą patį sklypą, nes Susitarimu ir Nutartimi daiktas buvo grąžintas pardavėjui, iš kurio tą patį daiktą siekia įsigyti Pareiškėjas. Taigi Pareiškėjas turi tokią pačią teisę įgyti norimą daiktą, todėl Susitarimas ir Nutartis nepažeidė jo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja Susitarimas. Teismas priėjo išvados, jog ta aplinkybė, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pagrindas laikyti Susitarimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms, nes tokių normų Pareiškėjas nenurodė. Aplinkybė, jog buvo pažeistos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrindas traukti asmenį atsakomybėn dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog Susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes įstatymuose nėra nustatytas toks imperatyvas. Iš Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutarties ir Pareiškėjo ieškinio teismas nustatė, jog Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslu, jog ginčo daiktas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, tuo apsunkinant Pareiškėjo galimybes išsireikalauti ginčo daiktą iš sąžiningo įgijėjo. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones tam, jog ginčo daiktas nebūtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ir Pareiškėjas galėtų įgyti ginčo daiktą iš suinteresuoto asmens V. P. Ž.. Teismas pažymėjo, kad ši galimybė Pareiškėjui išlieka ir Nutartimi patvirtinus Susitarimą, jei pardavėjas nuspręstų parduoti ginčo daiktą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą ir šiuo pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinus procesą atsisakyti tenkinti prašymą ir netvirtinti suinteresuotų asmenų A. R. ir V. P. Ž. sudarytą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Pareiškėjas atskirtajame skunde remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašyme dėl proceso atnaujinimo. Papildomai pažymėjo, kad jis aiškiai įvardijo, koks yra pažeistas jo saugomas interesas – Pareiškėjo pirmenybės teisė tomis pačiomis sąlygomis įgyti nuomojamą žemės sklypą. Anot Pareiškėjo, jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti dėl to, kad tenkinus jo ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal Sutartį, pareikštą Biržų rajono apylinkės teismui, jis netaps ginčo žemės sklypo savininku. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Pareiškėjui išlieka galimybė įsigyti ginčo sklypą, jei pardavėjas (suinteresuotas asmuo V. P. Ž.) nuspręstų jį parduoti. Pareiškėjas nurodė, kad jis siekia įgyti ginčo sklypą be suinteresuoto asmens V. P. Ž. žinios, nes jis pažeidė Pareiškėjo pirmenybės teisę įsigyti šį sklypą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į Pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje teisingai nurodė, jog nei Nutartyje, nei Susitarime dėl Sutarties nutraukimo nėra tariamasi dėl Pareiškėjo teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad sudarius Susitarimą, jo šalys buvo grąžintos į pradinę padėtį, t.y. sklypo pardavėjui grąžintas žemės sklypas, o pirkėjui – už jį sumokėta suma. Tokiu būdu Pareiškėjui išliko galimybė pirmenybės teise įsigyti nuomojamą žemės sklypą, jei pardavėjas nuspręstų jį parduoti.
Suinteresuotas asmuo V. P. Ž. atsiliepimo į Pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su Pareiškėjo atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino byloje esančią medžiagą ir netinkamai taikė CPK teisės normas. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš jų – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007-10-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas proceso atnaujinimo institutą, siekė to paties tikslo, kaip ir nustatydamas sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą – kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Prašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
Pažymėtina, jog procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Byloje nustatyta, jog 5, 0500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausantis suinteresuotam asmeniui V. P. Ž., 2008 m. sausio 5 d. Privačios žemės nuomos sutartimi iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo išnuomotas Pareiškėjui (b. l. 37-38). Suinteresuotas asmuo V. P. Ž. 2012 m. spalio 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (Sutartimi) minėtą žemės sklypą perleido suinteresuotam asmeniui A. R. (b. l. 39-44). Iš byloje esančios medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Pareiškėjas 2013 m. birželio 21 d. kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams V. P. Ž. ir A. R., tretieji asmenys VĮ Registrų centro Panevėžio filialas ir Panevėžio m. 6-ojo notarų biuro notarė N. I. K., dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal 2012 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 22, 24-27, 28-29, 31-34). Ieškovas (Pareiškėjas) ieškinyje remiasi aplinkybe, kad ginčo žemės sklypo savininkas, atsakovas (suinteresuotas asmuo) V. P. Ž. Ieškovui (Pareiškėjui), kaip šio sklypo naudotojui, raštu, registruotu paštu nepranešė apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties sklypą bei jo pardavimo sąlygas, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (b. l. 32). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad suinteresuoti asmenys A. R. ir V. P. Ž. 2013 m. liepos 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl susitarimo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti tarp jų sudarytą susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties (Sutarties) nutraukimo (b. l. 1-3). Šiame pareiškime pareiškėjai nurodė, kad ginčo sklypo pardavėjas (suinteresuotas asmuo V. P. Ž.), sudarydamas Sutartį, nesilaikė imperatyvių įstatymo normų, o būtent – prieš sudarant Sutartį nepranešė raštu nuomininkui (Pareiškėjui) apie ketinimą perleisti žemės sklypą, todėl siekiant pašalinti padarytus pažeidimus yra būtina nutraukti sudarytą Sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi (Nutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-30632-861/2013 pareiškėjų A. R. ir V. P. Ž. sudarytą susitarimą dėl Sutarties nutraukimo patvirtino (b. l. 8-9). Po Susitarimo patvirtinimo žemės sklypas buvo grąžintas pardavėjui (suinteresuotam asmeniui) V. P. Ž. (b. l. 18-19). Taigi, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes matyti, kad Pareiškėjas, pareikšdamas ieškinį Biržų rajono apylinkės teismui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal Sutartį, kaip žemės sklypo nuomininkas, siekia nustatyti savo teisių ir pareigų apimtį į ginčo objektą. Todėl nagrinėjamoje byloje negalima besąlygiškai teigti, kad Pareiškėjas neturi jokių teisių, susijusių su žemės sklypu. Akivaizdu, jog suinteresuotų asmenų sudaryto Susitarimo patvirtinimas po minėto ieškinio teismui pareiškimo, tiesiogiai įtakoja ir riboja Pareiškėjo galimybę tiksliai apibrėžti jo teises į ginčo sklypą. Be to, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pareiškėjas po Susitarimo sudarymo turi tokią pačią teisę įgyti iš suinteresuoto asmens V. P. Ž. norimą nekilnojamąjį turtą, kaip ir iki Susitarimo sudarymo. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjo ieškinio pagrindinis argumentas yra jo, kaip žemės sklypo nuomininko, pirmenybės teisė į žemės sklypą. Iki Susitarimo sudarymo, t. y. ginčo žemės sklypui išlikus suinteresuoto asmens A. R. nuosavybėje, Pareiškėjo ieškinio tenkinimo atveju, jam pereitų šio suinteresuoto asmens, kaip pirkėjo, teisės ir pareigos. Po Susitarimo sudarymo, t. y. žemės sklypą grąžinus suinteresuotam asmeniui V. P. Ž., tik nuo jo valios priklausys Pareiškėjo galimybė įgyti ginčo turtą, be to, net ir patenkinus ieškinį, Pareiškėjas prarastų pirmenybės teisę jį įsigyti. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Pareiškėjas į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas be pagrindo.
Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pažymėtina, kad Pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, proceso atnaujinimo klausimas grąžintinas nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi šia nutartimi yra sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atnaujinti procesą pagrįstumo ir teisėtumo, Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies nenagrinėjant jo prašymo netvirtinti suinteresuotų asmenų A. R. ir V. P. Ž. sudarytą Susitarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir proceso atnaujinimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.