Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-08-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4426-1100/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
A15.-4426-1100/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
K. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-4426-1100/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03696-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

K. A. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 5.01 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus, juos apgadino ir apsivertė. Po to iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus.

K. A. šiais savo veiksmais pažeidė KET 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

K. A. apie teismo posėdžio laiką (2019 m. rugpjūčio 28 d. 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Šalies argumentai

K. A. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo anksti ryte. Dėl sukelto eismo įvykio buvo šokiruotas, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl paliko automobilį ir nuvyko namo (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmojo būrio vyriausiosios patrulės E. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 5.01 val., dirbdama su kolega M. K., gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., apvirtęs automobilis ant šono, susidūrė du automobiliai. Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvavo tik vienas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje jau buvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie paaiškino, kad automobiliu važiavo trys asmenys, kurie pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai jie atvyko. Kadangi suveikė oro pagalvių sistema BMW automobiliui buvo panaikinta techninė apžiūra. Apžiūrint automobilį, buvo rasti S. V. ir M. V. dokumentai (b. l. 2).

Šalies argumentai

S. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad buvo išvykęs ir paliko savo automobilį pas motiną kieme. Jam atostogaujant, paskambino motina ir pasakė, kad K. A. su automobiliu padarė avariją (b. l. 12).

Pagal 2019 rugpjūčio 10 d. eismo įvykio vietos schemą nustatyta, kad automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, abu galinio vaizdo veidrodėliai, visos durys, priekinis stiklas, priekiniai ratai ir galinis dešinės pusės ratas, priekiniai ir galiniai sparnai, galinis bamperis, galiniai žibintai, bagažinės dangtis, galinis stiklas, šoniniai stiklai, stogas, variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės (b. l. 3–4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pažymoje dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. 5.01 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja–savininkė yra K. B., o po transporto priemonės pardavimo naujas savininkas nuo 2019 m. liepos 30 d. yra A. B.. Nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. automobilis buvo išregistruotas. (b. l. 9).

Registracijos liudijime užfiksuota, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. B. (b. l. 19).

Pagal 2019 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį A. B. iš S. V. nusipirko automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas apsivertęs automobilis ir kelio atitvarų apgadinimai (b. l. 13, 15).

UAB (duomenys neskelbtini) lokalinės sąmatos išrašo duomenimis, kelio atitvarų taisymas kainavo 435,60 Eur (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad K. A. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia išvada darytina įvertinus paties K. A. rašytinį paaiškinimą, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus: policijos pareigūnės E. Č. tarnybinį pranešimą, 2019 rugpjūčio 10 d. eismo įvykio vietos schemą, byloje esančias nuotraukas, pažymą dėl eismo įvykio, UAB (duomenys neskelbtini) lokalinės sąmatos išrašo duomenis.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems šios teisės.

KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Byloje nustatyta, kad K. A. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, be to, važiuodamas buvo neatidus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės pripažino šio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (automobilio vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo faktus). Be kita ko, tai, kad K. A. sukėlė eismo įvykį, netiesiogiai patvirtina S. V. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog jam paskambinusi motina pranešė apie K. A. sukeltą eismo įvykį. Remiantis policijos pareigūnės E. Č. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnai rado apvirtusį automobilį BMW ir apgadintus kelio atitvarus. Analizuojant byloje esančias nuotraukas, eismo įvykio vietos schemą, yra akivaizdu, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelio atitvarus ir apgadino juos. Tą aplinkybę, kad atitvarams buvo padaryta reali žala, įrodo UAB (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota remonto darbų sąmata. K. A. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

K. A. iš esmės pripažino, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, kurį pats kaip vairuotojas sukėlė, vietos, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Eismo įvykio vietoje nerastas automobilio BMW vairuotojas. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad kelio atitvarams padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, taigi žymūs. Vertinant asmens suvokimą dėl eismo įvykio, svarbu ir tai, kad eismo įvykio vietoje rastas K. A. automobilis buvo apsivertęs, transporto priemonei padaryti dideli apgadinimai. Taigi automobilio ir kelio atitvarų apgadinimų pobūdis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad K. A. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus svetimam turtui ir, užuot kvietęs policijos pareigūnus, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad K. A. šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus. Jis patvirtino tokią aplinkybę taip pat savo rašytiniame paaiškinime nurodydamas priežastį, t. y. nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimą.

UAB (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad kelio atitvarų remonto darbai kainavo 435,60 Eur, kurie nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, K. A. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas.

KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad K. A. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neįregistruotas nustatyta tvarka. Tokias aplinkybes patvirtina 2019 m. liepos 30 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad A. B. iš S. V. nusipirko minėtą automobilį. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis BMW nebuvo perregistruotas pasikeitus automobilio savininkui, be to, transporto priemonė nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. 20 val. buvo laikinai išregistruota (b. l. 9), t. y. likus mažiau kaip pusei paros iki nagrinėjamo įvykio. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad K. A. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai

ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas K. A. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 21–27). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, K. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta K. A. paskyrus už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą baudas, kurių dydžiai mažesni nei sankcijų vidurkiai (atitinkamai 32 Eur, 400 Eur ir 1200 Eur). Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktiką, specialios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

K. A., pasišalindamas iš eismo įvykio, kurį pats sukėlė, po to kai apgadino kelio atitvarus, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti šią administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. K. A., žinodamas tokią aplinkybę, vis tiek vairavo automobilį. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sąmoningai vengia laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Vertinant, ar yra pagrindas atimti K. A. teisę vairuoti transporto priemones, svarbu tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis buvo rastas eismo įvykio vietoje apsivertęs ir stipriai apgadintas. Šios aplinkybės neleidžia abejoti, kad K. A. vairavo dideliu greičiu transporto priemonę, taigi kėlė realų pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Tik dėl atsitiktinumo išvengta sunkesnių padarinių. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiškai, o KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat įvertinęs nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau aptartą K. A. asmenybę, nutaria jam skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Išaiškintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Bylos duomenimis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne K. A., o kitam asmeniui – A. B.. Byloje nėra surinkta patikimų duomenų apie tai, kad šis asmuo žinojo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuos automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) dydžio baudą.

K. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

K. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. A. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, K. A. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19104585583.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis