Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-08 · Administracinė byla Nr. I2-1169-979/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
I2-1169-979/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01949-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
Z. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Trečiasis asmuo
V. Č.-N.
Administracinė byla Nr. I2-1169-979/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01949-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,

sekretoriaujant Giedrei Katinaitei,dalyvaujant pareiškėjui Z. V.,atsakovės atstovei Akvilei Dulevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Č.-N. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją suorganizuoti pareiškėjo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Z. V. drauge su visais 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais (toliau – Signatarai) priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę svarbiu valstybės klausimu. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 19 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę V. Č.-N. dėl dingusių valstybės atkūrimo dokumentų, primindamas, kad penkiolika Signatarų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą dėl svarbių valstybės atkūrimo dokumentų dingimo iš Seimo, kuris komisijos dėl dingusių valstybės dokumentų iki šiol nesudarė.

1.2. Seimo Pirmininkė turi vienasmeninę teisę teikti šį klausimą svarstyti Seimo plenariniame posėdyje, kadangi nėra ir negali būti priežasčių ignoruoti valstybės atkūrimo dokumentų dingimo. Seimo Pirmininkės buvo prašyta nedelsiant teikti klausimą Seimui dėl komisijos sudarymo, kad nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes ir pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir priimti Signatarus, dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

1.3. Seimo kanceliarijos darbuotojas A. A. 2022 m. sausio 24 d. el. laišku pranešė, kad pareiškėjo raštas Seimo Pirmininkės pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, tačiau nieko neatsakyta dėl Signatarų priėmimo pas Seimo Pirmininkę. Be to, Seimo kanceliarija susitikimo nesuorganizavo ir neatsakė pareiškėjui.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:

2.1. Galiojantys teisės aktai nenustato atsakovei specialių taisyklių, kaip turėtų būti įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos Seimo Pirmininkui priimant Signatarus. Seimo kanceliarija, vykdydama Seimo valdybos sprendimu nustatytą pareigą organizuoti asmenų priėmimą pas Seimo Pirmininką, šią pareigą vykdyti gali tik organizuodama asmenų priėmimą Seimo Pirmininko pavedimu, t. y. ne priimdama sprendimą dėl asmenų priėmimo, o sudarydama sąlygas tokiam asmenų priėmimui įvykti, jeigu yra Seimo Pirmininko sprendimas dėl atitinkamo priėmimo.

2.2. Pažymi, kad prieš Seimo sesijos pradžią 2023 m. kovo 7 d. įvyko Seimo Pirmininkės ir Signatarų susitikimas, į kurį buvo kviečiami dalyvauti visi Signatarai, todėl laikytina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Č.-N. atsiliepime nurodo nesutinkanti su pareiškėjo skundu, prašo vadovautis atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais argumentais bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūra yra nustačiusi, jog valstybės atkūrimo dokumentai yra dingę, jų nėra valstybės archyvuose, be to, dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos generaline prokurore, kuri įvertinusi situaciją, nusprendė kreiptis į Seimą dėl laikinosios komisijos sudarymo ištirti aplinkybėms, susijusioms su valstybės dokumentų dingimu. Nurodo, kad nors viename iš susitikimų, organizuotu prieš Seimo sesiją, Seimo Pirmininkė priėmė Signatarų prašymą dėl atskiro susitikimo dėl dingusių valstybės dokumentų, tačiau atskiras susitikimas nebuvo suorganizuotas. Be to, nors prašymas ir buvo perduotas nagrinėti pagal kompetenciją Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, tačiau iš šios komisijos nėra gauta jokio informacijos apie prašymo nagrinėjimo eigą. Siūlo atsakovui sudaryti taikos sutartį – atsakovė įsipareigotų suorganizuoti Signatarų susitikimą su Seimo Pirmininke. Atsakydamas į klausimus dėl atsakovo šioje administracinėje byloje pasirinkimo, nurodo, kad Seimas, Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Prezidentas – nėra juridiniai asmenys ir jų negalima traukti atsakovais pagal įstatymą, todėl nagrinėjamu atveju, ginant pažeistas teises atsakovas yra Seimo kanceliariją, be to, pagal teismų praktiką, Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota suorganizuoti Signatarų susitikimą su Ministru Pirmininku. Baigiamųjų kalbų metų akcentavo, kas susitikimas su Seimo Pirmininke reikalingas, kad Seimo Pirmininkė sudarytų Seimo laikinąją komisiją aplinkybėms dėl dingusių valstybės dokumentų nustatyti.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad taikos sutartis šioje byloje negalima, kadangi ne atsakovė, o Seimo Pirmininko sekretoriatas organizuoja Seimo Pirmininkės susitikimus ir juos formuoja. Paaiškina, kad Seimo Pirmininko sekretoriatas – tai politinio, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas yra tiesiogiai atsakingas už Seimo Pirmininko darbotvarkės planavimą o Seimo kanceliarija vykdo pavedimus, kuriuos gauna iš Seimo Pirmininko sekretoriato ar Seimo Pirmininko, pvz.: suorganizuoti susitikimus. Paaiškina, kad Signatarų susitikimai su Seimo Pirmininku yra organizuojami prieš kiekvieną seimo sesiją, kurių metu Signatarai gali užduoti jiems rūpimus klausimus, todėl pareiškėjas jam rūpimą klausimą taip pat gali iškelti tokio susitikimo metu. Pažymėjo, kad apreiškėjas klaidingai vertina teismų praktiką, kadangi, nors pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs Vyriausybės kanceliariją suorganizuoti susitikimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) sprendimą pakeitė – Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad pareiškėjo prašymas Seimo Pirmininkės pavedimu buvo perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, kuri yra kompetentinga spręsti pareiškėjo klausimą ir gali priimti atitinkamus sprendimus, todėl tikėtina, dėl to atskiras susitikimas organizuotas nebuvo, be to, nagrinėjamu atveju sprendimą dėl pareiškėjo prašymo priėmė ne Seimo kanceliarija, todėl negali nurodyti priimto sprendimo motyvų. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos yra užregistruotas, tačiau minėta komisija pareiškėjo keliamo klausimo, nesvarstė, be to, Seimo kanceliarija negali įtakoti minėtos komisijos darbo – kokius klausimus turėtų įtraukti į savo organizuojamus posėdžius. Baigiamųjų kalbų metu akcentavo, kad Seimo kanceliarija nėra tas subjektas, kuris organizuoja susitikimus su Seimo Pirmininke, kadangi ne Seimo kanceliarija, o Seimo Pirmininkė sprendžia dėl savo darbotvarkės.

10. Teismo posėdyje 2024 m. gegužės 14 d. liudytoju apklaustas L. K. V. pasakojo, kad pareiškėjas jam rūpimu klausimu yra kreipęsis 2021 m. ir 2022 m., pareiškėjo raštai yra perduoti Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, be to, perduoti susipažinti Seimo valdybai, o pareiškėjo raštas dėl specialiojo prokuroro instituto įteigimo buvo perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Nurodė, kad Seimo Pirmininkė bent vieną kartą per metus inicijuoja visų Signatarų susitikimą, kurio tikslas aptarti artėjančią Seimo sesiją, taip pat šių susitikimų metu yra aptariami klausimai, kurie yra aktualūs Signatarams. Paaiškino, kad Seimo Pirmininkė Signatarus visada priima esant naujiems klausimams, o nagrinėjamu atveju, Seimo Pirmininkė vertina, jog pareiškėjo keliamą klausimą jau yra išgirdusi, susitikimas buvo įvykęs, todėl atskiras susitikimas neorganizuojamas. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas atnaujins klausimą, turės galimybę susitikti su Seimo Pirmininke, be to, gauti klausimai yra perduodami Seimo komitetams ir komisijoms pagal kompetencija. Atsakydamas į pareiškėjo klausimą dėl taikos sudarymo – susitikimo su Signatarais suorganizavimo, atsakė, kad nepriima sprendimų dėl Seimo Pirmininkės susitikimų, yra atsakingas už Seimo Pirmininkės darbotvarkės sudarymą gavus iš Seimo Pirmininkės informaciją, todėl negali pasisakyti dėl taikos sutarties sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

6. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę suorganizuoti Signatarų susitikimą su Seimo Pirmininke dėl dingusių valstybės dokumentų.

7. Byloje nustatyta, kad Seimo kanceliarijoje 2023 m. sausio 19 d. gautas pareiškėjo kreipimasis „Dėl dingusių valstybės dokumentų“, adresuotas Seimo Pirmininkei, kuriuo prašoma teikti klausimą Seimui dėl komisijos sudarymo, nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes bei pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir dėl šio klausimo, priimti Signatarus dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

8. Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus patarėjas el. laišku 2024 m. sausio 24 d. informavo pareiškėją, kad 2024 m. sausio 19 d. kreipimasis Seimo Pirmininkės pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai.

9. Pareiškėjas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad Seimo kanceliarija neatsakė į 2024 m. sausio 19 d. kreipimąsi dėl susitikimo su Seimo Pirmininke organizavimo ir prašo teismo įpareigoti atsakovę suorganizuoti susitikimą su Seimo Pirmininke dėl dingusių valstybės dokumentų.

10. Įstatymo 4 straipsnyje, kuriame įtvirtintos signataro teisės ir pareigos, tarp kurių tokios teisės, kaip nekliudomai lankytis Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei kitose valstybės ir savivaldybių institucijose (Įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir be eilės būti priimtas Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte išvardytų institucijų ir įstaigų vadovų. LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS-351-968/2023), be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjas, kaip Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, turi teisę reikalauti būti be eilės priimtas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir įstaigų vadovų, o atsakovui neveikiant ir neužtikrinant šios teisės veiksmingumo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į administracinį teismą, kad būtų apginta, pareiškėjo teigimu, pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis).

11. LVAT praktikoje pažymėta, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 straipsnis), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008).

12. Pareiškėjas teismo posėdžio metu, atsakydamas į klausimus dėl atsakovo nagrinėjamoje byloje pasirinkimo, nurodė, kad Seimas, Seimo Pirmininkas, Vyriausybė, Prezidentas – nėra juridiniai asmenys ir jų negalima traukti atsakovais pagal įstatymą, todėl ginant pažeistas teises atsakovas yra Seimo kanceliariją. Pagal teismų praktiką, Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota suorganizuoti Signatarų susitikimą su Ministru Pirmininku. Pareiškėjas teismo posėdžio metu išklausęs atsakovo ir liudytojo paaiškinimų, apie tai, kad Seimo Pirmininkė sprendžia dėl susitikimų, kuriuos Seimo Pirmininkės pavedimu organizuoja Seimo Pirmininko sekretoriatas ir Seimo kanceliarija, teismui pateikė prašymą į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Seimo Pirmininkę.

13. Teismas trečiuoju suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje įtraukė Seimo Pirmininkę, kuri atsiliepime nurodė nesutinkanti su pareiškėjo skundu, prašo vadovautis atsakovo atstovo atsiliepime nurodytais argumentais.

14. Lietuvos Respublikos Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. Seimo kanceliarija veikia pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų“ (toliau – Nuostatai). Seimo kanceliarijos paskirtis – padėti Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą (Nuostatų 2 punktas).

15. Seimo kanceliarijos veiklą reglamentuoja Seimo statutas, Nuostatai, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. SV-S-1508 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), kiti Seimo ar Seimo valdybos priimti teisės aktai, Seimo kanclerio tvirtinami Seimo kanceliarijos vidaus ir darbo tvarką nustatantys teisės aktai (Nuostatų 10 punktas).

16. Reglamentas nustato Seimo kanceliarijos ir joje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo tvarką, padedant Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą (Reglamento 1 punktas). Seimo vadovų pavedimai Seimo kanceliarijos vadovams, Seimo kanceliarijos vadovų pavedimai Seimo kanceliarijos padaliniams (darbuotojams) Seimo ir Seimo narių veiklos užtikrinimo ir Seimo kanceliarijos nuostatuose nustatytais veiklos klausimais gali būti rašytiniai ir žodiniai. Rašytiniai pavedimai įforminami rezoliucijomis arba įrašais Seimo kanceliarijos dokumentų valdymo sistemoje, arba el. paštu (Reglamento 12 punktas).

17. Teismas pažymi, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, bei pareiškėjo reikalavimas. Suinteresuoto asmens, kuris paduota skundą teismui, suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. LVAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu, pagal kurį būtent suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai pažeisti, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi savo teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų gynybos būdus (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023). Todėl iš skunde išdėstytų aplinkybių ir jame suformuluoto reikalavimo turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (ABTĮ 88 straipsnis), o teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką (žr., pvz., LVAT 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

18. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą siekia, jog atsakovė suorganizuotų Signatarų susitikimą su Seimo Pirmininku dėl dingusių valstybės dokumentų, akcentuodamas, kad pasirinko tinkamą atsakovą – Seimo kanceliariją, kadangi pagal teismų praktiką Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota suorganizuoti Signatarų susitikimą su Ministru Pirmininku. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi LVAT 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3238-520/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalis pakeista – Vyriausybės kanceliarija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 9 d. prašymą ir pateikti pareiškėjui atsakymą į jo prašymą, t. y., priešingai nei teigia pareiškėjas.

19. Iš Seimo kanceliarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad Seimo kanceliarijos veikla apima daug funkcijų: teisėkūros, parlamentinės kontrolės procesų organizavimą ir aptarnavimą, asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, renginių organizavimą, visuomenės informavimą apie Seimo veiklą, tinkamų darbo sąlygų Seimo nariams sudarymą ir jų aprūpinimą ekspertiniais, informaciniais, finansiniais ir kitais ištekliais, pagalbą įgyvendinant parlamentinės diplomatijos priemones, plėtojant ryšius su užsienio valstybių parlamentais, tarptautinėmis parlamentinėmis ir kitomis organizacijomis. Seimo kanceliarijai padedant Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą, be kita ko, yra vykdomi ir Seimo vadovų pavedimai.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Seimo kanceliarijai iš Seimo vadovų nebuvo duotas pavedimas (žodinis ar rašytinis) organizuoti (kaip prašo pareiškėjas) Seimo Pirmininkės susitikimo su Signatarais – tai patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytos aplinkybės bei liudytojo apklausa. Atitinkamai, nėra pagrindo teigti, kad Seimo kanceliarija nevykdė ir (ar) neatliko teisės aktais priskirtų funkcijų ir (ar) neužtikrino Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo.

21. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo skundą atmetus, prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova