Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-448-166-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-18
Bylos Nr.
1A-448-166-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Laureta Ulbienė, Jūratė Damanskienė
Nuteistasis
L. B.
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-448/2011Nr. 10-1-80590-2007Teisėjas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.1.1.1.8.1.; 1.2.25.4.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Lauretos Ulbienės, Jūratės Damanskienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,nuteistojo gynėjui adv. Ignatui Šuškevič,nuteistajam L. B.,vertėjai Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-05-21 apie 17 val. vairavo kelių transporto priemonę- automobilį VW Golf, v/Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų gatvės, Vilniuje ir turėdamas tikslą įvažiuoti į šalutinę Daugėliškių gatvę, įvažiavo į pagrindinę Kalvarijų gatvę, pervažiavo dvi eismo juostas kuriomis automobiliai jo atžvilgiu judėjo į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 198 punktų reikalavimus (galiojusių iki 2008-09-01), ko pasekoje nedavė kelio pagrindine Kalvarijų gatve važiavusiam motociklu Honda VTX 1300, v/Nr. (duomenys neskelbtini) J. N. ir su juo susidūrė, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos galvoje, poodinių kraujosruvų visame kūne, kairio raktikaulio peties sąnario išnirimo su kapsulės plyšimu bei potrauminio kairio peties sąnario artrito.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu ir mano, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Skunde nurodo, kad dėl pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino, nes apelianto įsitikinimu, pagrindinė priežastis šiam autoįvykiui kilti buvo motociklininko J. N. veiksmai, nes tai jis žymiai viršijo leistiną važiavimo greitį, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų išvengęs susidūrimo.

Apelianto teigimu, teismas visiškai neanalizavo ir nevertino nukentėjusiojo J. N. parodymų, kurie visiškai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, ypač tų, kurie susiję su jo važiavimo greičiu. Apeliantas nurodo, kad važiuodamas 50 km/h greičiu nukentėjusysis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su jo automobiliu, kadangi J. N. atsitrenkė į jo stovintį automobilį, ką patvirtino specialistai autotechnikai.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. N. sąmoningai pažeidinėjo KET reikalavimus, nes vairavo motociklą neuždėjęs apsaugos šalmo, dėl ko ir patyrė galvos traumą. Apeliantui kilo abejonių dėl J. N. autoįvykio metu patirtų kūno sužalojimų. Pasak apelianto, tokį kūno sužalojimą jis galėjo patirti ir ne autoįvykio metu ir tokį kūno sužalojimą jam turėtų diagnozuoti Lazdynų GMPL, tačiau to padaryta nebuvo. Todėl apelianto teigimu, autoįvykio metu J. N. taip rimtai sužalotas nebuvo, o nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti patirtas ir anksčiau, nes iš ligos istorijos matyti, kad jis ne vieną kartą buvo traumuotas, patyrė kojų, raktikaulio sužalojimų.

Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad specialisto V. Matuseviačiaus išvada apie nustatytą J. N. važiavimo greitį nėra paneigta, jis savo išvados neatsisakė, kas rodo, jog J. N. akivaizdžiai viršijo leistiną važiavimo greitį. Apeliantas pažymi, kad išvažiavęs į pagrindinį kelią ir pastebėjęs atvažiuojantį motociklą, iškart sustabdė savo automobilį, tačiau, kadangi J. N. žymiai viršijo leistiną važiavimo greitį, jis nesugebėjo sustabdyti savo motociklo ir išvengti susidūrimo, ką patvirtina 2009-08-27 specialisto išvada, jog motociklo vairuotojas J. N. važiavo apie 68 km/h greičiu.

Apelianto manymu, kadangi byloje yra pateiktos dvi skirtingos specialistų išvados dėl nustatyto motociklo važiavimo greičio, tokiu atveju teismas turėjo paskirti komisinę autotechninę ekspertizę ir tokiu būdu galutiniai nustatyti autoįvykio kaltininką.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, jokio rizikingo elgesio iš jo pusės nebuvo, nes išvažiuodamas iš šalutinio kelio buvo atsargus, dėmesingas, važiavo nedideliu greičiu, o pastebėjus atvažiuojantį motociklą iškart sustojo. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai priėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl J. N. nuobaudos paskyrimo panaikinimą kaip faktą, kad J. N. neviršijo leistino važiavimo greičio. Apeliantas nurodo, kad apie posėdį Vilniaus apygardos administraciniame teisme jam pranešta nebuvo, galimybės apskųsti priimto sprendimo jis neturėjo, todėl remtis minėtu sprendimu pirmosios instancijos teismas negalėjo, kadangi turėjo vertinti surinktus ir ištirtus teismo posėdžio metu įrodymus.

Apeliantas sutinka, kad jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusia avarija, tačiau ar tai buvo pagrindinė priežastis autoįvykio, ar jis turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, teismas nenustatė. Kadangi byloje liko daug abejonių dėl jo kaltės, todėl visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. L. B. nuteistas pagrįstai - jo nusikalstama veika įrodyta, tinkamai kvalifikuota, o paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo L. B. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo L. B. veiksmus pagal LR BK 281 str. 1 d. K. L. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, patvirtinta bylos faktiniais duomenimis.

Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., padarymo, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šį nusikaltimą, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo L. B. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nėra kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl L. B. kaltės įrodytumo. Vertinant įrodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nors nuteistasis savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes aiškina savaip, tačiau byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog L. B. išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų g., įvažiuodamas į pagrindinę Kalvarijų g., pervažiavęs dvi eismo juostas kuriomis automobiliai jo atžvilgiu judėjo į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas KET 53 ir 198 p. reikalavimus, ko pasekoje nedavė kelio pagrindine Kalvarijų g. važiavusiam motociklu J. N. ir su juo susidūrė, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos.

BK 281 str. str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, jog L. B. išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų g., įvažiuodamas į pagrindinę Kalvarijų g., pervažiavęs dvi eismo juostas kuriomis automobiliai jo atžvilgiu judėjo į dešinę pusę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisykles, šie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Ginčydamas šią apylinkės teismo išvadą, apeliantas teigia, jog jis nepažeidė KET numatytų reikalavimų, autoįvykis įvyko dėl to, kad J. N. viršijo leistiną greitį, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų išvengęs susidūrimo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad specialistų išvadose buvo nustatyta, kad J. N. viršijo leistiną 50 km/val. greitį. Nagrinėjant Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 2010-06-10 nutarimą, kuriuo J. N. buvo nubaustas už LR ATPK 124 str. 2 d. pažeidimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-15 nutartimi minėtas nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta teismui konstatavus, kad byloje objektyviai neįrodyta, jog J. N. važiavo apie 68 km/val. greičiu, dėl ko atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kaltinamojo automobiliu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamo atveju, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-15 nutartis J. N. kaltės požiūriu neturi prejudicijos, nes kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., įvertinus byloje esančius įrodymus nustatinėjama šioje baudžiamojoje byloje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje yra pateiktos dvi specialisto išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2008-10-09 specialisto V. Matusevič išvadoje Nr. 11-1450(08), tiek 2009-08-27 specialisto V. Šakėno išvadoje Nr. 11-1921 (09) vienareikšmiškai nustatyta, kad J. N. vairuodamas motociklą Honda VTX 1300 viršijo leistiną 50 km/val. greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su kaltinamojo L. B. automobiliu VW Golf. Nustatant eismo įvykio mechanizmą specialisto V. Matusevič išvadoje nurodyta, kad J. N. vairuodamas motociklą Honda VTX 1300 važiavo apie 82 km/val. greičiu Kalvarijų g. važiuojamosios dalies antra eismo juosta. Be to, specialisto V. Matusevič išvadoje nurodyta, kad J. N. intensyviai stabdė savo vairuojamą motociklą, jo stabdymo pėdsakų ilgis nustatytas 19 m. Atliekant autotechninį tyrimą ir nustatant šio eismo įvykio mechanizmą specialistas V. Šakėnas nustatė, kad motociklo vairuotojas J. N. važiavo apie 68 km/val. greičiu; būdamas nuo Kalvarijų ir Daugėliškių gatvių sankirtos apie 42,5 m. atstumu, sureagavo į eismo saugumo grėsmę ir pradėjo stabdyti motociklą. Be to, specialistas V. Šakėnas nustatė, kad J. N. motociklas stabdymo režimu įveikė 17.5 m. atstumą.

Nors specialisto išvadose yra nurodyti skirtingi motociklo Honda VTX 1300 greičiai, tačiau tai paaiškinama tuo, kad teikiant pirmąją 2008-10-09 specialisto išvadą Nr. 11-1450(08) nebuvo pateikti išsamūs bylos duomenys, o specialisto išvadoje buvo naudojami kai kurie netikslūs koeficientai (vairuotojo reakcijos laiko, stabdžių sistemos hidraulinės pavaros suveikimo laiko ir kt.) Tačiau atlikus pakartotinį autotechninį tyrimą, buvo nustatyta, kad motociklo vairuotojas J. N. važiavo apie 68 km/val. greičiu, t.y. viršijo leistiną greitį. Tad šie skirtumai nedaro šių įrodymų niekiniais ir neduoda pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Kolegija sprendžia, kad netikėti specialisto išvadomis nėra pagrindo, kadangi ekspertai yra būtent šios srities specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą bei patirtį, kurie savo tyrimams atlikti naudoja atitinkamas aprobuotas metodikas. Be to, pažymėtina, kad tiek specialisto V. Matusevič išvadoje, tiek specialisto V. Šakėno išvadoje konstatuota, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio VW Golf vairuotojas L. B. prieš įvažiuodamas į Kalvarijų g. važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti link miesto centro, neįsitikino, kad tai yra saugu ir nedavė kelio iš dešinės Kalvarijų g. važiavusiam motociklui Honda VTX 1300, kurį vairavo J. N..

Apelianto skundo argumentas, kad pagrindinė priežastis šiam autoįvykiui kilti buvo motociklininko J. N. veiksmai, nes tai jis žymiai viršijo leistiną važiavimo greitį, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų išvengęs susidūrimo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu L. B. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. N. sveikata, vadinasi, L. B. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. B. išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų g. ir turėdamas tikslą įvažiuoti į šalutinę Daugėliškių g., įvažiavo į pagrindinę Kalvarijų gatvę, ir turėjo pervažiavo net keturias eismo juostas. Toks L. B. manevras kertant keturias eismo juostas sudarė pavojingą situaciją, kadangi į pagrindinėje Kalvarijų gatvėje vyksta intensyvus eismas, kuris reikalauja ypatingo vairuotojo dėmesio. Todėl pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus L. B. turėjo ir galėjo numatyti, kad išvažiuodamas iš šalutinės Trimitų g. ir turėdamas tikslą įvažiuoti į šalutinę Daugėliškių g. pervažiuojant visą Kalvarijų gatvės 4 eismo juostas, dėl jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužalotas žmogus, tačiau to nenumatė, veikė neapdairiai ir neatidžiai, tuo sukeldama padarinius.

Tokiu būdu ekspertų išvados patvirtina faktą, jog ne motociklo vairuotojo J. N. veiksmai, o automobilio VW Golf vairuotojo L. B. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga, dėl kurios kilo eismo įvykis, kurio metu susidūrė J. N. motociklas ir L. B. automobilis, ir įvykio metu nesunkiai sutrikdyta J. N. sveikata. Būtent L. B. neįsitikino, kad tai yra saugu ir nedavė kelio iš dešinės Kalvarijų g. važiavusiam motociklui, sudarė šiam neišvengiamą kliūtį ir dėl to kilo eismo įvykis.

Nukentėjusiojo J. N. elgesys, prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, o būtent važiavimas viršijant leistiną greitį, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu jis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, autoavarijos pasekmės būtų kitokios. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad J. N. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir L. B., pagrindinė autoavarijos priežastis yra nuteistojo L. B. padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai.

Apeliantas skundo argumentai, kad jokio rizikingo elgesio iš jo pusės nebuvo, nes išvažiuodamas iš šalutinio kelio buvo atsargus, dėmesingas, važiavo nedideliu greičiu, o pastebėjus atvažiuojantį motociklą iškart sustojo, atmestinas. Nagrinėjamoje byloje, aptariant abiejų vairuotojų padarytus KET pažeidimus, atsižvelgiant į pažeidimų padarymo aplinkybes, į tai, kad eismo įvykio kilimo priežastys buvo staigios ir netikėtos, kiekvieno KET pažeidimo padarymo eiliškumą, nustatant priežastinio ryšio buvimą konstatuotina, kad eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta J. N. sveikata, įvyko dėl to, kad nuteistasis L. B. pažeidė KET 53, 198 reikalavimus. Būtent šio vairuotojo pirmiausiai padaryti KET 53, 198 punktų uždrausti veiksmai – neįsitikino, kad tai yra saugu ir nedavė kelio iš dešinės Kalvarijų g. važiavusiam motociklui buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija šią išvadą įvertina kartu su kitomis ekspertų išvadomis, kuriose būtent L. B. veiksmai techniniu požiūriu vertinami kaip pagrindinė sąlyga nagrinėjamam eismo įvykiui kilti. Be to, pažymėtina, kad vairuotojo elgesio avarinėje situacijoje vertinimas, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, atitinkantis ar paneigiantis BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra teisės klausimas ir šio klausimo išsprendimas yra išimtinai teismo kompetencija.

Apeliantui skunde kilo abejonių dėl J. N. autoįvykio metu patirtų kūno sužalojimų. Apelianto skundo argumentai, kad autoįvykio metu J. N. taip rimtai sužalotas nebuvo, o nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti patirtas ir anksčiau, nes iš ligos istorijos matyti, kad jis ne vieną kartą buvo traumuotas, patyrė kojų, raktikaulio sužalojimų, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007-05-21 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad motociklo vairuotojas nukentėjo ir GMP brigada jį išvežė į Lazdynų GPL (1 t., b.l. 6-9). Kelių įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad šaligatvyje yra aptiktos kraujo žymės (1 t., b.l. 10-11).Nukentėjusysis parodė, kad kreiptis į medicinos institutą atsisakė, manydamas, kad jis patyrė tik sumušimus, tačiau vėlesnio gydymo metu paaiškėjo, kad trauma yra rimtesnė. Dėl šios priežasties buvo atlikta specialisto išvada dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų lokalizacijos ir masto. Kaip matyti šš specialisto išvados, eismo įvykio metu J. N. buvo padaryta muštinė žaizda galvoje, poodinės kraujosruvos visame kūne, kairio raktikaulio peties sąnario išnirimas su kapsulės plyšimu su potrauminiu kairio peties sąnario artritu, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikimu (t.1, b.l. 47-48). Abejoti šia specialisto išvada nėra jokio pagrindo, kadangi ekspertė G. Krochinienė yra būtent šios srities specialistė, turinti tinkamą išsilavinimą bei patirtį. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis vairavo motociklą neuždėjęs apsaugos šalmo, sužalojimų kvalifikacijai jokios reikšmės neturi.

Be to, teisėjų kolegijos nuomone, kad teismas, skirdamas bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. BK 41 straipsnyje yra įtvirtintas teisingos bausmės principas. Bausmė yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą (neatsargus), į apelianto asmenybę apibūdinančius duomenis – praeityje neteistas, dirba, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinus visas aplinkybes visumoje, L. B. parinkta pati švelnesnė, jam padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d., sankcijoje numatytų bausmių rūšis, t.y. bauda, o jos dydis nustatytas žymiai mažesnis nei baudos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką vidurkis. Todėl visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjos Laureta UlbienėJūratė Damanskienė