- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2069-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Arvydas Žibas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- P. V., P.
- Atsakovas
- E. B.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei E. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei Ramutei Valantiejienei, M. V., S. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino atsakovės E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovę E. B. paskyrė po P. V., mirusio 2009-08-21, mirties paveldimo turto palikimo administratore iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Teismas nustatė, jog ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra priimtas 2009-09-09, į palikimą įeina turtas (ginčas vyksta dėl namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)), kuriam reikalinga pastovi priežiūra. Teismas nurodė, kad atsakovė namų valdą prižiūri, moka dalį mokesčių, todėl pripažino, jog reikalinga imtis priemonių palikimui apsaugoti, dėl ko skyrė atsakovę paveldimo turto palikimo administratore iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovas P. V. atskiruoju skundu (b. l. 101-103) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, pažeidžianti materialines ir procesines teisės normas, su nutartimi nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengiamojo posėdžio metu, t.y. 2010-05-25, kuriame dalyvavo taip pat ir ieškovas su atstove advokate bei kitos šalys. Tačiau teismas nesupažindino šalių su pateiktu prašymu bei pridėtais įrodymais, ieškovo nuomone nepasidomėjo, nesuteikė ieškovui teisės išsakyti savus argumentus bei išdėstyti aplinkybes apie tai, ar būtina skirti turto administratore atsakovę bei ar iš tikrųjų teismo sprendimas byloje gali pasunkėti ar tapti negalimu įvykdyti.
2. Nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų ar argumentų, kodėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas nepranešus ieškovui. Pagal pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį toks pranešimas nebūtų sukėlęs realios grėsmės jų taikymui. Priešingai, ieškovas būtų turėjęs galimybę pateikti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius įrodymus, bei nurodyti reikšmingas aplinkybes.
3. Teismas nenurodė jokių argumentų dėl kurių nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas P. V. yra pareiškęs ieškinį dėl testamento nuginčijimo, todėl teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės neturi jokios įtakos galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, atsakovė nagrinėjamoje byloje nėra pareiškusi jokių savarankiškų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jos prašymu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nepagrįstai 2010-05-25 nutartimi paskyrė administratore atsakovę, remdamasis LR CK 5.55 str. ir 5.65 str. Pagrindinis ginčas eina dėl namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name nuo pat testatoriaus mirties gyvena jo sūnus, ieškovas P. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tik šiais metais tapo pilnametis. Ieškovas namą prižiūri, juo rūpinasi bei jame gyvena. CK 5.55 straipsnio 5 d. numato, kad įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administratorius nenustatomas. P. V. yra priėmęs palikimą po palikėjo mirties, todėl skirti administratore atsakovę, nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat jau 2009-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, būtent ieškovo prašymu yra sudarytas testatoriaus turto apyrašas Nr. 0088/09/00782 (b.l. 26-27), iš kurio taip pat matyti, kad testatoriaus turtą sudaro minėta namų valda bei kitas kilnojamasis turtas. Žemė aplink namą yra deklaruota ieškovo mamai, ūkininkei R. V., o tai reiškia, jog ši žemė yra dirbama ir prižiūrima būtent ieškovo P. V. su mama.
Atsiliepimas
Atsakovė E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.133-135) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atnaujino ieškovui terminą paduoti atskirąjį skundą, nes ieškovas nenurodė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Apie prašymo nagrinėjimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir skirti paveldimo turto administratorių ieškovui buvo žinoma, nes prašymo pateikimo metu jis taip pat dalyvavo teismo posėdyje. Atsakovė nesutinka su atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad teismas nepagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes paveldimas turtas nėra nei personalinė įmonė, nei ūkininko ūkis, o P. V. rūpinasi namų valda (duomenys neskelbtini), ją prižiūri ir joje gyvena. Atsakovė yra testamentinė įpėdinė, todėl po savo tėvo mirties būtent ji ėmė paveldėtu turtu rūpintis ir prižiūrėti. Ieškovas P. V. pilnametystės sulaukė tik prieš mėnesį laiko, jis neturi jokių pajamų, darbo, todėl neturi galimybių pasirūpinti ginčo valda. P. V. gyvena kartu su jo motina R. J. V. (duomenys neskelbtini), ką pagrindžia ir procesiniuose dokumentuose nurodomas adresas, šiuo adresu ieškovas taip pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Nors ieškovas P. V. pateikia 2010m. birželio 3 d. antstolio R. Stanislausko pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą apie tai, kad jis neva nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini), kad ten yra jo daiktų, nušienauta žolė, kas patvirtina jo nuolatinį gyvenimą, tačiau šias aplinkybes paneigia antstolio V. Kučinsko aktas, kuriame konstatuota, kad name (duomenys neskelbtini) niekas negyvena, kiemo vartai yra užrakinti, namuose nieko nėra, įėjimai į sklypą buvo užrakinti. Ginčo namų valdą prižiūrėti ir tvarkyti tenka atsakovei E. B. - šienauti žolę, rūpintis dviem pririštais šunimis. Mokesčius už gyvenamąjį namą, kurie yra siunčiami atsakovės tėvo vardu, taip pat moka atsakovė (kvitai pridėti byloje). Būstą atsakovė apdraudusi, norėdama išvengti pastato nuvertėjimo dėl galimo gamtinių jėgų, ugnies, vandens ar trečiųjų asmenų poveikio. Būtent dėl to, kad namų valdą reikia prižiūrėti kiekvieną dieną, nes kitaip namas bei žemės sklypas netektų savo vertės, teismas pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (ar atsakovui, pareiškusiam byloje priešieškinį), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje (,,Teismų praktika” Nr. 17, psl. 217-223) teigiama, jog teismas privalo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei nėra pagrindo manyti, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas P. V. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu tėvo P. V. 2009-08-19 testamentą, kuriuo P. V., a/k (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklausantį 1.3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatus, esančius šiame žemės sklype, paliko dukteriai atsakovei E. B.. Atsakovė E. B. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus priimtas sprendimas byloje, paskirti atsakovę testatoriaus P. V. turto administratoriumi. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi tenkino atsakovės E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskyrė atsakovę po P. V., mirusio 2009-08-21, mirties paveldimo turto palikimo administratore iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144, 145 str.1 d. 5 p. nuostatas. Kaip laikinoji apsaugos priemonė pagal CPK 145 str. 1 d. 5 p. gali būti skiriamas atsakovo turto administratorius, jo skyrimo tvarka yra numatyta CK 4 knygos XIV skyriuje (kito asmens turto administravimas), kurį gali vykdyti turto administratorius, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4. 237 str.), o nekilnojamojo daikto administravimo faktas registruojamas viešame registre ir nurodomas jo administratorius. CK 5.55 str.5.65 straipsniuose yra nurodytos sąlygos, kurioms esant gali būti nustatytas palikimo administravimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė E. B. nėra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininke, ji testamentinė įpėdinė pagal 2009-08-19 testamentą, kurį ginčija ieškovas, taip pat įpėdinis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė turi įgalinimus administruoti kito asmens turtą. Iš apelianto atskirojo skundo argumentų bei jo pateiktų įrodymų bei atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą bei pateiktų įrodymų apie namų valdos priežiūrą, matyti, kad šalys dėl to nesutaria, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas skirti ginčijamą laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu 1-osios instancijos teismas atsakovę E. B. paskyrė paveldimo turto administratore, neatitinka aukščiau paminėtų CPK bei CK nuostatų reikalavimų, todėl pritaikytos nepagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinių bei materialinių teisės normų pritaikymo, klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės E. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės E. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.