Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, o tuo pačiu ir Bendrovėje atskaitingu asmeniu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Taip pat laikotarpiu nuo 2015-04-01 iki 2015-10-01 buvo atlikti mokėjimai Įmonės darbuotojams. R. K. stengėsi pirmiau atsiskaityti su darbuotojais, kad galėtų toliau būti vykdoma Įmonės veikla, nes priešingu atveju Įmonėje dirbantys darbuotojai būtų išėję iš darbo ir Įmonei būtų iškeltas bankrotas. Atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais, buvo leista Kauno apygardos teismo 2015-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1558-555/2015, kuria buvo leista mokėti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų. Taigi R. K., pasinaudodamas teismo suteiktu leidimu, Įmonės turimas lėšas naudojo Įmonės darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti.

Be to, 2015-09-16 ir 2015-09-24 nuo banko atsiskaitomosios sąskaitos buvo priverstinai nurašyta 4355,34 Eur suma antstolei R. G., 11,67 Eur suma ir 59,98 Eur suma taip pat buvo priverstinai nurašyta antstoliui R. B.. Antstolė R. G. ir antstolis R. B., remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 2 dalimi, buvo nukreipę išieškojimą į pinigines lėšas pagal priimtą patvarkymą ir elektroninių ryšių priemonėmis per „PLAIS“ priverstinai nurašė pinigines lėšas įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti.

R. K. mano, jog pirmos instancijos teismas, skirdamas baudą, turėjo įvertinti, kad R. K. finansinė padėtis yra sudėtinga bei yra prasta jo sveikatos būklė. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas R. K. neįgaliojo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad R. K. yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis siekia tik 45 %. Nutarimu negalėjo būti skiriama nuobauda R. K. arba paskirtas nuobaudos dydis turėjo būti nustatytas ženkliai mažesnis nei minimalus, kadangi nagrinėjamu atveju R. K. mokėjimus atliko tai leidžiant teismo nutarčiai arba tokie mokėjimai buvo atlikti nesant R. K. valios – nurašyti automatiškai.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjus R. K. apeliacinį skundą matyti, kad šioje byloje ginčo dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde keliamas už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir atleisti R. K. nuo baudos arba ją sumažinti.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis numato, jog įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog už ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą R. K. paskirta 1448 Eur bauda. Pažymima, kad nors teismas ir nenustatė R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau vis tiek baudos dydį mažino nuo sankcijos vidurkio iki minimumo ir skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą – 1448 Eur.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, R. K. skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog R. K. paskirta nuobauda yra proporcinga ir nelaikoma per griežta. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl dalinio R. K. darbingumo negali būti laikomos išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tuo tarpu kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su R. K. kalte, o ne su nuobaudos individualizavimu, dėl jų išsamiai pasisakyta skundžiamame Kauno apylinkės teismo 2016-05-26 nutarime, todėl aukštesnysis teismas plačiau jų neanalizuoja. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.