- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- A20.-744-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00179-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- H. J. M. Q.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Simai Pamparienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos atstovo - advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S739 panaikinimo dalyje dėl laikino apgyvendinimo vietos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 14 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą įleisti pareiškėją H. J. M. Q. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas - advokatas teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl laikino apgyvendinimo vietos ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyventi pareiškėją Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba apgyvendinti vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Skunde nurodoma, kad skundžiamas sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėja su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, o prieglobsčio prašymo pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjos ir jos šeimos tikslas, todėl atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Teigia, jog pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos tapatybė nustatyta, jos įstatyminiai atstovai bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai. Pareiškėja pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas ją sulaikyti, nėra padariusi, nėra davusi pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandžiusi nei išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Pareiškėja dalyvautų atliekant visus tiriamuosius veiksmus, vykdant visas reikalingas prašymo nagrinėjimo procedūras, patikrinant asmens teikiamus duomenis, nustatant prieglobsčio prašymo priežastis. Nors skundžiamame sprendime nurodytas pareiškėjos pasislėpimo rizikos veiksnys yra tai, kad pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į kilmės valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų pareigūnas, tačiau toks konstatavimas sprendime nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Tvirtina, jog pareiškėjai netaikant laisvės apribojimų būtų sudaromos prielaidos taikyti, jai, kaip prieglobsčio prašytojai, bent minimalius žmogaus teisių standartus atitinkančias sąlygas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Pažymi, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja su šeima neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21M37076, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėja skundė ikiteismine tvarka. Migracijos departamento Komisija skundą atmetė. Šiuos sprendimus pareiškėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 29 d., ginčijamo sprendimo priėmimo metu galutinis teismo sprendimas dėl jos dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu nustatyta, jog pareiškėja su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pažymi ir tai, kad pareiškėja kirsdama Lietuvos Respublikos sieną su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. Pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais pabėgdama iš Švenčionių ligoninės. Pareiškėja buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje, o sulaikymo metu pateikė pareiškėjos vardu išduotą Irako Respublikos pasą. Pareiškėja 2022 m. vasario 18 d. grąžinta į Lietuvos Respubliką kartu perduodant ir pasą. Pažymi ir tai, kad pareiškėja galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau to nepadarė. Be to, tyrimo metu jos pateikta informacija buvo neinformatyvi, nenuosekli, netiksli. Pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t.y. kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Be to, nurodoma, jog pareiškėjos skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas sulaikyti pareiškėją. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjos sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Visų antra, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, asmenų grupėje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Be to, iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką). Taigi, šios aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Pažymi, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėja gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jos prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.
Atsiliepimas
Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Pareiškėja H. J. M. Q. ir jos atstovas - advokatas Romas Jonuška prašė skundą tenkinti, palaikė skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad įstatymų nepažeidinėja. Prašo leisti išeiti iš Migracijos centro. Atvyko į Lietuvą su vyru ir vaiku. Kai buvo grąžinti iš Lenkijos, tada pateikė dokumentus. Pirminio atvykimo metu dokumentų pateikusi nebuvo. Labai pavargo būdama Užsieniečių registracijos centre, turi mažą vaiką, todėl pageidauja išeiti iš centro teritorijos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytoja gyvena Pabėgėlių priėmimo cente, iš kurio pageidauja išeiti, nes pavargo ten būti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai norisi išeiti iš centro, nepaneigia fakto, kad jos teisės nėra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjai netaikyti judėjimo laisvės apribojimų ar pakeisti laikiną apgyvendinimo vietą į kitą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje pereidama pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą, neturėjo kelionės dokumento, asmens dokumento leidžiančio nustatyti bei patvirtinanti jos tapatybę. Kartą jau bandė pabėgti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir asmens dokumentą pateikė tik po to, kai buvo sulaikyta Lenkijos Respublikoje ir grąžinta į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja, iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Byloje nėra pagrindo spręsti dėl laikino apgyvendinimo vietos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tai yra laikinas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ir nepakeitus laikino apgyvendinimo vietos, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjos atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėja, prieglobsčio pasiprašė tik kai pareigūnai sulaikė ją ir pristatė į užkardą, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėja gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ir laikino apgyvendinimo vietos pakeitimas nesuteiks pareiškėjai daugiau laisvės, nei kurią ji šiuo metu naudojasi. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo leisti pareiškėjai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Sutiktina su Migracijos departamento teiginiais, kad pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, asmenų grupėje kirto sieną, nepateikė dokumentų. Taip pat pareiškėjos kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas. Pareiškėjos atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime visiškai teisingai konstatuota, jog netaikant pareiškėjai judėjimo laisvės apribojimo, pareiškėja gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jos prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ 5, 6, 9 dalimis, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Skundo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.