Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos, ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu R. Ž. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 304 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, skirta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nuteistajam paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalis, kuria R. Ž. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, jis išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikintas bausmės, paskirtos pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, subendrinimas su kitomis nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 304 straipsnio 1 dalį, nustatant galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens įsigijo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. A. su įklijuota R. Ž. nuotrauka, netikrą pažymėjimą laikė iki 2006 m. kovo 2 d., kai, važiuodamas keliu Šiauliai – Panevėžys, Radviliškio r., Dembavos k., jį išmetė;

2006 m. vasario 22 d., 12 val. 45 min., Panevėžyje, siekdamas gauti dokumentą – įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, AB „Lietuvos draudimas“ Panevėžio filialo Panevėžio skyriui atstovaujančiai bendrovei pateikė melagingą informaciją – prisistatė ir pasirašė G. A. vardu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu R. Ž. taip pat buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 25 d. iki kovo 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens įgijo 14 000 Lt vertės automobilį „Peugeot Boxer“, kuris 2006 m. sausio 25 d. buvo pavogtas Jonavoje, Lietavos g., žinodamas, kad tas automobilis gautas nusikalstamu būdu, juo naudojosi iki 2006 m. kovo 2 d., kol kelyje Šiauliai – Panevėžys, Radviliškio r., Pociūnų k., buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ši nuosprendžio dalis Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu panaikinta: R. Ž. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Ž. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 3 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas R. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 1 ir 5 dalių, BPK 96 straipsnio, BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes analizavo kiekvieną bylos įrodymą atskirai, nevertindamas jų visumos. Kolegija besąlygiškai patikėjo R. Ž. parodymais, neatsižvelgdama į jų nenuoseklumą, taip pat ir į tą aplinkybę, kad jis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą. Kasatoriaus nuomone, kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sudaro nuoseklią ir logišką grandinę. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, nes tiek vieni, tiek kiti yra baudžiamojo proceso elementai. Kasatorius įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jų tarpusavio ryšį, nuteistojo psichinį santykį su nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais, pagrįstai R. Ž. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojo R. Č. parodymus, paneigiančius nuteistojo paaiškinimus, kad automobilį svetimu vardu jis draudė, norėdamas mokėti mažesnę draudimo įmoką. Skunde taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pažymos apie transporto priemonės pardavimą kopija, kuri nustatyta tvarka nepatvirtinta, o pateiktos dokumentų kopijos negali būti vertinamos kaip įrodymai. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti R. Ž. sulaikę policijos pareigūnai patvirtino, kad sulaikytasis R. Ž. jiems nurodė, jog vairavo draugui priklausantį automobilį. Pareigūnai taip pat parodė, kad su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais persekiojo R. Ž. vairuojamą automobilį apie 1 km, tačiau jis kelkraštyje nesustojo, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis norėjo pabėgti. Apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymų nevertino ir nuosprendyje neaptarė. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad R. Ž., įsigydamas suklastotą vairuotojo pažymėjimą su jame nurodyta G. A. pavarde, taip pat ne savo vardu siekdamas gauti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, siekė nuslėpti savo asmenybę. Pardavęs automobilį, kuriame perkalti VIN numeriai, atitinkantys registracijos liudijime esančius numerius, pateikęs kito asmens vardu sudarytą civilinės atsakomybės sutartį, R. Ž., kaip pardavėjas, nebūtų palikęs savo anketinių duomenų. Visa tai, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad R. Ž. žinojo, jog automobilis įsigytas nusikalstamu būdu, todėl pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 1 ir 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnio 2 dalis), kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Suabejojęs kaltinančių įrodymų objektyvumu apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nepašalinęs prieštaravimų tarp kaltinamojo R. Ž. ir liudytojų S. P., R. Č. parodymų, liudytojų R. B., M. K., K. A. B. parodymus aptarė tik vienu aspektu – ką jiems sakė sulaikytas R. Ž. – nenagrinėdamas jų parodymų visumos, neįvertindamas bendrame bylos duomenų kontekste. Be to, teismas nuosprendžio dalį dėl išteisinimo grindė nenuosekliais kaltinamojo R. Ž. parodymais apie automobilio įsigijimo aplinkybes ir automobilio pirkimo-pardavimo pažymos kopijos duomenimis, kurie baudžiamojo proceso įstatymo prasme negalėjo būti laikomi įrodymais.

Vienas iš esminių argumentų, išteisinant R. Ž. pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, buvo kaltinamojo parodymų apie automobilio „Peugeot Boxer“ įsigijimo aplinkybes atitikimas jo pateiktos pardavimo pažymos duomenims. Vertindamas šios pažymos kopiją, kaip tiesioginį įrodymą, apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ji neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų. Pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą įstaigų, įmonių, organizacijų dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, reiškia jų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Kaltinamojo R. Ž. pateikta pažyma prancūzų kalba (t. 1, b. l. 67-71) nėra dokumento originalas ar kompetentingo asmens patvirtinta kopija. Nustatyta tvarka nepatvirtintos dokumento kopijos (šviesokopijos), nesant originalo, gali būti pripažintos tinkamu dokumentu BPK 96 straipsnio 1 dalies prasme tik tuo atveju, kai BPK numatytais proceso veiksmais nustatoma, kad kopija atitinka dokumento originalą. Nagrinėjamu atveju norint įsitikinti, ar kaltinamojo pateikta kopija atitinka originalą, būtina atlikti papildomus patikrinimo veiksmus, tačiau kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių netiria (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje padarytus nurodytų BPK normų reikalavimų pažeidimus kolegija pripažįsta esminis pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), ir laiko pakankamu pagrindu panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį dėl R. Ž. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti galioti.