- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 1-418-240/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01031-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- T. O.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. O., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis profesinio išsilavinimo, vedęs, UAB „D. G.“ projektų vadovas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2006-07-31 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. 70 MGL dydžio bauda;
2009-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d. taikant LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 2 d. - 2 metų laisvės apribojimo bausme su 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2011-07-29, baudos nesumokėjęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. O., laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31, būdamas UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos adresu J. Ž. g. 25, Kaunas, direktoriumi ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. (galioja nuo 2002-01-01) reikalavimais, kuriame nurodoma, kad „....už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, „...už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002-01-01) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, reikalavimus, 6 str. 2 dalies nuostatas, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros“ 12 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, siekdamas, kad nebūtų galima nustatyti iš UAB „P.“, į. k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), 2010-08-27 ir 2010-09-29 už VŠĮ „V. T. (duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), atliktą pastato priežiūrą pervestų piniginių lėšų, iš viso 380000,00 Lt, kuriuos jis pats, kaip atskaitingas asmuo, paėmė grynais iš bendrovės vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, panaudojimo pagrįstumo, tyčia paslėpė arba nevedė jokių pirminių apskaitos dokumentų bei suvestinių registrų. Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „F.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31, t. y. T. O. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis T. O. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo UAB „F.“ direktoriumi. Įmonė atliko statybos darbus. Iš pradžių buvo planuota, kad įmonė teiks buhalterines paslaugas, tačiau nepavyko. Jis konsultuodavosi buhalteriniais klausimais. Įmonėje buhalterio nebuvo. Specialiai tyčia nieko nedarė. Įmonė nebuvo PVM mokėtoja, nebuvo jokio tikslo ką nors klastoti ar neteisingai nurodyti. Nesutinka su išvadomis. Buvo daromi įmonės balansai, pelno-nuostolių ataskaitos. Perdavimo aktą rašė pats, perdavė viską. Ėmė pinigus nuo sąskaitos, pirmiau pinigai buvo paskolinti, o po to buvo atsiskaityta už atliktus darbus, skola buvo grąžinta. Reabilitacijos centre viskas buvo renovuota, viskas pakeista, dėjo naujus vamzdžius. Buvo vedami pirminės apskaitos dokumentai, tai buvo matyti gaunant kreditą. Visi dokumentai buvo siunčiami į SODRĄ, visi atlyginimai buvo paskaičiuoti. UAB „F.“ akcijas pirko iš A. D.. Įmonė buvo neseniai įsteigta, kažkas jam nepavyko, tai jis pardavė įmonę. Vienas įmonės užsakovų buvo UAB „P.“. Už darbus reabilitacijos centre buvo sutarta gauti kelis šimtus tūkstančių litų. Tai gali būti 380000 litų. Darbai vyko apie 2-3 mėnesius. PVM mokėtoju tampama, pateikus VMI prašymus, nurodant sutartis. Žino, kad nuo tam tikros pajamų sumos tampama PVM mokėtoju. Įmonėje dar buvo dalis paskolos sumos. Tuo metu, kai įmonę pardavinėjo, konsultavosi su kompetentingais asmenimis, su buhalteriais, įmonė išrašinėjo sąskaitas, jokio PVM nemokėjo, nes nereikėjo. I. K. buvo įdarbinta įmonėje tam, kad kitoms įmonėms atliktų buhalterinę apskaitą, o UAB „F.“ įmonės apskaitą vedė jis pats. I. K. UAB „F.“ buhalterijos netvarkė. Per tam tikrą laikotarpį jis išgrynino pinigus iš sąskaitos, tais pinigais atsiskaitinėjo už medžiagas, transportą, šiukšlių išvežimą. Buvo išrašomi pinigų priėmimo ir kasos pajamų orderiai, PVM sąskaitų – faktūrų nebuvo. Pajamų – išlaidų balansus darė tik vieną kartą. Visus dokumentus dėjo į segtuvus, po to viską perdavė su aktu. Kai pardavė įmonę, niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė. Kai pardavė įmonę - perdavė viską. Kiek žino, įmonė vėliau darė savo ataskaitas, balansus, to negalima būtų padaryti be pirminių dokumentų.
Liudytojas K. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 42-46), jog vienareikšmiškai negali patvirtinti, kad pasirašė 2011-03-03 UAB „F.“ dokumentų priėmimo - aktą ir iš T. O. perėmė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. T. O. jis nepažįsta. Parašas ant dokumentų priėmimo – perdavimo akto yra tikrai labai panašus į jo. Neatmeta, kad pasirašant dokumentą buvo išgėręs. Jokių dokumentų, susijusių su UAB „F.“, jis neturi ir nėra jų gavęs. Kaltinamojo niekada nėra matęs. Liudytojui draugas A. S. pažadėjo duoti 200 litų, jei sutiks ir pasirašys būti įmonės direktoriumi. Aurimas, paėmęs jo pasą, nuvežė jį į Kauną, į Vilnių, po to iš karto parvežė namo. Viską tvarkė Aurimas. Po to pasą atidavė. Aurimas dar važiavo pas savo draugą, liudytojas jo laukė degalinėje. Jokių pinigų daugiau negavo, nieko nesirašė, tik tą vieną kartą buvo Vilniuje. Pasėdėjo automobilyje, palaukė, ten sėdėdamas viską pasirašė. Aurimas ėjo pas savo draugą Donatą kažkur Kaune, Aurimas nupirko liudytojui alaus. Jie dar kažko laukė, po to degalinėje Aurimo laukė vyras ir moteris. Nepamena, ką ir kiek pasirašė. Pasirašė visur, kur liepė. UAB „F.“ nežino. A. S. sakė, kad paprastu darbininku dirbti nereikės, iš karto pasiūlė būti direktoriumi.
Liudytojas A. S. parodė, kad prie sienos į užsienio šalį susipažino su tokiu Edgaru ar Edvardu, išsikalbėjo apie darbo reikalus. Jis pasiūlė darbą, sakė, kad jam reikia žmonių statybos darbams. Liudytojo pažįstamas K. I. sutiko būti pagalbiniu darbininku. Edgaras sakė, kad reikės dirbti statant „Žalgirio areną“. Paskambino Edgarui ir pasakė, kad surado jam žmogų. Važiavo į Kauną darbintis, susitiko prie „Megos“. Atvykęs Edgaras pasiėmė Kęstutį ir tada jie važiavo tvarkyti dokumentų, o liudytojas liko laukti jų „Megoje“. Po kiek laiko grįžo ir Kęstutį išleido. Kęstutis sakė, kad jie buvo nuvažiavę į Vilnių, bet jis visą laiką jų laukė automobilyje, net nebuvo išlipęs. Jie Vilniuje paėmė jo dokumentus, kažkur nuėjo, grįžę sakė, kad nieko nesigavo. Vėliau Edgarui skambino, bet jo telefonas visą laiką buvo jau išjungtas. Direktoriaus pareigų liudytojas Kęstučiui tikrai nesiūlė. Jokios UAB „F.“ nežino.
Šiuos liudytojo A. S. parodymus teismas atmeta, nes jie visiškai paneigti liudytojo K. I. parodymais, kurie yra itin nuoseklūs, argumentuoti ir teismais netikėti jais neturi jokio pagrindo.
Kaltinamojo T. O. kaltė, be nuoseklių ir argumentuotų liudytojų D. D., A. B., V. J., E. K., R. Z., I. K., K. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, taip pat įrodyta: 2011-11-29 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos kontrolės departamento III juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausiosios specialistės A. U. atliktu UAB “F.” mokestiniu tyrimu ir 2011-11-29 surašyta mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-126, kad 2001-05-09 Kauno AVMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu bendrovė „F.“ laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 turėjo sandorių su UAB „P.“ ir į atsiskaitomąsias sąskaitas iš minėtos bendrovės gavo 686945 Lt įplaukų, t. sk. 180000 Lt paskolos ir 126450 Lt paskolos grąžinimo; 2010-12-01 Vilniaus AVMI atlikto UAB „P.“ mokestinio tyrimo metu (tiriamasis laikotarpis nuo 2010-03-17 iki 2010-05-31) nustatė, kad UAB „P.“ su bendrove „F.“ 2010-07-14 pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 4, pagal kurią pastaroji bendrovė įsipareigojo tvarkyti UAB „P.“ buhalterinę apskaitą. Už atliktus darbus numatytas 1700 Lt atlygis kiekvieną mėnesį. Paslaugų sutartį pasirašė UAB „F.“ direktorius T. O. ir UAB „P.“ direktorius A. G.; Vilniaus AVMI iš AB SEB banko pateiktų UAB „P." sąskaitų išrašų nustatė, kad pastaroji bendrovei „F.“ į AB „Swedbank“ sąskaitą pervedė 560495 Lt, iš kurių 180000 Lt paskolą; pagal AB SEB banko pateiktą informaciją atsiskaitomosios ir mokėjimo kortelės sąskaitų lėšomis turėjo teisę disponuoti UAB „P.“ direktorius A. G. ir vadybininkas T. O.. UAB „P.“ mokestiniam tyrimui nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų, vadovas ar įgaliotas asmuo neįvykdė duotų Mokesčių administratoriaus nurodymų, nepateikė trūkstamų dokumentų, todėl Vilniaus AVMI neturėjo galimybės nustatyti, ar tarp minėtų ūkio subjektų vyko atsiskaitymai ir grynais pinigais, išplėsti tirtą laikotarpį bei surinkti informaciją koks buvo sutarties Nr. 10/07/20 objektas, už kokias prekes ar paslaugas bendrovė pervedė pinigines lėšas bendrovei „F.“; 2011-07-27 Klaipėdos apygardos teisme bendrovei „P.“ iškelta bankroto byla (bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (į. k. (duomenys neskelbtini)); įvertinus turimą informaciją nustatyta, kad iš UAB „P.“ gautų 380000 Lt piniginių lėšų 376360 Lt bendrovės „F.“ direktorius T. O. išsiėmė iš banko grynaisiais pinigais, tačiau kaip juos panaudojo nenustatyta. UAB „F.“ buhalterinė apskaita už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, reikalavimus, 6 str. 2 dalies nuostatas, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros“ 12 str. reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Dėl šių buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „F.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 1, b. l. 142-150); 2012-11-20 T. O. ikiteisminiam tyrimui pateiktu 2011-03-03 UAB „F.“ dokumentų perdavimo priėmimo aktu, kurio bendrovės dokumentai yra perduodami K. I., nėra įrašyti perduotini pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir suvestiniai registrai (t. 5, b. l. 37-39) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2012). Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis T. O., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tyčia paslėpė arba nevedė jokių pirminių apskaitos dokumentų bei suvestinių registrų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „F.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis T. O. padarė apysunkį nusikaltimą neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas (nesumokėjus skirtos bausmės – baudos), dirba, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, todėl jam skirtina švelniausia LR BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Skirtina bausmė nebendrintina su 2009-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bausme – bauda, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendžiu paskirta bauda jau subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-06 nuosprendžiu paskirta bausme.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas nepriskirtinas prie sunkių), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į T. O. asmenybę (teistas, dirba, išlaiko šeimą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
T. O. pripažinti kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d. ir nuteisti 15 MGL, t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio bauda.
Įpareigoti T. O. baudą per du mėnesius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.