Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., būdama muitinės tarpininkų grupės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, ir atsakinga už prekių deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, 2018 m. gegužės 15 d., Rodūnios kelias 2, Vilniuje, pateikė muitinei bendrąją muitinės deklaraciją Nr. 18LTVC0100IM06FD33, kurioje buvo deklaruojama prekė „GINTARO DIRBINIAI – KAROLIAI IR APYRANKĖS“ kodu 9602000090 (su 2,2 % muitu), tačiau PMĮ nustatė, kad kodas turėtų būti 7117900000 (su 4 % muitu). Pasikeitus prekės kodui, prekės muitas tampa 957 eurai ir atsiranda 431 euro skola. Tokiu būdu A. P., pateikė neteisingus duomenis, tuo pažeisdama deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnyje. Kadangi prekės vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tokiu būdu A. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad iš esmės kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, t .y. kad ji deklaracijoje nurodė netinkamą prekių kodą. Paaiškino, kad kodą blogai nurodė ne iš piktybiškų paskatų, o tiesiog blogai įvertino išmuitinamą prekę, t. y. nurodė, kodą 9602000090, kuris priskiriamas pramonės dirbiniams, o ne kodą 7117900000, taikomą bižuterijai. Prieš pateikiant deklaraciją, žinojo, jog išmuitinama prekė – tai gintariniai karoliai ir apyrankės, tačiau vis tiek buvo įsitikinusi, kad šiuo atveju reikia rašyti kodą 9602, kadangi tai buvo gaminiai iš gintaro kaip augalinės kilmės mdžiagos. Prieš pateikdama deklaraciją, neskambino į teritorinę muitinę, pasitikslinti dėl deklaracijoje nurodytino kodo. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė ir tai, kad muitinės pareigūnas, jos elektroniniu būdu paklausė, kodėl netinkamai priskirtas kodas, ji bandė anuliuoti deklaraciją, suprasdama, kad padarė klaidą, bet jai to padaryti nebuvo leista, o iškart buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. P. paaiškino, kad kai buvo nustatytas apsirikimas dėl kodų, buvo kreiptasi į prekių tiekėją, jis sumokėjo muito skirtumą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. M. nurodė, kad ji surašė administracinio nusižengimo protokolą A. P., nes tokį nurodymą gavo iš Pagrindinės muitinės įstaigos (PMĮ), kai gavo tokį nurodymą, ji jokių kitokių veiksmų kaip surašyti protokolą negalėjo atlikti. Prieš surašydama administracinio nusižengimo protokolą, patikrino importuojamas prekes, nustatė, kad tai yra papuošalai, t. y. bižuterijos gaminiai, ir joms turi būti taikomas kodas 7117900000. Liudytoja nurodė, kad kodai nustatomi iš sąrašo, kartais ir muitinės pareigūnams kyla abejonių, koks kodas turėtų būti, tada yra tikslinamasi.

Motyvuojamoji dalis

ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 15 straipsniu, bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą.

Teismo posėdžio metu A. P. iš esmės pripažino, jog ji neteisingai nurodė, importuojamų prekių kodą, pagal kurį skaičiuojamas muito tarifas. Ši aplinkybė (kad A. P. pripažino netinkamai nurodžiusi kodą) taip pat matyti ir iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo su muitinės pareigūnų. Iš susirašinėjimo nustatyta, kad A. P. pateikė prašymą anuliuoti deklaraciją, nes neteisingai klasifikuotos prekės, prekių kodas turi būti 7117. A. P. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, įrodyta ir kita bylos rašytine medžiaga. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. A. P., būdama muitinės tarpininkų grupės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, o tai yra atsakingu asmeniu už prekių deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą privalėjo pasiaiškinti ir užtikrinti, kad deklaracija būtų užpildyti pateikiant teisingus duomenis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad ATPK 209² straipsnyje (galiojusi redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.), kuris atitinka ANK 212 straipsnį, nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010).

Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, numatytą Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 15 p., todėl jos veika dėl pažeidimo, susijusio su bendrosios muitinės deklaracijos Nr. 18LTVC0100IM06FD33 pateikimu, atitinka ANK 212 straipsnio 4 dalies numatytą nusižengimą.

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – A. P. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne iš piktavališkų paskatų nurodė netinkamą prekių kodą, o dėl suklydimo, neteisingai vertindama prekių pobūdį, pati A. P. supratusi savo apsirikimą, kreipėsi į muitinės pareigūną, prašydama anuliuoti deklaraciją ir tokiu būdu ištaisyti klaidą, tačiau to padaryti jai nebuvo leista. Be to, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn traukiama A. P., muito skirtumas, atsiradęs dėl neteisingo importuojamų prekių kodo nurodymo, yra apmokėtas, todėl žala administraciniu nusižengimu padaryta nebuvo. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (duomenų apie teistumą nepateikta, administracine tvarka bausta, nuobaudos galioja), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusiklastamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskiriant švelnesnę nei ANK 212 straipsnio 4 dalyje sankcijoje numatyta nuobauda, skiriant A. P. įspėjimą. Teismas įvertina tai, kad nusižengimas padarytas ne iš piktavališkų paskatų, o dėl apsirikimo, nusižengimas realios žalos nesukėlė, pažeidėja dėjo pastangas ištaisyti klaidą bendrojoje muitinės deklaracijoje, tačiau jai nebuvo suteikta galimybė to padaryti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais A. P., todėl vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skiriama švelnesnės administracinė nuobauda – įspėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmeniui, kuris anksčiau nėra baustas už analogišką nusižengimą ir kuris dėjo realias pastangas nustatyto pažeidimo ištaisymui, net ir minimalios baudos skyrimas neatitiktų nei protingumo, nei proporcingumo, nei teisingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.