Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašo G. B. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis S. S. ir jo gynėja prašo S. S. apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti. Prokurorė prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

Kaip minėta, G. B. ginčija pas jį rastų narkotinių medžiagų kiekį, nurodo, kad turėjo tik 1 g heroino. Kad pas jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo rastas polietileninis maišelis su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,369 g narkotinės medžiagos – heroino ir polietileninis maišelis su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 41,937 g narkotinės medžiagos heroino, patvirtina liudytojų parodymai, iš dalies paties nuteistojo parodymai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš asmens kratos protokolo matosi, kad 2010 m. liepos 7 d. G. B. asmens kratos metu pas jį buvo rasti į bespalvį plastikinį maišelį supakuoti rusvos spalvos milteliai ir į baltos spalvos popierių (servetėlę), apvyniotą juodais siūlais, supakuotas bespalvis plastikinis maišelis su geltonos spalvos milteliais viduje (t.1, b. l. 187). Remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pirmojo aprašyto maišelio viduje esančių rusvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,369 g, o antrojo maišelio gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė milteliuose yra 41,937 g (t.1, b. l.194–195). Paties fakto, kad pas G. B. asmens kratos metu rasta heroino, neginčija ir pats nuteistasis. Kaip jau minėta, jis ginčija tik rastos narkotinės medžiagos kiekį, neigia, kad turėjo antrąjį maišelį su labai dideliu heroino kiekiu.

Teisme nuteistasis G. B. parodė, kad yra priklausomas nuo narkotikų ir sau Kretingos gatvėje buvo įgijęs 1 gramą heroino, važiuojant namo jį sulaikė. Tik pas tyrėją kabinete pamatė, kad surado didelį kiekį narkotinių medžiagų. A. B. nieko nepardavė, taip pat nei A. M., nei O. S. narkotikų neparduodavo. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia ne tik jo asmens kratos protokolas bei specialisto išvada, bet ir kiti ištirti įrodymai.

Liudytojas pareigūnas A. J. teisme parodė, kad klausantis telefoninių G. B. pokalbių paaiškėjo, jog O. S., G. B. giminaitė, platina narkotines medžiagas, perka jas iš G. B., taip pat, kad iš jo narkotikus įsigyja ir A. M.. Klausant pokalbių paaiškėjo, kad kai G. B. pritrūksta narkotinių medžiagų, vyksta į kitą miestą parsivežti, išsikviečia taksi ir vyksta į autobusų stotį bei vyksta į kitą miestą, o kai grįžta, paskambina A. M., kad jį pasitiktų. 2010 m. liepos mėnesį buvo nutarta G. B. sulaikyti. Jis išvyko į autobusų stotį, o kai grįžo, susiskambino su A. M. ir pranešė, kad vyksta 15 maršrutiniu autobusu ir sutarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Šilutės pl. Jie (pareigūnai) pasitiko minėtą mikroautobusą, G. B. išlipus, G. B. buvo sulaikytas, o jis ir S. O. priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo A. M.. Pas A. M. asmens kratos metu nieko draudžiamo rasta nebuvo, o pas G. B. buvo rasta medžiagos, kaip vėliau nustatyta, heroino. Dar G. B. bute atliko kratą, bet narkotinių medžiagų nerasta, tik buvo rasta užrašų knygutė su buhalteriniais užrašais.

Liudytojas pareigūnas S. O. teisme parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį su ekipažu nuvažiavo į nurodytą vietą, matė, kaip G. B. įsėdo į 15 maršrutinį autobusą, jį sekė iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jis išlipo ir buvo sulaikytas bei nuvežtas į policijos komisariatą. Ten atliekant apžiūrą jo turėtame rankinuke surado mažą 1 paketėlį ir paklausus, ar dar turi, jis nurodė, kad yra paslėptas giliau ir tada iš vidinės kišenės po užtrauktuku ištraukė supakuotą maišelį, apsuktą su siūlu, kur buvo didesnis kiekis, apie 100 gramų heroino. Dar atliko jo bute kratą, bet narkotinių medžiagų nerado, tik surado kažkokią užrašų knygutę.

Nuteistoji O. S. parodė, kad ji imdavo narkotikų iš G. B. kaimynės. Ji duodavo jai po 1 gramą, kurį gaudavo iš G. B.. Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad O. S. davė melagingus parodymus, nes jai buvo pažadėta, kad ji nebus suimta. Pažymėtina, kad nuteistoji O. S. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino pilnai ir davė išsamius parodymus, kuriais abejoti kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistoji O. S. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji kaltę pripažino, viską papasakojo iš esmės, spaudimo iš niekur nebuvo. Taigi nuteistojo G. B. skundo argumentas dėl melagingų O. S. parodymų yra nepagrįstas ir kolegija jį atmeta.

Liudytoja J. B. parodė, kad yra pirkusi G. B. prašymu foliją, bet kokiu tikslu, nesidomėjo. Ji ateidavo prižiūrėti G. B.. Į butą ją įsileisdavo arba pats G. B., arba jo sugyventinė Ina.

Liudytoja V. T. parodė, kad ji yra G. B. kaimynė. Parodė, kad G. B. buvo narkomanas ir apie tai žinojo visas bendrabutis. Jis buvo pas ją ne vieną kartą pasidėjęs narkotines medžiagas. Ateidavo jo klientės pas ją pasiimti narkotikų.

Be to, teisme buvo perklausyti telefoniniai pokalbiai tarp O. S. ir G. B. kaimynės ( t.1, b. l. 22–27), iš jų galima spręsti, jog tariamasi dėl narkotikų gavimo („aš turiu vieną gabalėlį...“, „tu blaiva esi, biškeli įdėk..“, „kad mentai kitam name, jis išsigąs ir nuneš pas tave...“, o nebuvo dar Genkos? ... biški ten tebuvo, nieko nepajutau...“ (pokalbiai Nr.84, Nr.203, Nr.4606, Nr. 4636).

Asmens kratos policijos įstaigoje metu pas G. B. rasti du plastikiniai maišeliai su milteliais, kurių sudėtyse, remiantis specialisto išvada, buvo atitinkamai 0,369 g narkotinių medžiagų heroino ir 41,937 g heroino. 2010 m. liepos 7 d. nuteistojo asmens kratos protokolą pasirašė pats G. B., jokių pastabų dėl protokolo teisingumo nepateikė. (1 t. 187 b.l.) Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteistasis G. B. turėjo tik 1 g heroino, o labai didelis kiekis šios narkotinės medžiagos atsirado tik pas tyrėją kabinete. Pas tą patį tyrėją kabinete G. B. ir pasirašė asmens kratos protokolą. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jei pareigūnai jo asmens kratos metu būtų radę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, būtų tai nufilmavę. Baudžiamojo proceso įstatymo normos numato procesinę prievartos priemonę asmens kratą, kurios metu surašomas asmens kratos protokolas jame užfiksuojant informaciją apie pas asmenį rastus ir paimtus daiktus. Kratos metu daryti vaizdo įrašą ar ne, nusprendžia pareigūnas. Akivaizdu, kad nuteistasis G. B. ginčija asmens kratos protokole užfiksuotus duomenis, tačiau minėti jo argumentai dėl techninių priemonių nenaudojimo, o būtent narkotinių medžiagų radimo nenufilmavimo, neduoda pagrindo abejoti protokolo teisingumu, juolab, kad nuteistasis jokių kitų objektyvių priežasčių, kodėl būtų galima netikėti jo asmens kratos protokolu, nenurodo. Kad sulaikymo mieste metu G. B. nebuvo apieškotas, o iš pradžių buvo nuvežtas į policiją ir tik ten jau buvo atlikta G. B. asmens krata, parodė liudytoju apklaustas tą asmens kratą atlikęs ir kratos protokolą surašęs pareigūnas S. O.. Jis parodė ir apie tai, kad būtent tos asmens kratos metu S. B. turėtame rankinuke buvo surasti abu maišeliai su, kaip buvo įtariama, narkotine medžiaga heroinu. Be to, tie abu maišeliai buvo surasti ne tik paties G. B. akivaizdoje, bet ir pačiam sulaikytajam dalyvaujant. Radus pirmą, mažesnį, maišelį ir paklausus, ar turi dar, pats G. B. pareigūnams prisipažino, kad giliau rankinuke yra dar vienas polietileninis maišelis. Jau buvo nurodyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, taip pat ir darant kratą (asmens kratą), vadovaujantis BPK 179 str., kratos eigą ir rezultatus fiksuoti fotografuojant arba filmuojant yra neprivaloma, tai yra tik tuos veiksmus atliekančių pareigūnų teisė. Be to, vadovaujantis BPK 146 str. 4 d. nuostatomis, darant asmens kratą, BPK 145 str. 4 d. nurodyti asmenys dalyvauti neprivalo. Darant asmens kratą, vadovaujantis to paties BPK 179 str. reikalavimais, turi būti rašomas protokolas. Iš G. B. asmens kratos protokolo matosi, kad jis surašytas tinkamai, jame išvardinta kratos eiga ir jos rezultatai, protokolas pasirašytas ne tik pareigūnų, bet ir paties sulaikytojo G. B.. Todėl šį protokolą teismas pagrįstai pripažino įrodymu ir rėmėsi juo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad asmens kratos protokolą pasirašė būdamas abstinencijos būsenoje ir kad negali paaiškinti, iš kur jo rankinėje galėjo atsirasti net 100 g. narkotinės medžiagos heroino. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad netgi pačiame apeliaciniame skunde G. B. pripažįsta, kad kitą maišelį su milteliais asmens kratos metu matė, o tai paneigia jo tolesnius argumentus apie tai, kad iš viso nežino, iš kur ir kada tas maišelis atsirado. Nors apeliantas nurodo, kad jis sau buvo įsigijęs tik 1, o ne 100 g heroino, pažymėtina ir tai, kad pas jį asmens kratos metu buvo surasti du maišeliai su 0,645 g ir 100,328 g miltelių, tuo tarpu tuose milteliuose buvusios narkotinės medžiagos heroino kiekiai buvo mažesni – atitinkamai 0,369 g ir 41,937 g. Neįtikinantys ir G. B. argumentai, kad asmens kratos protokolą jis pasirašė tik todėl, kad tuo metu buvo abstinencijos būklėje. Šį dokumentą G. B. pasirašė dar net nebūdamas sulaikytas BPK 140 str. tvarka, o jo asmens krata atlikta iš karto jį atgabenus į policijos įstaigą, todėl manyti, kad G. B. jau tuo metu buvo abstinencijos būklėje, nėra pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad G. B. ne tik pasirašė asmens kratos protokolą ir dėl įrašų jame nepareiškė jokių pastabų, tačiau ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausos metu pats prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo visu pas jį surasto heroino kiekiu. Nors apie tai nepaminėta skundžiamame nuosprendyje, iš bylos matosi, kad apklaustas įtariamuoju 2010 m. liepos 8 d., t.y. jau kitą dieną po sulaikymo ir asmens kratos, G. B. neprisipažino kaltu tik dėl to, kad dar 2010 m. balandžio 18 d. pardavė heroiną A. B., tuo tarpu savo kaltę dėl neteisėto disponavimo heroinu 2010 m. liepos 7 d. jis faktiškai pripažino. Šios apklausos metu jis parodė, kad 2010 m. liepos 7 d. nuvažiavo į Kretingą ir ten jam nepažįstamas vyriškis pardavė du polietileninius maišelius su heroinu. Vienas maišelis buvo didesnis ir dar suvyniotas į popierių ir aprištas siūlu. Parodė, kad žinojo, jog dviejuose maišeliuose yra heroinas, nors nežinojo tiksliai jo kiekio (3 t. 124-125 b.l.). Teisiamajame posėdyje šiuos parodymus perskaičius, G. B. nurodė, kad dėl jų nieko negali paaiškinti, taigi iš viso negalėjo paaiškinti vėlesnio savo parodymų pakeitimo priežasties.

2010 m. liepos 8 d. vykusios įtariamojo G. B. apklausos metu dalyvavo gynėjas, protokolas patvirtintas įtariamojo ir gynėjo parašais, be to, pats G. B. protokolo pabaigoje savo ranka parašė, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Pagal galiojančią teisminę praktiką, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodymais nepripažįstami, tačiau šie G. B. parodymai teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti. Nors šie parodymai, kaip jau paminėta, įrodymais nepripažįstami, bet kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2008). Šioje byloje perskaityti jau paminėti ikiteisminio tyrimo metu duoti G. B. parodymai kaip tik dar kartą patvirtina visuma kitų įrodymų (asmens kratos protokolu, specialisto išvada ir kt. įrodymais) nustatytus bylos duomenis. Todėl kolegija daro išvadą, kad G. B. kaltė neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra neabejotinai įrodyta.

Nuteistasis G. B. aiškina, kad jis neteisėtai įsigijo tik vieną gramą heroino savo poreikiams, be to, ikiteisminio tyrimo metu, nors ir prisipažinęs, kad įgijo ne vieną, o du (kitą didesnį) maišelį su heroinu, aiškino, kad nežinojo tikrojo tuose maišeliuose buvusio narkotinės medžiagos kiekio. Tokią jo versiją kolegija irgi atmeta. BK 260 str. numatyti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, o pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 260 str. asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad G. B. jau anksčiau teistas pagal BK 260 str. 1 d., pats pripažįsta, kad seniai vartoja narkotikus, taip pat ir heroiną. Pripažįsta ir tai, kad vieną gramą heroino, kuris rastas jo rankinėje, įsigijo savo poreikiams. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis ne tik bendrais bruožais suvokė, bet ir tiksliai žinojo, kad abiejuose asmens kratos metu pas jį rastuose maišeliuose buvo būtent narkotinė medžiaga heroinas, taip pat žinojo, koks to heroino kiekis. Neteisėtai disponuodamas šiomis narkotinėmis medžiagomis jis suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.), todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nenustačius asmenų, iš kurių G. B. heroiną įgijo, neteisėtą šių narkotinių medžiagų įgijimą teismas iš kaltinimo pašalino. Tuo tarpu neteisėtas labai didelio kiekio heroino gabenimas ir laikymas savo rankinėje įrodytas ir teismas G. B. dėl to pagrįstai pripažino kaltu. Nuteistasis apklausų metu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad narkotinių medžiagų neplatino ir netgi neturėjo tokio tikslo. Šie apelianto argumentai irgi paneigti. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 260 str. 3 d. dispozicijoje tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti iš viso nenurodytas, todėl kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą pakanka tik įrodyto labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo arba kitų dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Vis dėlto, šioje byloje teismas padarė išvadą ir apie tai, kad labai dideliu kiekiu heroino G. B. neteisėtai disponavo turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Šiuo atveju tokia teismo išvada yra nustatytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, o tokia išvada, kolegijos nuomone, irgi yra pagrįsta. Iš bylos matosi, kad 2010 m. liepos 7 d. G. B. bute atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta užrašų knygutė su užrašais. Iš šios užrašų knygutės apžiūros protokolo matosi, kad joje užrašyta daugybė vardų, prie jų parašyti įvairūs skaičiai, taip pat užrašyti telefonų numeriai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog įrašai šioje užrašų knygutėje leidžia manyti, kad tai yra užfiksuoti atsiskaitymai su klientais už platinamus narkotikus. Be to, remdamasis liudytojos J. B. parodymais, jog G. B. prašymu ji jam pirkdavo foliją, teismas padarė ir išvadą, kad ši folija nuteistajam buvo reikalinga ne buitinėms reikmėms, o narkotinių medžiagų pakavimui. Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad paminėtoje užrašų knygutėje buvo ne jo „buhalterija“, iš tikrųjų toje knygutėje jo sesuo M. B. užsirašinėjo savo gautą pensiją ir invalidumo pašalpas. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai atmesti jo prašymai liudytojomis apklausti jo seserį M. B. ir jo sugyventinę I. R., nes sesuo būtų paaiškinusi apie užrašus knygelėje, o sugyventinė būtų paaiškinusi, kam jų bute buvo naudojama folija. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinant G. B. prašymus, buvo nutarta apklausti M. B. bei I. R. liudytojomis, tačiau išnaudojus visas galimybes, iškviesti šias liudytojas į teismą ir jas apklausti nepavyko. Buvo nustatyta, kad M. B. atvykto į teismą ir duoti parodymus negali dėl invalidumo, tuo tarpu I. R. buvimo vietos policijai nepavyko nustatyti. Kur yra išvykusi ir kur šiuo metu gyvena jo buvusi sugyventinė I. R., negalėjo nurodyti ir pats G. B.. Tačiau tai, kad šių dviejų liudytojų apklausti nepavyko, teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmiausia todėl, kad G. B. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ne savo namuose, o visai kitoje vietoje, tai patvirtinantys įrodymai jau buvo išdėstyti. Užrašų knygelės įrašai šiuo atveju, kaip jau minėta, tik papildomai patvirtina teismo išvadą dėl G. B. nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų. Įvertinus apžiūrėtos užrašų knygelės įrašus, tikrai akivaizdu, kad tie įrašai nėra pensijų ar pašalpų metu gautos pinigų sumos. Kita vertus, teismo išvada apie G. B. tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas grindžiama anaiptol ne tik įrašais užrašų knygelėje ir ne tuo, kad nuteistojo kaimynė pirkdavo jam foliją. Apie tai, kad G. B. ir anksčiau savo namuose arba pas savo kaimynę laikydavo narkotines medžiagas ir jas pats arba per kitus asmenis platindavo, patvirtina jau aptarti kitos nuteistosios O. S., liudytojų A. J., J. B., V. T. parodymai, taip pat teisme išnagrinėti telefoninių pokalbių įrašai. Tačiau teismo išvadas, kolegijos nuomone, patvirtina pirmiausia asmens kratos metu pas G. B. rastų narkotinių medžiagų kiekis. Vadovaujantis BK 269 str. 2 d., kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Pagal šias rekomendacijas labai dideliu yra laikomas didesnis negu 10 g narkotinės medžiagos heroino kiekis. Tuo tarpu asmens kratos metu pas G. B. buvo rasti ir paimti maišeliai su milteliais, kurių sudėtyje buvo iš viso net 42,306 g (41,937 + 0,369 g) heroino. Šis kiekis daugiau negu 4 kartus didesnis negu 10 g. Akivaizdu, kad tokio heroino kiekio G. B. negalėjo įgyti vien savo paties reikmėms, todėl teismo išvada, kad šis nuteistasis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, irgi visiškai pagrįsta. Nuteistojo G. B. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

Nuteistasis S. S. pripažįsta, kad pažįsta kitą nuteistąją O. S. ir kad kaltinime nurodytu laiku tikrai laikinai gyveno pas pažįstamą M. C. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tačiau nuteistasis kategoriškai neigia, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas pardavė O. S.. Apeliaciniame skunde S. S. prašo jį išteisinti, nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė tik ikiteisminio tyrimo, o ne teisme duotais liudytojų parodymais, nurodo priežastis, dėl kurių, jo nuomone, O. S. jį apkalbėjo. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra ir jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. S. S. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis (heroinu) patvirtina kitos nuteistosios O. S., liudytojų M. C. ir A. J. parodymai, kratos, slapto sekimo, parodymo atpažinti, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei prie jų pridėti telefoninių pokalbių įrašai. Visi šie įrodymai išdėstyti, aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. S. S. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas tariamai nuosprendį pagrindė vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų ir nuteistosios O. S. parodymais, irgi nepagrįsti ir tiesiog neatitinka bylos aplinkybių.

Pirmiausia S. S. kaltę patvirtina nuteistosios O. S. parodymai, kuri apie tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo heroiną iš S. S., parodė visų jos apklausų metu. Teisme O. S. parodė, kad narkotikus vartojo pati ir juos platindavo taip gaudama pajamų pragyvenimui. Iš pradžių narkotines medžiagas platinimui ji įsigydavo pas G. B., o kai jį sulaikė policija, susipažino su S. S.. Žinojo, kad jis ateina pas jos pažįstamą M. C., kad jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Susitikus pas M. C. S. S. pardavė jai heroino, po to pats jai pasiūlė ir toliau pirkti pas jį narkotines medžiagas ir jas perpardavinėti. Iki sulaikymo ji pas S. S. pirko heroiną maždaug 10 kartų, pirkdavo po 1-2 gramus heroino (rudus miltelius, vadinamus „kakava“, po 130-160 Lt už gramą). Iš kur heroino gaudavo pats S. S., ji nežino. O. S. parodė, kad kartą tikrai buvo atnešusi S. S. rūbų ir šis už tai jai davė narkotikų. Dėl susitikimų su S. S. susitardavo telefonu, šis skambindavo iš M. C. jos telefonu ir kviesdavo ateiti, kartais paskambindavo ir iš taksofono. S. S. sakydavo, kad juos gali sekti, todėl savo telefonu jai neskambindavo. O. S. taip pat parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. ji irgi atėjo pas M. C. į jos butą P. K. g. Tame bute padavė S. S. pinigus, o šis iš kažkur parnešė ir padavė 1 gramą heroino. Parsinešusi narkotines medžiagas namo, heroiną padalino į 8 čekius, dalį suvartojo pati, o kitus čekius pardavė. 2 čekius su heroinu pardavė V. S. ir tada ją parke sulaikė pareigūnai.

Iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad O. S. apklausos metu teismas tikrai perskaitė ir jos ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo padaryta siekiant patikslinti kai kurias neesmines O. S. nurodytas įvykių aplinkybes. Tačiau iš tų perskaitytų parodymų matosi, kad visų apklausų metu O. S. ir savo pačios, ir S. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes išdėstė vienodai, aiškiai ir konkrečiai. Teisme dar kartą parodė ir apie tai, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. heroiną jau aprašytomis aplinkybėmis ji neteisėtai įgijo būtent iš nuteistojo S. S.. Iš bylos matosi, kad kitą dieną po sulaikymo, t.y. 2010 m. rugpjūčio 12 d., parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu O. S. atpažino S. S., kurį vadino pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris jai pardavinėjo heroiną. O. S. ir šio tyrimo veiksmo metu patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. heroiną ji įsigijo iš S. S..

Iš nuosprendžio matosi, kad nors teisiamajame posėdyje ankstesni liudytojos M. C. parodymai buvo perskaityti, teismas tų jos parodymų nuosprendyje net nepaminėjo, o išdėstė ir rėmėsi tik tais M. C. parodymais, kuriuos ji davė teisme. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad, priešingai nei nurodoma S. S. apeliaciniame skunde, M. C. jokių savo ankstesnių parodymų neatsisakė, taip pat nieko nenurodė ir apie kokį nors jai ikiteisminio tyrimo metu darytą poveikį. Tai, kad M. C. parodymai teisme buvo mažiau išsamūs, galima paaiškinti tuo, kad ji nenorėjo pakenkti savo pažįstamam S. S., be to, liudytojos nenoras aiškiai parodyti, jog ji matė ir suprato, kad jos namuose vyksta sandoriai dėl narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo, irgi suprantamas dėl M. C. baimės pačiai būti patrauktai atsakomybėn. Vis dėlto, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad perskaičius jos ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. C. jų nepaneigė. Priešingai, po tų parodymų perskaitymo, M. C. ir teisme parodė, kad matydavo pas O. S. heroiną ir matydavo, kaip O. S. jos bute mokėdavo pinigus S. S.. M. C. teisme parodė, kad O. S. kažkokius rūbus S. S. atnešė tik vieną kartą, o kad ji mokėdavo S. S. pinigus, matė ne vieną kartą. Iš viso to daroma išvada, kad liudytojos M. C. teisme duoti parodymai faktiškai patvirtina nuteistosios O. S. parodymus. Be to, nors ji ir nurodo, kad nematė heroino pas patį S. S. (parodė, kad po pinigų sumokėjimo S. S. su O. S. kažkur išeidavo), liudytojos M. C. parodymai nepatvirtina S. S. versijų, o kaip tik patvirtina jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme.