Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-152/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-01-25Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-02-04Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2013-11-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-04
Bylos Nr.
1A-152/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00182-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Elena Vainienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis
G. B., S. S., ir A
Baudžiamoji byla Nr. 1A-152/2013Proceso Nr. 1-30-1-00182-2010-9
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)1.2.23.2; 1.2.23.3.LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,gynėjams Valdui Burneikiui, Jolantai Teresei Litvinskienei,nuteistiesiems G. B., S. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir S. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

G. B. nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

S. S. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Šioje byloje nuteisti ir A. B., A. M. bei O. S., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, o S. S. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.

G. B. 2010 m. liepos 7 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, atgabeno iki (duomenys neskelbtini). gatvių sankryžos, Klaipėdos m., polietileninį maišelį su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,369 g narkotinės medžiagos – heroino, ir polietileninį maišelį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 41,937 g narkotinės medžiagos heroino, ir laikė savo rankinėje. Paminėtoje sankryžoje jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį Jūros g. 1, Klaipėdoje, ten apie 14.20 val. asmens kratos metu jo rankinėje du polietileninius maišelius su paminėta narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. S. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d., turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, atgabeno ne mažiau kaip 0,123 g narkotinės medžiagos – heroino į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė prie savęs. 2010 m. rugpjūčio 10 d., apie 18 val., paminėtame bute S. S. ne mažiau kaip 0,123 g narkotinės medžiagos – heroino už 160 litų pardavė O. S..

Šalies argumentai

Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Teismas nuosprendyje jo kaltę grindė tik prielaidomis ir melagingais narkomanų parodymais, o į jo parodymus visiškai neatsižvelgė. O. S., kuri nuteista šioje byloje davė melagingus parodymus, nes jai buvo pažadėta, kad ji nebus suimta. Jis yra O. S. dėdė ir jai ne tik neparduodavo, bet ir neleido vartoti narkotinių medžiagų. O. S. su juo negyveno, ji gyveno tik šalia jo buto. Su liudytoja V. T. jis neturi nieko bendro. Kai policijos pareigūnai sulaikė jį, iš karto atliko jo asmens kratą, tačiau nieko nesurado, nors jis turėjo sau įsigijęs 1 g heroino. Policijos pareigūnai turėjo filmavimo kamerą, todėl būtų nufilmavę, jeigu būtų iš tikrųjų suradę 100 g heroino. Jis tik pareigūnų kabinete pastebėjo tą 100 g heroino, o kratos protokolą galėjo pasirašyti dėl to, kad buvo abstinencijos būsenoje. Dėl užrašų knygutės jis paaiškina, kad ja naudojosi jo sesuo, kuri užsirašinėjo joje savo invalidumo pensiją, bet tai nebuvo jo „buhalterija“, kaip nurodoma nuosprendyje. Aplinkybėms dėl tos užrašų knygelės išaiškinti teisme prašė apklausti liudytoja jo seserį, o dėl surastos folijos - sugyventinę, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Nors jis ir yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau tokio didelio kiekio kaip 100 g heroino nėra matęs ir turėjęs, o heroinas rankinėje atsirado neaiškiomis aplinkybėmis. Teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, kad jo darbingumo lygis yra 45 procentai, dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė jam prilygsta mirties bausmei. Prašo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

N. S. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka. Teismas nuosprendį grindė tik pirminiais, o ne teisme duotais parodymais. Liudytoja M. C. parodė, kad atsisako savo parodymų, nes jie neteisingai užrašyti. Dalis jos duotų parodymų neužrašyta, o dalis parodymų yra iškraipyta. Teisme į klausimą, kodėl ji davė tokius parodymus, M. C. atsakė, kad tyrėja ją gąsdino, todėl ji ir pasirašė. Teisme M. C. parodė mačiusi, kaip O. S. vieną kartą buvo atidavusi pinigus, bet kokią sumą, nematė, tik parodė, kad žinojo, jog O. S. buvo skolinga jam (S. S.). Tačiau ji parodė, kad skola buvo ne už narkotikus, o už nekokybiškus rūbus, O. S. parduotus jam (S. S.). M. C. parodė, kad nematė jokių narkotikų ir nieko apie tai negali pasakyti. Pats teisėjas, skaitydamas M. C. parodymus, nustebo, kad jos parodymuose dominuoja „išpūstos“ detalės, apie kurias M. C. ir tyrėjo pokalbis nevyko. 2010 m. rugpjūčio 10 d. sulaikyta O. S. nurodė, kad 1 g heroino įsigijo iš jo (S. S.). Pirminiuose parodymuose O. S. pripažino, kad heroiną, kurį ji vartoja nuo 2009 m., pirkdavo iš įvairių narkotinių medžiagų platintojų. Kitą dieną po pirminių parodymų davimo O. S. buvo paleista į laisvę, o parodymus ji davė būdama abstinencijos būsenos. Esant tokiems naudojant psichologinę prievartą išgautiems parodymams ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos tyrėjas A. J. teisme parodė, kad sulaikius G. B., ir toliau buvo tęsiamas telefoninių pokalbių pasiklausymas. Iš tų pokalbių matosi, kad O. S. ir toliau įgydavo narkotikus iš kitų asmenų Kol G. B. nebuvo sulaikytas, O. S. padėjo platinti G. B. narkotikus. Ji turėjo būti pripažinta G. B. bendrininke, nes pati teisme prisipažino, kad padėdavo daryti „čekius“. Teismas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, kuriuose jis bendrauja su O. S., tačiau tie pokalbiai neturi įrodomosios reikšmės, nes juose kalbama apie pinigų pasiskolinimą, o apie narkotines medžiagas ar jų platinimą nėra jokios kalbos. O. S. laikosi savo parodymų, nes nori atkeršyti ir dėl asmeninių sumetimų (nes ji buvo jam daugiau negu draugė), ir dėl to, kad bijo būti nuteista griežta bausme ir kad jai gali atimti vaikus. O. S. parodė, kad pirko iš jo 1 g heroino, bet nei M. C. nenurodė, nei pareigūnai nenustatė, ar tą dieną ji buvo susitikusi su juo (S. S.). Teismas ja patikėjo, nors nebuvo nustatyta, kad būtent tą dieną ji pirko heroiną. O. S. parodė, kad turėjo susitikti 2010 m. rugpjūčio 11 d. ir atiduoti pinigus už narkotikus, tačiau neaišku, kodėl ji turi grąžinti pinigus, jei ji ne skolino, o pirko 1 g narkotikų. Kratos metu O. S. bute buvo surasta švirkšte narkotinė medžiaga, ji pripažino, kad turėjo narkotikus savo reikmėms, bet jai byla dėl to nebuvo iškelta, tos narkotinės medžiagos buvo prijungtos prie jo (S. S.) bylos. Jis kreipėsi į teismą su prašymu patikrinti O. S., kad būtų nustatyta, ar ji vartojo narkotikus ir ar yra blaivi duodama parodymus, bet prašymas buvo atmestas. Jis neneigia skambindavęs O. S., bendravęs su ja ir jie buvę artimesni nei draugai. Jis žinojo, kad O. S. vartoja narkotikus ir matydavo, kai ji vykdavo jų sau įsigyti, bet kad ji platindavo, nežinojo. Žinojo tik tai, kad turėdavo skolų, nes ne kartą prašė jo finansinės pagalbos. O. S. ant jo supyko, kai sužinojo, jog su jis su M. C. yra artimi, ir nuo tada jie su O. S. nebendravo. Visa tai rodo, kad dėl asmeniškumų O. S. jį apkalba. 2010 m. gruodžio 6 d. jo namuose atliktos kratos metu nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų ar kokių nors priemonių, susijusių su tų medžiagų platinimu. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų apie užfiksuotus narkotinių medžiagų pirkimus-pardavimus. Prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašo G. B. apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis S. S. ir jo gynėja prašo S. S. apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį išteisinti. Prokurorė prašo abu apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą, pagrįstai G. B. ir S. S. pripažino kaltais ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis šių nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamieji įstatymai irgi pritaikyti tinkamai.

Iš paduotų apeliacinių skundų turinio matosi, kad nuteistasis G. B. ginčija pas jį rastos narkotinės medžiagos heroino kiekį, nurodo, kad pas jį buvo rasta tik 1 g heroino, taip pat nuteistasis ginčija, kad užrašų knygutėje su užrašu „Buhalterija“ rašė apie atsiskaitymus su klientais už jiems platinamus narkotikus. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, nurodydamas, kad jo kaltė grindžiama prieštaringais O. S., M. C. parodymais. Abiejų nuteistųjų nusikalstamos veikos padarytos skirtingu metu, skirtingomis aplinkybėmis, todėl bus aptariamos atskirai, pirmiausia atsakant į nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentus.

Kaip minėta, G. B. ginčija pas jį rastų narkotinių medžiagų kiekį, nurodo, kad turėjo tik 1 g heroino. Kad pas jį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo rastas polietileninis maišelis su rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,369 g narkotinės medžiagos – heroino ir polietileninis maišelis su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 41,937 g narkotinės medžiagos heroino, patvirtina liudytojų parodymai, iš dalies paties nuteistojo parodymai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Iš asmens kratos protokolo matosi, kad 2010 m. liepos 7 d. G. B. asmens kratos metu pas jį buvo rasti į bespalvį plastikinį maišelį supakuoti rusvos spalvos milteliai ir į baltos spalvos popierių (servetėlę), apvyniotą juodais siūlais, supakuotas bespalvis plastikinis maišelis su geltonos spalvos milteliais viduje (t.1, b. l. 187). Remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pirmojo aprašyto maišelio viduje esančių rusvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,369 g, o antrojo maišelio gelsvos spalvos miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė milteliuose yra 41,937 g (t.1, b. l.194–195). Paties fakto, kad pas G. B. asmens kratos metu rasta heroino, neginčija ir pats nuteistasis. Kaip jau minėta, jis ginčija tik rastos narkotinės medžiagos kiekį, neigia, kad turėjo antrąjį maišelį su labai dideliu heroino kiekiu.

Teisme nuteistasis G. B. parodė, kad yra priklausomas nuo narkotikų ir sau Kretingos gatvėje buvo įgijęs 1 gramą heroino, važiuojant namo jį sulaikė. Tik pas tyrėją kabinete pamatė, kad surado didelį kiekį narkotinių medžiagų. A. B. nieko nepardavė, taip pat nei A. M., nei O. S. narkotikų neparduodavo. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia ne tik jo asmens kratos protokolas bei specialisto išvada, bet ir kiti ištirti įrodymai.

Liudytojas pareigūnas A. J. teisme parodė, kad klausantis telefoninių G. B. pokalbių paaiškėjo, jog O. S., G. B. giminaitė, platina narkotines medžiagas, perka jas iš G. B., taip pat, kad iš jo narkotikus įsigyja ir A. M.. Klausant pokalbių paaiškėjo, kad kai G. B. pritrūksta narkotinių medžiagų, vyksta į kitą miestą parsivežti, išsikviečia taksi ir vyksta į autobusų stotį bei vyksta į kitą miestą, o kai grįžta, paskambina A. M., kad jį pasitiktų. 2010 m. liepos mėnesį buvo nutarta G. B. sulaikyti. Jis išvyko į autobusų stotį, o kai grįžo, susiskambino su A. M. ir pranešė, kad vyksta 15 maršrutiniu autobusu ir sutarė susitikti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Šilutės pl. Jie (pareigūnai) pasitiko minėtą mikroautobusą, G. B. išlipus, G. B. buvo sulaikytas, o jis ir S. O. priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo A. M.. Pas A. M. asmens kratos metu nieko draudžiamo rasta nebuvo, o pas G. B. buvo rasta medžiagos, kaip vėliau nustatyta, heroino. Dar G. B. bute atliko kratą, bet narkotinių medžiagų nerasta, tik buvo rasta užrašų knygutė su buhalteriniais užrašais.

Liudytojas pareigūnas S. O. teisme parodė, kad 2010 m. liepos mėnesį su ekipažu nuvažiavo į nurodytą vietą, matė, kaip G. B. įsėdo į 15 maršrutinį autobusą, jį sekė iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jis išlipo ir buvo sulaikytas bei nuvežtas į policijos komisariatą. Ten atliekant apžiūrą jo turėtame rankinuke surado mažą 1 paketėlį ir paklausus, ar dar turi, jis nurodė, kad yra paslėptas giliau ir tada iš vidinės kišenės po užtrauktuku ištraukė supakuotą maišelį, apsuktą su siūlu, kur buvo didesnis kiekis, apie 100 gramų heroino. Dar atliko jo bute kratą, bet narkotinių medžiagų nerado, tik surado kažkokią užrašų knygutę.

Nuteistoji O. S. parodė, kad ji imdavo narkotikų iš G. B. kaimynės. Ji duodavo jai po 1 gramą, kurį gaudavo iš G. B.. Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad O. S. davė melagingus parodymus, nes jai buvo pažadėta, kad ji nebus suimta. Pažymėtina, kad nuteistoji O. S. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę pripažino pilnai ir davė išsamius parodymus, kuriais abejoti kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistoji O. S. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji kaltę pripažino, viską papasakojo iš esmės, spaudimo iš niekur nebuvo. Taigi nuteistojo G. B. skundo argumentas dėl melagingų O. S. parodymų yra nepagrįstas ir kolegija jį atmeta.

Liudytoja J. B. parodė, kad yra pirkusi G. B. prašymu foliją, bet kokiu tikslu, nesidomėjo. Ji ateidavo prižiūrėti G. B.. Į butą ją įsileisdavo arba pats G. B., arba jo sugyventinė Ina.

Liudytoja V. T. parodė, kad ji yra G. B. kaimynė. Parodė, kad G. B. buvo narkomanas ir apie tai žinojo visas bendrabutis. Jis buvo pas ją ne vieną kartą pasidėjęs narkotines medžiagas. Ateidavo jo klientės pas ją pasiimti narkotikų.

Be to, teisme buvo perklausyti telefoniniai pokalbiai tarp O. S. ir G. B. kaimynės ( t.1, b. l. 22–27), iš jų galima spręsti, jog tariamasi dėl narkotikų gavimo („aš turiu vieną gabalėlį...“, „tu blaiva esi, biškeli įdėk..“, „kad mentai kitam name, jis išsigąs ir nuneš pas tave...“, o nebuvo dar Genkos? ... biški ten tebuvo, nieko nepajutau...“ (pokalbiai Nr.84, Nr.203, Nr.4606, Nr. 4636).

Asmens kratos policijos įstaigoje metu pas G. B. rasti du plastikiniai maišeliai su milteliais, kurių sudėtyse, remiantis specialisto išvada, buvo atitinkamai 0,369 g narkotinių medžiagų heroino ir 41,937 g heroino. 2010 m. liepos 7 d. nuteistojo asmens kratos protokolą pasirašė pats G. B., jokių pastabų dėl protokolo teisingumo nepateikė. (1 t. 187 b.l.) Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteistasis G. B. turėjo tik 1 g heroino, o labai didelis kiekis šios narkotinės medžiagos atsirado tik pas tyrėją kabinete. Pas tą patį tyrėją kabinete G. B. ir pasirašė asmens kratos protokolą. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad jei pareigūnai jo asmens kratos metu būtų radę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, būtų tai nufilmavę. Baudžiamojo proceso įstatymo normos numato procesinę prievartos priemonę asmens kratą, kurios metu surašomas asmens kratos protokolas jame užfiksuojant informaciją apie pas asmenį rastus ir paimtus daiktus. Kratos metu daryti vaizdo įrašą ar ne, nusprendžia pareigūnas. Akivaizdu, kad nuteistasis G. B. ginčija asmens kratos protokole užfiksuotus duomenis, tačiau minėti jo argumentai dėl techninių priemonių nenaudojimo, o būtent narkotinių medžiagų radimo nenufilmavimo, neduoda pagrindo abejoti protokolo teisingumu, juolab, kad nuteistasis jokių kitų objektyvių priežasčių, kodėl būtų galima netikėti jo asmens kratos protokolu, nenurodo. Kad sulaikymo mieste metu G. B. nebuvo apieškotas, o iš pradžių buvo nuvežtas į policiją ir tik ten jau buvo atlikta G. B. asmens krata, parodė liudytoju apklaustas tą asmens kratą atlikęs ir kratos protokolą surašęs pareigūnas S. O.. Jis parodė ir apie tai, kad būtent tos asmens kratos metu S. B. turėtame rankinuke buvo surasti abu maišeliai su, kaip buvo įtariama, narkotine medžiaga heroinu. Be to, tie abu maišeliai buvo surasti ne tik paties G. B. akivaizdoje, bet ir pačiam sulaikytajam dalyvaujant. Radus pirmą, mažesnį, maišelį ir paklausus, ar turi dar, pats G. B. pareigūnams prisipažino, kad giliau rankinuke yra dar vienas polietileninis maišelis. Jau buvo nurodyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, taip pat ir darant kratą (asmens kratą), vadovaujantis BPK 179 str., kratos eigą ir rezultatus fiksuoti fotografuojant arba filmuojant yra neprivaloma, tai yra tik tuos veiksmus atliekančių pareigūnų teisė. Be to, vadovaujantis BPK 146 str. 4 d. nuostatomis, darant asmens kratą, BPK 145 str. 4 d. nurodyti asmenys dalyvauti neprivalo. Darant asmens kratą, vadovaujantis to paties BPK 179 str. reikalavimais, turi būti rašomas protokolas. Iš G. B. asmens kratos protokolo matosi, kad jis surašytas tinkamai, jame išvardinta kratos eiga ir jos rezultatai, protokolas pasirašytas ne tik pareigūnų, bet ir paties sulaikytojo G. B.. Todėl šį protokolą teismas pagrįstai pripažino įrodymu ir rėmėsi juo priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad asmens kratos protokolą pasirašė būdamas abstinencijos būsenoje ir kad negali paaiškinti, iš kur jo rankinėje galėjo atsirasti net 100 g. narkotinės medžiagos heroino. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad netgi pačiame apeliaciniame skunde G. B. pripažįsta, kad kitą maišelį su milteliais asmens kratos metu matė, o tai paneigia jo tolesnius argumentus apie tai, kad iš viso nežino, iš kur ir kada tas maišelis atsirado. Nors apeliantas nurodo, kad jis sau buvo įsigijęs tik 1, o ne 100 g heroino, pažymėtina ir tai, kad pas jį asmens kratos metu buvo surasti du maišeliai su 0,645 g ir 100,328 g miltelių, tuo tarpu tuose milteliuose buvusios narkotinės medžiagos heroino kiekiai buvo mažesni – atitinkamai 0,369 g ir 41,937 g. Neįtikinantys ir G. B. argumentai, kad asmens kratos protokolą jis pasirašė tik todėl, kad tuo metu buvo abstinencijos būklėje. Šį dokumentą G. B. pasirašė dar net nebūdamas sulaikytas BPK 140 str. tvarka, o jo asmens krata atlikta iš karto jį atgabenus į policijos įstaigą, todėl manyti, kad G. B. jau tuo metu buvo abstinencijos būklėje, nėra pagrindo. Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad G. B. ne tik pasirašė asmens kratos protokolą ir dėl įrašų jame nepareiškė jokių pastabų, tačiau ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausos metu pats prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo visu pas jį surasto heroino kiekiu. Nors apie tai nepaminėta skundžiamame nuosprendyje, iš bylos matosi, kad apklaustas įtariamuoju 2010 m. liepos 8 d., t.y. jau kitą dieną po sulaikymo ir asmens kratos, G. B. neprisipažino kaltu tik dėl to, kad dar 2010 m. balandžio 18 d. pardavė heroiną A. B., tuo tarpu savo kaltę dėl neteisėto disponavimo heroinu 2010 m. liepos 7 d. jis faktiškai pripažino. Šios apklausos metu jis parodė, kad 2010 m. liepos 7 d. nuvažiavo į Kretingą ir ten jam nepažįstamas vyriškis pardavė du polietileninius maišelius su heroinu. Vienas maišelis buvo didesnis ir dar suvyniotas į popierių ir aprištas siūlu. Parodė, kad žinojo, jog dviejuose maišeliuose yra heroinas, nors nežinojo tiksliai jo kiekio (3 t. 124-125 b.l.). Teisiamajame posėdyje šiuos parodymus perskaičius, G. B. nurodė, kad dėl jų nieko negali paaiškinti, taigi iš viso negalėjo paaiškinti vėlesnio savo parodymų pakeitimo priežasties.

2010 m. liepos 8 d. vykusios įtariamojo G. B. apklausos metu dalyvavo gynėjas, protokolas patvirtintas įtariamojo ir gynėjo parašais, be to, pats G. B. protokolo pabaigoje savo ranka parašė, kad jo parodymai užrašyti teisingai. Pagal galiojančią teisminę praktiką, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodymais nepripažįstami, tačiau šie G. B. parodymai teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti. Nors šie parodymai, kaip jau paminėta, įrodymais nepripažįstami, bet kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206/2008). Šioje byloje perskaityti jau paminėti ikiteisminio tyrimo metu duoti G. B. parodymai kaip tik dar kartą patvirtina visuma kitų įrodymų (asmens kratos protokolu, specialisto išvada ir kt. įrodymais) nustatytus bylos duomenis. Todėl kolegija daro išvadą, kad G. B. kaltė neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų yra neabejotinai įrodyta.

Nuteistasis G. B. aiškina, kad jis neteisėtai įsigijo tik vieną gramą heroino savo poreikiams, be to, ikiteisminio tyrimo metu, nors ir prisipažinęs, kad įgijo ne vieną, o du (kitą didesnį) maišelį su heroinu, aiškino, kad nežinojo tikrojo tuose maišeliuose buvusio narkotinės medžiagos kiekio. Tokią jo versiją kolegija irgi atmeta. BK 260 str. numatyti nusikaltimai padaromi tiesiogine tyčia, o pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 260 str. asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis ir kt. Šioje byloje nustatyta, kad G. B. jau anksčiau teistas pagal BK 260 str. 1 d., pats pripažįsta, kad seniai vartoja narkotikus, taip pat ir heroiną. Pripažįsta ir tai, kad vieną gramą heroino, kuris rastas jo rankinėje, įsigijo savo poreikiams. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis ne tik bendrais bruožais suvokė, bet ir tiksliai žinojo, kad abiejuose asmens kratos metu pas jį rastuose maišeliuose buvo būtent narkotinė medžiaga heroinas, taip pat žinojo, koks to heroino kiekis. Neteisėtai disponuodamas šiomis narkotinėmis medžiagomis jis suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.), todėl nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nenustačius asmenų, iš kurių G. B. heroiną įgijo, neteisėtą šių narkotinių medžiagų įgijimą teismas iš kaltinimo pašalino. Tuo tarpu neteisėtas labai didelio kiekio heroino gabenimas ir laikymas savo rankinėje įrodytas ir teismas G. B. dėl to pagrįstai pripažino kaltu. Nuteistasis apklausų metu ir apeliaciniame skunde nurodo, kad narkotinių medžiagų neplatino ir netgi neturėjo tokio tikslo. Šie apelianto argumentai irgi paneigti. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 260 str. 3 d. dispozicijoje tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti iš viso nenurodytas, todėl kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą pakanka tik įrodyto labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo arba kitų dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Vis dėlto, šioje byloje teismas padarė išvadą ir apie tai, kad labai dideliu kiekiu heroino G. B. neteisėtai disponavo turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Šiuo atveju tokia teismo išvada yra nustatytas nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas, o tokia išvada, kolegijos nuomone, irgi yra pagrįsta. Iš bylos matosi, kad 2010 m. liepos 7 d. G. B. bute atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta užrašų knygutė su užrašais. Iš šios užrašų knygutės apžiūros protokolo matosi, kad joje užrašyta daugybė vardų, prie jų parašyti įvairūs skaičiai, taip pat užrašyti telefonų numeriai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog įrašai šioje užrašų knygutėje leidžia manyti, kad tai yra užfiksuoti atsiskaitymai su klientais už platinamus narkotikus. Be to, remdamasis liudytojos J. B. parodymais, jog G. B. prašymu ji jam pirkdavo foliją, teismas padarė ir išvadą, kad ši folija nuteistajam buvo reikalinga ne buitinėms reikmėms, o narkotinių medžiagų pakavimui. Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad paminėtoje užrašų knygutėje buvo ne jo „buhalterija“, iš tikrųjų toje knygutėje jo sesuo M. B. užsirašinėjo savo gautą pensiją ir invalidumo pašalpas. Apeliantas skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai atmesti jo prašymai liudytojomis apklausti jo seserį M. B. ir jo sugyventinę I. R., nes sesuo būtų paaiškinusi apie užrašus knygelėje, o sugyventinė būtų paaiškinusi, kam jų bute buvo naudojama folija. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinant G. B. prašymus, buvo nutarta apklausti M. B. bei I. R. liudytojomis, tačiau išnaudojus visas galimybes, iškviesti šias liudytojas į teismą ir jas apklausti nepavyko. Buvo nustatyta, kad M. B. atvykto į teismą ir duoti parodymus negali dėl invalidumo, tuo tarpu I. R. buvimo vietos policijai nepavyko nustatyti. Kur yra išvykusi ir kur šiuo metu gyvena jo buvusi sugyventinė I. R., negalėjo nurodyti ir pats G. B.. Tačiau tai, kad šių dviejų liudytojų apklausti nepavyko, teisėjų kolegijos nuomone, neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmiausia todėl, kad G. B. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ne savo namuose, o visai kitoje vietoje, tai patvirtinantys įrodymai jau buvo išdėstyti. Užrašų knygelės įrašai šiuo atveju, kaip jau minėta, tik papildomai patvirtina teismo išvadą dėl G. B. nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų. Įvertinus apžiūrėtos užrašų knygelės įrašus, tikrai akivaizdu, kad tie įrašai nėra pensijų ar pašalpų metu gautos pinigų sumos. Kita vertus, teismo išvada apie G. B. tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas grindžiama anaiptol ne tik įrašais užrašų knygelėje ir ne tuo, kad nuteistojo kaimynė pirkdavo jam foliją. Apie tai, kad G. B. ir anksčiau savo namuose arba pas savo kaimynę laikydavo narkotines medžiagas ir jas pats arba per kitus asmenis platindavo, patvirtina jau aptarti kitos nuteistosios O. S., liudytojų A. J., J. B., V. T. parodymai, taip pat teisme išnagrinėti telefoninių pokalbių įrašai. Tačiau teismo išvadas, kolegijos nuomone, patvirtina pirmiausia asmens kratos metu pas G. B. rastų narkotinių medžiagų kiekis. Vadovaujantis BK 269 str. 2 d., kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Pagal šias rekomendacijas labai dideliu yra laikomas didesnis negu 10 g narkotinės medžiagos heroino kiekis. Tuo tarpu asmens kratos metu pas G. B. buvo rasti ir paimti maišeliai su milteliais, kurių sudėtyje buvo iš viso net 42,306 g (41,937 + 0,369 g) heroino. Šis kiekis daugiau negu 4 kartus didesnis negu 10 g. Akivaizdu, kad tokio heroino kiekio G. B. negalėjo įgyti vien savo paties reikmėms, todėl teismo išvada, kad šis nuteistasis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, irgi visiškai pagrįsta. Nuteistojo G. B. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 d.

Nuteistasis S. S. pripažįsta, kad pažįsta kitą nuteistąją O. S. ir kad kaltinime nurodytu laiku tikrai laikinai gyveno pas pažįstamą M. C. bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tačiau nuteistasis kategoriškai neigia, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis ir jas pardavė O. S.. Apeliaciniame skunde S. S. prašo jį išteisinti, nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė tik ikiteisminio tyrimo, o ne teisme duotais liudytojų parodymais, nurodo priežastis, dėl kurių, jo nuomone, O. S. jį apkalbėjo. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra ir jokių kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Nuteistojo S. S. apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. S. S. kaltę neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis (heroinu) patvirtina kitos nuteistosios O. S., liudytojų M. C. ir A. J. parodymai, kratos, slapto sekimo, parodymo atpažinti, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei prie jų pridėti telefoninių pokalbių įrašai. Visi šie įrodymai išdėstyti, aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. S. S. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas tariamai nuosprendį pagrindė vien tik ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų ir nuteistosios O. S. parodymais, irgi nepagrįsti ir tiesiog neatitinka bylos aplinkybių.

Pirmiausia S. S. kaltę patvirtina nuteistosios O. S. parodymai, kuri apie tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo heroiną iš S. S., parodė visų jos apklausų metu. Teisme O. S. parodė, kad narkotikus vartojo pati ir juos platindavo taip gaudama pajamų pragyvenimui. Iš pradžių narkotines medžiagas platinimui ji įsigydavo pas G. B., o kai jį sulaikė policija, susipažino su S. S.. Žinojo, kad jis ateina pas jos pažįstamą M. C., kad jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Susitikus pas M. C. S. S. pardavė jai heroino, po to pats jai pasiūlė ir toliau pirkti pas jį narkotines medžiagas ir jas perpardavinėti. Iki sulaikymo ji pas S. S. pirko heroiną maždaug 10 kartų, pirkdavo po 1-2 gramus heroino (rudus miltelius, vadinamus „kakava“, po 130-160 Lt už gramą). Iš kur heroino gaudavo pats S. S., ji nežino. O. S. parodė, kad kartą tikrai buvo atnešusi S. S. rūbų ir šis už tai jai davė narkotikų. Dėl susitikimų su S. S. susitardavo telefonu, šis skambindavo iš M. C. jos telefonu ir kviesdavo ateiti, kartais paskambindavo ir iš taksofono. S. S. sakydavo, kad juos gali sekti, todėl savo telefonu jai neskambindavo. O. S. taip pat parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. ji irgi atėjo pas M. C. į jos butą P. K. g. Tame bute padavė S. S. pinigus, o šis iš kažkur parnešė ir padavė 1 gramą heroino. Parsinešusi narkotines medžiagas namo, heroiną padalino į 8 čekius, dalį suvartojo pati, o kitus čekius pardavė. 2 čekius su heroinu pardavė V. S. ir tada ją parke sulaikė pareigūnai.

Iš teisiamojo posėdžio protokolų matosi, kad O. S. apklausos metu teismas tikrai perskaitė ir jos ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai buvo padaryta siekiant patikslinti kai kurias neesmines O. S. nurodytas įvykių aplinkybes. Tačiau iš tų perskaitytų parodymų matosi, kad visų apklausų metu O. S. ir savo pačios, ir S. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes išdėstė vienodai, aiškiai ir konkrečiai. Teisme dar kartą parodė ir apie tai, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. heroiną jau aprašytomis aplinkybėmis ji neteisėtai įgijo būtent iš nuteistojo S. S.. Iš bylos matosi, kad kitą dieną po sulaikymo, t.y. 2010 m. rugpjūčio 12 d., parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu O. S. atpažino S. S., kurį vadino pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris jai pardavinėjo heroiną. O. S. ir šio tyrimo veiksmo metu patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. heroiną ji įsigijo iš S. S..

S. S. skundo argumentus, dėl kurių, jo nuomone, O. S. buvo suinteresuota jį apkalbėti, kolegija atmeta. Pirmiausia atmetami jo argumentai, kad O. S. jį apkalbėjo būdama abstinencijos būsenoje ir pareigūnų paveikta psichologiškai. Kad pati O. S. vartojo narkotikus, abejonių nėra ir tai pripažįsta pati nuteistoji. Tačiau pažymėtina, kad S. S. apkaltinančius parodymus ji davė ne vienos ar kelių, o visų apklausų metu, nuo pačios pirmos apklausos dalyvavo jos gynėjas. Teisme, kaip jau buvo nurodyta, O. S. dar kartą patvirtino tas pačias nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat parodė, kad jau keletą mėnesių narkotikų nevartoja, gydosi nuo priklausomybės ir duoda teisingus parodymus. Nuteistoji parodė ir apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti kokius nors parodymus jos niekas nevertė. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad O. S. būtų galėjusi S. S. apkalbėti dėl kokių nors asmeninių paskatų ar priešiškų tarpusavio santykių. O. S. iš tikrųjų turi mažamečių vaikų, suprantamas jos noras prisipažinimu sušvelninti savo padėtį ir tikėtis švelnesnės bausmės, tačiau dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad O. S. būtent todėl galėjo melagingai apkalbėti būtent S. S.. Pažymėtina ir tai, kad parodžiusi apie S. S., kad šis jai pardavinėjo heroiną, O. S. tuo pačiu parodė ir apie savo pačios nusikalstamą veiką. Iš nuosprendžio matosi, kad pagal BK 260 str. 1 d. O. S. tuo pačiu skundžiamu nuosprendžiu nuteista už neteisėtą heroino įgijimą iš S. S.. Tuo tarpu S. S. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jie su O. S. buvo „daugiau nei draugai“ ir kad O. S. galėjo keršyti jam už jo artimus santykius su M. C., ir nepagrįsti, ir iš viso neįtikėtini. Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu O. S. gyveno su kitu vyriškiu, pats S. S. buvo vedęs ir taip pat parodė, kad pas M. C. buvo persikėlęs gyventi tik laikinai. Nuteistasis parodė dar ir apie tai, kad M. C. netgi yra jo tolima giminaitė. Be to, jis pats parodė, kad su O. S. jį supažindino ta pati M. C.. Pažymėtina dar ir tai, kad bet kokius artimesnius ryšius ar santykius su S. S. paneigė pačios O. S. parodymai, o ir pats S. S. apie tai nieko neparodė apklausos teisme metu ir apie tai nurodė tik apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai yra išgalvoti, paneigti ir jie vertinami tik nuteistojo bandymu išvengti atsakomybės.

Išdėstytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad teismas O. S. parodymus pagrįstai pripažino įrodymais ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kita vertus, O. S. parodymais teismas pagrįstai rėmėsi dar ir todėl, kad tuos parodymus, o tuo pačiu ir S. S. kaltę, patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Liudytoja M. C. teisme parodė, kad nors ir neprisimena tikslaus laikotarpio, tačiau S. S. maždaug dvi savaites tikrai gyveno jos bute, nors ji nėra jo draugė. Ji pažįsta O. S., kuri užeidavo pas ją į butą su vaiku. M. C. parodė, kad jos visai nedomino S. S. ir O. S. reikalai ir į juos ji nesikišo. Pas patį S. S. ji narkotikų nematė, o kuo jis verčiasi, nežinojo. Tačiau žinojo, kad O. S. narkomanė ir buvo mačiusi pas ją heroino. Taip pat matė, kaip O. S. perduodavo S. S. pinigus, nors ir nežino už ką. Apklausos pabaigoje atsakydama į S. S. klausimą liudytoja M. C. dar parodė, kad O. S. atnešdavo jai pavogtus rūbus, po to patikslino, kad rūbus atnešė vieną kartą, S. S. davė už tai O. S. pinigų ir sakė, kad jei rūbai netiktų, ši turės pinigus grąžinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad M. C. apklausos metu teismas tikrai perskaitė jos ankstesnius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. šios apklausos (2 t., 198-200 b.l.) metu liudytoja M. C. jai žinomas bylai reikšmės turinčias aplinkybes buvo išdėsčiusi išsamiau. Šios apklausos metu ji parodė, kad S. S. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pažįsta seniai, nors asmeniškai su juo ryšių ir nepalaikė. 2010 m. vasarą S. S. pradėjo užeidinėti pas ją į svečius, pasakė, kad susipyko su žmona ir paprašė leisti pagyventi jos bute. Jai sutikus, S. S. jos bute pragyveno apie mėnesį laiko, o po to jis grįžo pas žmoną. Kai jis gyveno pas ją, į jos butą pradėjo ateidinėti ir O. S.. Liudytoja parodė, kad į S. S. ir O. S. tarpusavio santykius ir jų reikalus ji nesikišdavo, tačiau visiškai suprato, kad juos abu sieja narkotinės medžiagos, konkrečiai – heroinas. Ji matydavo heroiną pas O. S., taip pat matydavo, kaip O. S. perduodavo S. S. pinigus ir suprasdavo, kad tais pinigais ji su S. S. atsiskaitydavo už heroiną. Pas patį S. S. ji heroino nematydavo. Tačiau kai S. S. iš O. S. gaudavo pinigų, tuomet kažkur išeidavo kartu su O. S., o grįždavo į butą jau vienas. Iš kur heroino gaudavo pats S. S., ji nežino, jo apie tai neklausinėjo. Liudytoja taip pat parodė, kad gyvendamas pas ją , S. S. naudodavosi jos mobilaus ryšio telefonu, iš jo skambindavo O. S., o ši, ieškodama S. S., pati irgi skambindavo jai (M. C.).

Iš nuosprendžio matosi, kad nors teisiamajame posėdyje ankstesni liudytojos M. C. parodymai buvo perskaityti, teismas tų jos parodymų nuosprendyje net nepaminėjo, o išdėstė ir rėmėsi tik tais M. C. parodymais, kuriuos ji davė teisme. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad, priešingai nei nurodoma S. S. apeliaciniame skunde, M. C. jokių savo ankstesnių parodymų neatsisakė, taip pat nieko nenurodė ir apie kokį nors jai ikiteisminio tyrimo metu darytą poveikį. Tai, kad M. C. parodymai teisme buvo mažiau išsamūs, galima paaiškinti tuo, kad ji nenorėjo pakenkti savo pažįstamam S. S., be to, liudytojos nenoras aiškiai parodyti, jog ji matė ir suprato, kad jos namuose vyksta sandoriai dėl narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo, irgi suprantamas dėl M. C. baimės pačiai būti patrauktai atsakomybėn. Vis dėlto, iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad perskaičius jos ankstesnius, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, M. C. jų nepaneigė. Priešingai, po tų parodymų perskaitymo, M. C. ir teisme parodė, kad matydavo pas O. S. heroiną ir matydavo, kaip O. S. jos bute mokėdavo pinigus S. S.. M. C. teisme parodė, kad O. S. kažkokius rūbus S. S. atnešė tik vieną kartą, o kad ji mokėdavo S. S. pinigus, matė ne vieną kartą. Iš viso to daroma išvada, kad liudytojos M. C. teisme duoti parodymai faktiškai patvirtina nuteistosios O. S. parodymus. Be to, nors ji ir nurodo, kad nematė heroino pas patį S. S. (parodė, kad po pinigų sumokėjimo S. S. su O. S. kažkur išeidavo), liudytojos M. C. parodymai nepatvirtina S. S. versijų, o kaip tik patvirtina jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Policijos pareigūnas liudytojas A. J. teisme parodė, kad po G. B. sulaikymo buvo tęsiama telefoninių pokalbių kontrolė ir buvo nustatyta, kad O. Š. susirado kitą narkotinių medžiagų tiekėją, kuriuo tapo S. S.. Kad ji narkotines medžiaga įgydavo iš S. S., galima buvo suprasti iš jų telefoninių pokalbių, o sulaikyta O. S. pati parodė, kad heroiną gaudavo iš S. S., su kuriuo susiskambindavo ir susitikdavo moters vardu M. bute (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog liudytojas A. J. tariamai parodė, kad O. S. narkotikus gaudavo ir iš kitų asmenų. Tai neatitinka tikrovės, nes, priešingai, teisme A. J. parodė, jog jis suprato, kad po G. B. sulaikymo O. S. narkotines medžiagas gaudavo tik iš S. S.. Tiesa, teisme O. S. parodė, kad buvo laikotarpis, kai S. S. heroino neturėdavo, tada ji narkotinių medžiagų yra įgijusi ir iš kitų asmenų. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia O. S. parodymų, kad pagrindinis heroino tiekėjas jai buvo būtent S. S., pas kurį ji heroiną įgijo ir 2010 m. rugpjūčio 10 d.

Nuteistosios O. S. parodymus, o tuo pačiu ir S. S. kaltę patvirtina dar ir kiti įrodymai. 2010 m. rugpjūčio 11 d. kratos O. S. namuose buvo rasti ir paimti šaukšteliai ir maišelis su neaiškios kilmės juodų miltelių likučiais, šaukštas su rudos spalvos miltelių likučiais, taip pat vienkartinis medicininis švirkštas su apie 0,5 ml rusvos spalvos skysčiu. Specialisto išvada patvirtina, kad ant šaukšto, šaukštelių ir plastikinio maišelio rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Švirkšte esančiame skystyje irgi rasta narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė skystyje yra 0,016 g. 2010 m. rugpjūčio 11 d. sulaikius O. S., jos asmens kratos metu rasta ir paimta folijos lankstinukas su rusvos spalvos milteliais, o specialisto išvada patvirtino, kad tų miltelių sudėtyje irgi yra 0,034 g narkotinės medžiagos heroino. Tą pačią sulaikymo dieną, tai yra 2010 m. rugpjūčio 11 d., atlikus toksinių-narkotinių medžiagų nustatymo šlapime tyrimą, O. S. šlapime rasta narkotinių medžiagų – opiatų pėdsakai. 2010 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrėjus nuteistojo šioje byloje A. M. automobilį, jame rasti du folijos lankstinukai su rusvos spalvos milteliais, specialisto išvada patvirtino, kad tuose milteliuose yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio bendroji masė 0,073 g. Šiame automobilyje buvo sulaikytas ne tik A. M., bet ir V. S., ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad lankstinukus su heroinu, A. M. prašymu, tą pačią dieną nusipirko pas O. S.. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu V. S. atpažino O. S., iš kurios 2010 m. rugpjūčio 11 d. pirko lankstinukus su heroinu, kurie sulaikymo metu buvo rasti A. M. automobilyje. Kaltinamajam V. S. mirus, teismo nutartimi baudžiamasis procesas prieš jį buvo nutrauktas. Tuo tarpu nuteistasis A. M. teisme parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. kartu su V. S. nutarė įsigyti narkotikų. V. S. kažkam paskambino, jie jo motinos automobiliu nuvažiavo iki turgavietės, V. S. kažkur nuėjo ir grįžo su dviem lankstinukais. Jie su V. S. buvo sulaikyti, o tuos lankstinukus pareigūnai rado jo automobilyje.

Išdėstyti parodymai patvirtina ne tik A. M. ir O. S. kaltę, tačiau netiesiogiai patvirtina ir S. S. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Tai, kad sulaikytosios O. S. šlapime rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, kad heroino pėdsakų rasta jos namuose, heroino rasta jos namuose laikytame švirkšte, taip pat tai, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. O. S. sulaikyta mieste iš karto po to, kai du lankstinukus su heroinu pardavė V. S., visiškai atitinka apklausų metu duotus O. S. parodymus apie tai, kad pati įsigydama didesnį heroino kiekį, ji namuose šią narkotinę medžiagą dalindavo į „čekius“, heroiną vartojo pati, o likusią dalį perpardavinėjo didesne kaina kitiems asmenims. Kaip jau paminėta, visas šias O. S. nurodytos aplinkybės patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai. Tai dar kartą patvirtina O. S. parodymų patikimumą, todėl atmesti vien tik jos parodymų dalį, kad heroiną tolimesniam platinimui ji įgydavo būtent iš S. S., kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindo. Nėra pagrindo netikėti ir O. S. parodymais, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. V. S. parduotą heroiną 2010 m. rugpjūčio 10 d. ji įgijo būtent iš S. S..

S. S. kaltę padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina dar ir teisme išnagrinėtos telefoninių pokalbių išklotinės bei betarpiškai teisme perklausyti tų pokalbių garso įrašai. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje labai išsamiai aprašyti ir įvertinti O. S. ir S. S. telefoniniai pokalbiai iki 2010 m. rugpjūčio 10 d., taip pat ir jų pokalbis 2010 m. rugpjūčio 10 d., kurio metu O. S. ir S. S. susitarė susitikti po valandos. Nors pokalbių metu konkrečiai apie narkotines medžiagas nekalbama, tokių žodžių vengiama, iš bendro tų pokalbių turinio, tuo pat metu įvertinant ir kitas bylos aplinkybes, aišku, kad pokalbių metu tariamasi dėl narkotinių medžiagų (heroino) pirkimo-pardavimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. nurodo, jog jam nesuprantama, kaip O. S. galėjo pirkti iš jo heroiną 2010 m. rugpjūčio 10 d., jeigu pati parodė, kad už narkotikus pinigus turėjo jam grąžinti rugpjūčio 11 d. Tokius apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Nors S. S. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo heroinu, taip pat ir jo pardavimo O. S. 2010 m. rugpjūčio 10 d., tačiau iš O. S. parodymų ir telefoninių pokalbių įrašų matosi, kad O. S. heroiną iš S. S. įgydavo ir anksčiau, padalindavo tą heroiną į vienkartines dozes, platino šias narkotines medžiagas kitiems asmenims, o gautais iš jų pinigais po to atsiskaitydavo su S. S.. Tuo ir paaiškinama, kad vieną dieną atsiskaičiusi su S. S. už anksčiau jai parduotą heroiną, tą pačią ar kitą dieną S. S. vėl parduodavo O. S. narkotines medžiagas, už kurias vėliau, jas išplatinusi, O. S. vėl atsiskaitydavo su S. S.. Atkreiptinas dėmesys ir į teisiamojo posėdžio protokolų įrašus apie paties S. S. paaiškinimus dėl teisme perklausytų jo ir O. S. telefoninių pokalbių įrašų. S. S. aiškino, kad tų pokalbių metu O. S. kalba tik apie skolas kažkokiems kitiems asmenims, prašo jo paskolinti pinigų, neigdamas, kad pokalbiai vyko apie narkotikus, S. S. aiškino, kad O. S. „gal ateidavo pas jį kitu tikslu“, aiškino apie kažkokius susitarimus susitikti išgerti arbatos arba netgi apie „seksą su dviem moterim“ ir panašiai. Akivaizdu, kad pats S. S. nesugebėjo niekaip kitaip paaiškinti jo ir O. S. telefoninių pokalbių turinio, juo labiau, šie jo paaiškinimai tikrai nepaneigė nuteistosios O. S. paaiškinimų apie telefoninių pokalbių turinį ir šios nuteistosios parodymų, kad narkotinę medžiagą heroiną ji įgijo iš S. S..

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis S. S. pareiškė prašymą liudytojomis apklausti jo žmoną R. S. ir jos draugę N. C., kurios, apelianto nuomone, patvirtintų, kad 2010 m. rugpjūčio 10 d. jis buvo kažkokioje kitoje vietoje. Išnaudojus visas galimybes, liudytojomis apklausti R. S. bei N. C. nepavyko. Jų buvimo ir gyvenamosios vietos nebuvo nustatytos, pats nuteistasis S. S. teismui nurodė, kad ir jo žmona, ir jos draugė šiuo metu gyvena užsienio valstybėse ir jų adresų jis nežino. Teisėjų kolegija nutarė daugiau nurodytų liudytojų neieškoti ne tik dėl to, kad buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti jų buvimo vietą, bet ir todėl, kad R. S. ir N. C. šiai bylai svarbios aplinkybės iš viso negalėjo būti žinomos. Pats nuteistasis S. S. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku jis gyveno ne su savo žmona, o M. C. bute, taip pat parodė, kad tuo metu M. C. bute susitikinėjo su O. S., tuo tarpu apie kokius nors savo kontaktus su žmona ar jos drauge iš viso neparodė, apie tai, beje, jis nieko nenurodo ir savo apeliaciniame skunde. Todėl prašymą ieškoti iš Lietuvos išvykusių asmenų, kurie pagal bylos duomenis, jokių bylai svarbių aplinkybių negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti, teisėjų kolegija vertina tik S. S. pasirinktu gynybos būdu ir bandymu išvengti atsakomybės. Apeliaciniame skunde S. S. nurodo dar ir apie tai, kad nuteistoji O. S., jo nuomone, turėjo būti pripažinta G. B. bendrininke , nes padėdavo jam gaminti „čekius“. Taip pat nurodo, kad 2010 m. gruodžio 6 d., atlikus kratą jo namuose, nei narkotinių medžiagų, nei kitų daiktų, skirtų tokių medžiagų platinimui, nebuvo surasta. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Byloje tikrai yra duomenų ir apie G. B., ir apie O. S. galimai padarytas nusikalstamas veikas dar iki jų sulaikymo. Tačiau kaltinimai dėl to jiems nebuvo pareikšti, o teismas bylą išnagrinėjo vadovaudamasis BPK 255 str. nuostatomis dėl bylos nagrinėjimo teisme ribų. Bet kuriuo atveju šios aplinkybės niekaip nesusijusios su paties S. S. padaryta nusikalstama veika. Iš bylos matosi, kad pats S. S. buvo sulaikytas ne nusikaltimo įvykio dieną, o tik 2010 m. gruodžio 6 d. Nors jo namuose narkotinių medžiagų nebuvo rasta, tačiau tą dieną S. S. vairuotame automobilyje „VW Golf“ buvo rasti ir paimti du folijos lankstinukai su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,019 g narkotinės medžiagos heroino. Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šios S. S. nusikalstamos veikos buvo atskirtas. Tuo tarpu pats S. S., apeliaciniame skunde nurodęs, kad narkotikų nebuvo surasta jo namuose, akivaizdžia nutylėjo, kad tą pačią dieną narkotikai buvo surasti jo automobilyje. Ši S. S. nusikalstama veika su kaltinimais dėl neteisėto disponavimo heroinu 2010 m. rugpjūčio 10 d. tiesiogiai nesusijusi. Kita vertus, paminėtos aplinkybės dar kartą paneigia apelianto versijas ir aiškinimus, kad su disponavimu narkotinėmis medžiagomis jis niekaip nesusijęs. Kartu šios aplinkybės turi ir tam tikros reikšmės sprendžiant klausimą ir dėl S. S. kaltę šioje byloje patvirtinančių įrodymų patikimumo ir pakankamumo.

Šioje byloje 2010 m. rugpjūčio 10 d. pas S. S. jokių narkotinių medžiagų nebuvo surasta ir jis net nebuvo sulaikytas. Pagrindinis įrodymas, kad tą pačią dieną S. S. neteisėtai disponavo heroinu ir pardavė jį O. S., iš tikrųjų yra kitos nuteistosios O. S. parodymai. Tačiau O. S. parodymus patvirtina ir visa eilė kitų, tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių įrodymų. Pagal BK 20 str. 5 d. reikalavimus, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegijos nuomone, teismas šioje byloje teisingai įvertino ne tik nuteistosios O. S. parodymus, bet ir kitus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, o įvertinęs šių įrodymų visumą, pagrįstai pripažino S. S. kaltu. Iš nuosprendžio matosi, kad nenustačius iš kur ir kokiomis aplinkybėmis S. S. narkotinę medžiagą heroiną neteisėtai įgijo, teismas šią kaltinimo dalį pašalino. Tačiau teismas pagrįstai pripažino S. S. kaltu dėl neteisėto ne mažiau kaip 0,123 g narkotinės medžiagos heroino gabenimo ir laikymo turint tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, taip pat dėl šios narkotinės medžiagos pardavimo nuteistajai O. S.. Nuteistojo S. S. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 str. 1 d.

Nuteistųjų G. B. ir S. S. apeliacinių skundų argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų teisėjų kolegija irgi atmeta. Į daugelį su tuo susijusių argumentų jau buvo atsakyta šioje nutartyje atskirai paneigus tiek G. B., tiek S. S. kitus skundų argumentus. Kolegija dar kartą konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, BPK 301 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Jau buvo nurodyta, kad teismas įrodymus įvertino laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, BPK pažeidimų kolegija šioje byloje taip pat nenustatė.

Skiriant nuteistiesiems G. B. ir S. S. bausmes, teismas vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei kitomis BK bendrosios dalies normomis, nustatančiomis bausmės skyrimo taisykles. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas nenustatė jokių nuteistųjų G. B. ir S. S. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmes, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes: nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, taip pat į duomenis, apibūdinančius G. B. ir S. S. asmenybes. Skiriant bausmę S. S., teismas įvertino tai, kad nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą, bet atsižvelgė ir į tai, kad S. S. narkotines medžiagas pardavė tik O. S.. Iš bylos matosi, kad S. S. anksčiau jau buvo teistas už nužudymą, šiam teistumui neišnykus, jis padarė naują sunkų nusikaltimą, pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas jis yra laikomas recidyvistu. Tačiau, net ir nenustačius jokių S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas paskyrė jam bausmę, kuri ženkliai mažesnė už BK 260 str. 1 d. sankcijos vidurkį ir artima sankcijos žemutinei ribai. Nustatyta, kad nuteistasis G. B. praeityje teistas net 8 kartus, paskutinį kartą 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme pagal BK 260 str. 1 d. Nepaisant to, G. B. vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, priskiriamą jau labai sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Jis irgi yra recidyvistas. Apeliaciniame skunde G. B. nurodo, kad yra invalidas ir kad jo darbingumas tėra 55 proc. Iš bylos matosi, kad G. B. yra priklausomybės ligų centro įskaitoje ir jam diagnozuotas priklausomybės nuo kelių narkotinių bei psichotropinių medžiagų sindromas. Tačiau specialisto išvada patvirtina, kad tai netrukdo nuteistajam suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga. Iš bylos matosi, kad G. B. tikrai nustatytas tik 55 procentų darbingumas, tačiau šis įrašas jo neįgaliojo pažymėjime padarytas dar 2009 m. liepos 13 d. Tai reiškia, kad sveikatos būklė nesutrukdė nuteistajam padaryti naują, šį kartą labai sunkų nusikaltimą. Iš nuosprendžio matosi, kad nors G. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių irgi nebuvo nustatyta, be to, skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad nuteistasis anksčiau keletą kartų teistas, teismas G. B. irgi paskyrė bausmę, kuri mažesnė už BK 260 str. 3 d. sankcijos vidurkį. Įvertinusi visas aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistiesiems G. B. ir S. S. paskirtos bausmės atitinka nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nuteistųjų asmenybes. Abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir jas švelninti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistųjų G. B. ir S. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Regina GaudutienėElena Vainienė