Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. Š. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas Norvegijos Karalystės Agder apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės 1902 m. Baudžiamojo kodekso § 257, § 258, § 60 (18 atvejų), ir § 257, § 258, § 60, § 49 (2 atvejai), ir Norvegijos Karalystės 2005 m. Baudžiamojo kodekso § 321 pažeidimus, taip pat už veikas, kurios buvo galutinai išnagrinėtos apylinkės teisme (19 ir 20 veikos), ir vadovaujantis Norvegijos Karalystės Baudžiamojo kodekso § 62 pirmąja dalimi jam buvo paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotos 307 dienos, praleistos laikino įkalinimo įstaigoje.

Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos tarptautinės teisės departamento persiųstas Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymas dėl Norvegijos Karalystės Agder apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nutartimi nuspręsta pripažinti Norvegijos Karalystės Agder apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. M. Š., nuteistam Norvegijos Karalystės 2015-12-02 Agder apygardos apeliacinio teismo nuosprendžiu 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už nusikalstamų veikų, numatytų Norvegijos Karalystės 1902 m. Baudžiamojo kodekso § 257, § 258, § 60 (18 atvejų), ir § 257, § 258, § 60, § 49 (2 atvejai), ir Norvegijos Karalystės 2005 m. Baudžiamojo kodekso § 321, taip pat už veikas, kurios buvo galutinai išnagrinėtos apylinkės teisme (19 ir 20 veikos), įvykdymą, paskirtą bausmę teismas suderino su Lietuvos Respublikos BK atitinkamai 22 str. ir 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 178 str. 1 d. ir paliko tą pačią 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant atlikti ją pataisos namuose. Bausmės pradžią numatyta skaičiuoti nuo minimos nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kalinime išbūtas laikas - 307 dienos, bei laikoma, jog 2016-04-25 M. Š. yra atlikęs 449 bausmės dienas.

Skunde M. Š. teigia nesutinkantis su tokiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu. Tikina, jog teismas ir jam paskirta advokatė nebuvo supažindinti su jo šeimynine padėtimi - tai, kad jo sesuo yra gyvenanti Norvegijos Karalystėje. M. Š. nurodo, kad sesuo jį įkalinimo įstaigoje lanko kiekvieną šeštadienį, padeda psichologiškai ir finansiškai. Be to, nuteistasis pažymi, jog jo brolis ir mama gyvena Anglijoje, Lietuvoje gyvenančių šeimos narių nėra. Todėl bausmės atlikimas Lietuvos Respublikoje jam būtų sudėtingas. Papildomai M. Š.

skunde pažymi, jog yra gavęs iš Norvegijos atviro kalėjimo atsakymą, kuriame nurodyta, jog šių metų liepos 20 d. bus perkeltas atlikti bausmę į jį, o tokiu atveju nuteistasis tvirtina, jog jam bus sudarytos visos galimybės matyti savo sūnų, kuris šiuo metu gyvena Anglijoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundą, skundžiamą teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nutarties išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir nėra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti. Skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžiui pripažinti reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymu ratifikuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo ( toliau – Susitarimas).

M. Š. nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigą, tvirtina, kad jis socialiniais ryšiais susijęs ne su savo pilietybės valstybe, bet su Norvegijos Karalyste, kur gyvena jam artimas asmuo – sesuo, todėl jo perkėlimas atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje pakenktų jo socialiniam gyvenimui t.y. jis prarastų ryšį su šeima.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 str. 1 d. c p.). Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 str. 1 d. d p.). Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 str. nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų (7 str. 1 d.). Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo medžiagos, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad šiuo atveju būtų Susitarimo 8 str. esantys pagrindai, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Susitarimo 8 str. 1 d. b p. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 str. 1 d. nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 str. 1 d. a p. įtvirtina nuostata, kad jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 str., tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Nepažeidžiant 2 d. nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise (Susitarimo 6 str. 1 d.). Tačiau Susitarimo 6 str. 2 d. a punktas nurodo, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 str. pateiktos apibrėžtys patvirtina, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, laikoma vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (1 str. 1 d. e p.). Nors nagrinėjamu atveju Norvegijos karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimo dėl nuosprendžio baudžiamosios bylose, kurios paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonė, pripažinimo ir vykdymo 4 str. nurodytame Liudijime ( 97 b. l.) pažymėta, kad nuteistas asmuo, esantis išduodančiojoje valstybėje, nedavė sutikimo nuosprendį ir liudijimą perduoti, tačiau duomenų, kad M. Š. būtų ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės pilietis, nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą ir ją būtų deklaravęs. Priešingai, M. Š. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, t. y. Lietuvos Respublikoje. Apie M. Š. Norvegijoje esamą gyvenamąją vietą duomenų nėra, taip pat nėra duomenų, kad M. Š. būtų turėjęs leidimą gyventi Norvegijos Karalystėje, ten dirbęs, draustas socialiniu draudimu ar kad būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad išduodančiosios valstybės – Norvegijos Karalystės institucijoms jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiąją valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, aptariamu atveju nėra būtinas. Tai, kad M. Š. skunde akcentuoja, kad jei jis bus perkeltas bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje, praras ryšį su savo artimais asmenimis, negali būti laikoma kaip Susitarimo nuostatas šalinanti aplinkybė. Pakartotinai pažymėtina, jog M. Š. yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje turintis gyvenamąją vietą, ją deklaravęs būtent Lietuvos Respublikoje, taigi dėl to darytina išvada, jog būtent Lietuvos Respublikoje jis yra saistomas socialiniais ryšiais. Ta aplinkybė, kad dalis artimųjų laikinai gyvena skirtingose užsienio šalyse, šios išvados nepaneigia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tai yra tiek įstatymo, tiek baudžiamųjų ir procesinių įstatymų nuostatos dėl nuosprendžio pripažinimo, bausmės dydžio nustatymo bei pataisos įstaigos parinkimo buvo taikytos tinkamai, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-09 nutartį skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.