Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29494-451/2016 pagal V. F. ir A. M. P. ieškinį atsakovams G. B., M. G. P., tretiesiems asmenims antstoliams R. S., R. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo, skolos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

V. F. ir A. M. P. pateikė ieškinį, kuriame prašė įpareigoti G. B. grąžinti be pagrindo įgytą V. F. sukurtą šeimai ir dukrai A. M. P. turtą; iš M. G. P. priteisti sumokėtus 80 000 Lt (23169,60 Eur) ir 5 metų palūkanas; iš atsakovų priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi V. F. ir A. M. P. nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų. Ieškinyje nenurodyti atsakovų asmens kodai ar gimimo datos; neaišku, kokį materialinį suinteresuotumą turi trečiaisiais asmenimis nurodomi antstoliai. Sprendė, kad netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai, neaišku, kokį ir kam turtą atsakovas turi grąžinti, kuo grindžiamas atsakovo praturtėjimo neteisėtumas. Neaišku, kokį turėjo turtą V. F. ir A. M. P. ir kokie įrodymai tai pagrindžia. Esant skolininkų daugetui, turi būti nurodyta atsakovų atsakomybės forma, kam, iš ko ir kiek priteistina žalos. Tinkamai nesuformuluotas reikalavimas atsakovei M. P.. Neaišku, kam ieškinį reiškia ir kokius reikalavimus kelia A. M. P.. Sprendė, kad nekonkretus reikalavimas dėl kompensacijos už patirtus moralinius išgyvenimus, neaiškus kompensacijos dydis, reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės. Nėra duomenų apie A. M. P. tinkamą atstovavimą. Nėra aiškus reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nustatė, kad ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu. V. F. ir A. M. P. nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra atleistos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nepagrindus, kad ieškinys reiškiamas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu V. F. su nutartimi nesutinka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas trūkumus nustatė nepagrįstai. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės aiškios. V. F. turi būti grąžinti nekilnojamieji pridėtiniai prie namo daiktai, kuriuos pagerino, o dukrai jos būstas ir žemė. V. F. šeimos būste esantį turtą (kilnojamus ir nekilnojamus daiktus) prižiūrėjo, jais rūpinosi, vykdė mokėjimus. Pateikė pagrindines sąskaitas, o kelis šimtus smulkių sąskaitų skenuoja. G. B. siekia atimti iš V. F. namus. Teismas įpareigojęs išsikraustyti iš namų, pažeidė vaiko teises į gyvenamąjį būstą. Nėra reikšminga aplinkybė, ar būstu naudojosi nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais. Nurodo, kad antstolis R. S. vykdo nutartį dėl priverstinio nekilnojamojo turto realizavimo. Tačiau teismas neišsiaiškino, kuriuos daiktus G. B. pirko, kurie daiktai priklauso V. F.. F. daiktai (vartai, namo apšiltinimo sienos, stogas, medžiai ir kt.) G. B. nebuvo parduoti, neatlygintinai jų neatidavė. Daiktus įgijo iš M. P., kuri neturėjo teisės jų perleisti G. B.. Už patirtą diskriminaciją priteistina maksimali moralinė kompensacija, kurios dydį leidžia nustatyti teismui savo nuožiūra.Teismas nepagrįstai V. F. ir A. M. P. perkėlė pareigą nurodyti atsakovų asmens kodus. Juos nustatyti galima naudojantis EPP sistema. Nurodo, kad ieškiniu prašė areštuoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Tačiau dėl V. F. teisių nepaisymo, prašo areštuoti ir G. B. namus, esančius Kiškių g. 20b, Kaune, M. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), antstolės R. P. asmeninį nekilnojamąjį turtą.Ieškinys žyminiu mokesčiu neapmokamas, nes reiškiamas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo), tačiau iš atskirojo skundo turinio aiškiai suprantama, jog ji nesutinka su nutartimi, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, o nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalis ieškinio trūkumų yra esminiai bei pirmosios instancijos teismo buvo konstatuoti pagrįstai, o kitą dalį buvo galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, jei ieškovė būtų ištaisiusi esminius trūkumus. Dėl nustatytų trūkumų teismas pasisako žemiau nutartyje.Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra duomenų apie nepilnametės A. M. P. tinkamą atstovavimą byloje. Pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį, nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Byloje nėra pateikti duomenys, kuris leistų spręsti, kad V. F. gali būti jos atstove pagal įstatymą. Tačiau pažymėtina, jog nesant duomenų apie A. M. P. tinkamą atstovavimą, dar nereiškia, kad ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dėl pačios V. F. reiškiamų reikalavimų.Apeliantė pagrįstai nurodo, kad ji neprivalo nurodyti atsakovų asmens kodų, nes byloje nėra pakankamai duomenų, jog ji juos žino. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, apeliantė su atsakovais teisminiuose procesuose dalyvauja ir kitose byloje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų negalima identifikuoti (ieškinyje įvardinti atsakovų gyvenamosios vietos adresai) (CPK 179 str. 3 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų asmens kodų nenurodymas nėra esminis trūkumas, dėl kurio reiktų rašyti nutartį trūkumams šalinti.Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje taip pat nepagrįstai sprendė dėl trečiųjų asmenų suinteresuotumo byla. V. F. nurodė, kad jos atžvilgiu antstoliai R. S. ir R. P. vykdo (vykdė) vykdomąsias bylas, dėl ko juos pagrįstai nurodė trečiaisiais asmenimis (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Ar bylos išsprendimas turės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms gali būti nustatyta bylos pasirengimo stadijoje. Be to pažymėtina, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi jį pašalina iš bylos (CPK 47 str. 5 d.). Todėl jei jau pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad ieškinys negali turėti jokios įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, jis galėjo tiesiog juos pašalinti iš proceso.CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš dalies nepagrįstą išvadą apie ieškinio neatitikimą ir šiems reikalavimams.V. F. ir A. M. P. ieškiniu prašo įpareigoti G. B. grąžinti joms be pagrindo įgytą V. F. sukurtą turtą; iš M. G. P. priteisti pervestus 80 000 Lt (23169,60 Eur) su 5 metų palūkanomis. Ieškinio reikalavimai dėl turto grąžinimo grindžiami teisės normomis, reguliuojančiomis nepagrįstą praturėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013).Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantė iš esmės siekia prisiteisti namą, esantį (duomenys neskelbtini) (ieškinio dalykas); išvardintos aplinkybės, kuriais grindžia šį reikalavimą (neteisėti G. B. veiksmai, siekiant iškeldinti apeliantę su šeima iš namo; namo priklausymas V. F. ir jos šeimai dėl padarytų pagerinimų jame, pastatytų kilnojamųjų daiktų – vartai, tvora, medžiai, sienos, stogas, langai, durys, laiptai ir kt.). Taip pat ieškinyje nurodoma, kad 2011 m. V. F. atsakovei M. P. už namo karkasą ir žemę pervedė 80 000 Lt sumą, tačiau M. P. be V. F. leidimo namą pardavė G. B., pinigų negrąžino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje yra suformuluotas aiškus reikalavimas dėl turto ir piniginių lėšų grąžinimo, nurodyta prašoma priteisti pinigų suma. Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą atsakovei M. P. taip pat nurodė (ieškininio tekste nurodyta, kad ji turi grąžinti 80 000 Lt su 5 metų palūkanomis). Palūkanos yra akcesorinė prievolė, kurios neaiškumas ar nepagrindimas nesudaro pagrindo spręsti dėl pagrindinio reikalavimo (80 000 Lt vertės). Be to klausimas dėl palūkanų dydžio galėtų būti nustatytas vadovaujantis įstatymu rengiantis bylos nagrinėjimui.Taip pat nesutiktina su nutarties motyvais, jog neteisėtų atsakovų veiksmų tikslus nesuformulavimas, visų įrodymų ieškinio dalykui pagrįsti nepateikimas, yra esminė kliūtis civilinės bylos iškėlimui. Civilinis procesas yra grindžiamas šalių rungimosi, dispozityvumo principais (CPK 12, 13 str.), taigi, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, be to, šalys teismo proceso metu turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, padidinti arba sumažinti savo reikalavimus (CPK 42 str.). Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad sąskaitos yra kitoje popierinėje byloje, todėl pateiks jas vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pagrįstumą teismas nustato įvertinęs įrodymų visetą, jų pakankamumą, leistinumą ir pan., t. y. išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 177, 178, 179, 185 str.). Pažymėtina, jog civiliniame procese esanti pasirengimo stadija taip pat skirta galutiniam reikalavimų sutikslinimui ir įrodymui surinkimui.Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas priteisti moralinę kompensaciją yra nekonkretus. Ieškinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, kurie yra keliami ieškinio turiniui. Ieškinyje neatskleistos ir nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), nėra aišku, dėl kokių konkrečių faktinių atsakovų veiksmų apeliantė patyrė neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala, koks priežastinis ryšys sieja neteisėtus atsakovų veiksmus su patirta žala (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismui palieka spręsti savo nuožiūra dėl maksimalios moralinės kompensacijos priteisimo. Tačiau teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl apeliantė nepagrįstai šią pareigą perkėlė teismui (CPK 13 str.). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tiek ieškinio pagrindas, tiek jo dalykas dėl neturtinės žalos priteisimo suformuluoti netinkamai, ir tai yra esminiai trūkumai.Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žyminio mokesčio trūkumus, procesinės teisės normas pritaikė tinkamai.Atmestinas apeliantės argumentas, jog ginčo atveju taikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra turtiniai reikalavimai – nekilnojamojo turto (namo), piniginių lėšų priteisimas ir neturtinės žalos, patirtos dėl moralinio kankinimo, atlyginimo. Tokios bylos nepriskiriamos CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte išvardintų bylų kategorijai. Kriminologija nusikaltimu tradiciškai laiko veikas, numatytas atitinkamos valstybės baudžiamajame įstatyme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jai žala padaryta atsakovų nusikalstama veika, t. y. nėra įrodymų, jog atsakovų atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl aplinkybių, kuriomis apeliantė grindžia savo ieškinį. Nesant byloje tokių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad apeliantė galėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumento apie prašomą taikyti turto areštą atsakovams ir tretiesiems asmenims, nes tai neturi reikšmės vertinant skundžiama nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų pagrįstumo klausimą. Kartu su ieškiniu pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas tik priėmus ieškinį, kas įmanoma tik pašalinus 17 – 19 nutarties punktuose nurodytus trūkumus.Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje be pagrindo nustatė ieškinio trūkumus, nurodytus šios nutarties 3 punkte, tačiau teisingai sprendė apie ieškinio trūkumus, nurodytus nutarties 4, 5 punktuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašymu skundžiamos nutarties nėra pagrindo naikinti, tačiau ji keistina pripažįstant nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo nutarties 11, 12, 15, 16 punktuose aptartus pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį, nustatant V. F. terminą iki 2017 m. sausio 27 d. tik šių trūkumų pašalinimui, t. y. – įpareigojant tinkamai suformuluoti ir pagrįsti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo bei apmokėti visus reiškiamus reikalavimus žyminiu mokesčiu.

Išaiškinti, jog patikslintas ieškinys ir įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatytu terminu turi būti pateikti ieškinį gavusiam Kauno apylinkės teismui. Nepašalinus nustatytų trūkumų nurodytu terminu, ieškinys bus grąžintas ieškovei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.