- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- A2.6.-4034-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03365-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- J. N. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Kongo Demokratinės Respublikos pilietis, laikinai gyvenantis Lietuvos Respublikoje, gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) universiteto studentas, baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. balandžio 25 d., 15 val. 55 min., Kauno r. sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 7,00 – jame kilometre, J. N. Kapasa vairavo transporto priemonę – automobilį Peugeot 407, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti, kadangi teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Tai yra, būdamas Kongo Demokratinės Respublikos pilietis ir turėdamas leidimą (Nr. LT7375554) gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nepateikė Europos Sąjungos valstybės narėse ar Europos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tai yra neįvykdė sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje. Be to, transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 226 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. N. K. kaltę dėl pažeidimų pripažino visiškai, labai gailisi ir paaiškino, kad jis tris metus gyvena Lietuvoje, nes studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete. Pasibaigus mokslo metams, išvažiuoja iš Lietuvos. 2016 m. balandžio 25 d. automobilį vairavo turėdamas nacionalinį tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Keletą kartų bandė išsilaikyti vairavimo egzaminus ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 2-3), specialisto A. R. tarnybinis pranešimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 6-8), asmens duomenys (b. l. 9).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar Europos Ekonominei Erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (EEE priklauso ES valstybės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių asmens duomenų matyti, kad J. N. K. 2013 m. lapkričio 16 d. išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. J. N. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2016-09-01. Iš jo paaiškinimo matyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena tris metus, nes studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete. Pasibaigus mokslo metams, išvažiuoja iš Lietuvos, o jiems prasidėjus ir vėl sugrįžta.Be to, 2015 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu J. N. K. baustas už analogišką teisės pažeidimą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog J. N. K. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus, todėl, vadovaujantis Taisyklių 37 punkto nuostatomis, nacionalinis J. N. K. išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. N. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. N. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl pažeidimų nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
J. N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalį – 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.