Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-16-233/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-28
Bylos Nr.
2-16-233/2011
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00893-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
R. G.
Išvadą teikia
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-16-233\2011(Proceso Nr.2-37-3-00893-2010-8)Procesinio sprendimo kategorija
77.4.2; 78.2.1; 116.4 (N)ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 28d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant atsakovei A. L., jos atstovui adv. Sergejui Korznikovui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P. uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal ieškovo R. G. ieškinį, atsakovė A. L. , institucijos teikiančios išvadą byloje-Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir atsakovės A. L. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė ieškinį(T1, b.l.2-4), prašydamas nustatyti dukros V. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo bei nustatyti dukros bendravimo tvarką su atsakove:-leisti V. kiekvieną dieną bendrauti su mama A. L. „Skype" programa ne mažiau vieną valandą nuo 18 val. vakaro; leisti V. kiekvieną dieną bendrauti su mama A. L. telefonu tokiu atveju, jei neveiktų „Skype" programa; per metus du kartus V. parvežti mamai A. L. ir leisti jai bendrauti su mama kiekvienu kartu po 7 dienas mamos namuose;vasaros laikotarpiu, tai yra nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio ld. leisti V. atostogauti pas atsakovę. Nurodo, kad dukra po kelis mėnesius gyvenusi tai su vienu, tai su kitu iš tėvų, tačiau kilęs ginčas dėl bendravimo su dukra tvarkos. Nurodo, kad jo deklaruota gyvenamoji vieta Kelmės r., tačiau šiuo metu yra išvykęs ir dirba Norvegijoje, yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina dukrą I. gim. (duomenys neskelbtini),.Nurodo, kad jo sutuoktinė R. G. gerai sutaria su dukra V.. Jam gyvenant atskirai, teikęs išlaikymą dukrai po 400-800Lt, atveždavo drabužėlių, tačiau atsakovės turtinei padėčiai esant žymiai sunkesnei, kyla abejonių ar skiriamos lėšos dukrai būna panaudotos pagal paskirtį. Pastebėjo, kad dukra nebuvo aprengiama drabužėliais, kuriuos jis dukrai nupirkdavo. Kadangi jis pats turi žymiai geresnes gyvenimo ir buities sąlygas nei atsakovė, nereikalauja išlaikymo dukrai, nes yra pajėgus dukrą pilnai išlaikyti pats.

Teismo posėdyje 2010 10 21 ieškovas paaiškino(T1, b.l.78-87), kad jis pateikė ieškinį dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, kai po daugkartinių pokalbių ir bendravimo su dukra kilo abejonių ar dukrai gyventi su atsakove yra saugu. Iš pradžių jam bendraujant su dukra savo gyvenamojoje vietoje buvę keista, kai dukra klausdavusi ar gali suvalgyti visą patiekalą ar turės su kuo nors dalintis, norėdama ką nors suvalgyti, mergaitė klausdavusi ar gali paimti ir

2

suvalgyti, todėl kilę abejonių, kad gal būt, dukra gyvendama su mama jaučia nepriteklių, nėra pakankamai maitinama. Nurodė, kad kol atsakovė gyvenusi kartu su savo sūnaus A.s tėvu A., jam nekilę abejonių dėl dukros saugumo, nes Rokiškyje turėjo pažįstamų, kurie A. pažinojo, jam pasakodavę kaip apie atsakingą, darbštų žmogų, kuris bendravęs su abiem vaikais vienodai ir jų neskyręs . Tuo laikotarpiu , nenorėdamas trukdyti atsakovės asmeniniam gyvenimui, dukrą lankydavęs retai, kurį laiką nerėmęs materialiai, nes pradžioje išvykęs į užsienį irgi vertėsi gana sunkiai. Dukrai esant maždaug trijų metų amžiaus , atvykus aplankyti dukros, pati atsakovė, dukrai pristačiusi jį kaip tėtį, leidusi pasiimti į savo gyvenamą vietą ir jis 2008m.pradžioje pirmą kartą dukrą išsivežė į Norvegiją , tačiau iš atsakovės pokalbio suprato, kad reikia jai už tai palikti pinigų, ir jis palikęs atsakovei 500Lt, nes suprato, kad jei nepaliks pinigų, dukros jam neleis į savo gyvenamą vietą pasiimti.2010 metų vasario mėnesį, atsakovei paprašius, sumokėjo 3 mėnesius į priekį išlaikymą, t.y.1200Lt, nes atsakovei reikėjo sumokėti mokesčius už butą. Atsakovei išsiskyrus su sūnaus tėvu A.i , kilo abejonių dėl dukros galimo nesaugumo, jai būnant su motina. Tokią nuomonę susidaręs iš dukros pasakojimų, kurių nelaiko dukros prasimanymu, apie mamą ir jos draugą D.. Nurodė, kad jis ne kartą prašė atsakovės, kad leistų dukrai lankyti darželį, nes dukra labai bendraujanti, jai reikia kitų vaikų, be to, tai geriau padėtų mergaitei pasirengti mokyklos lankymui, tačiau atsakovė vis rasdavo priežasčių dėl ko mergaitė nepradėjusi lankyti darželio. Paaiškino, kad jo sutuoktinė R. G. palaiko jo norą gyventi kartu su dukra V., jos labai šiltai bendrauja . D. V. labai myli savo seserį Ievą. Nurodė, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą ,Šiaulių pedagoginiame universitete yra baigęs pradinio ugdymo pedagogikos ir darbų fakultetą. Dirbti į Norvegiją išvykęs laikinai, norėdamas sukurti šeimai geresnes materialines sąlygas, o tuo pačiu ir dukrai V.. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiame 3 kambarių bute, kurį motina ketina jam padovanoti, atlieka remontą, šiame bute gyvena tik jis su šeima, kai atvyksta į Lietuvą ir šį butą rengia, būtent pastoviam gyvenimui Lietuvoje ateityje. Jo motina E. G. turi gyvenamą namą tame pat Tytuvėnų kaime, kur ir gyvena. Jo gyvenamojoje vietoje Norvegijoje dukrai V. taip pat būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos, nes dukra V., jų nuomojamame bute, turi savo kambarį, kuriame būna, kai atvyksta. Jo gaunamos pajamos Norvegijoje į mėnesį siekia 8-10 tūkstančių Lt, sutuoktinės pajamos kiek mažesnės , todėl dukrai gyvenant su juo, pilnai būtų užtikrintos jai tinkamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos. Nurodo, kad ateityje savo pastovaus gyvenimo su Norvegija nesieja, jeigu teismas patenkintų jo ieškinį ir dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, į Lietuvą grįžtų su šeima kitais metais, nes rudenį dukrai reikėtų lankyti mokyklą, kurią norėtų, kad dukra lankytų Lietuvoje. Nurodant ieškinyje prašomą nustatyti bendravimo su dukra tvarką , ji buvo suformuluota atsižvelgiant į tai, kad iki V. mokyklos lankymo pradžios, jei teismas patenkintų ieškinį, dukra su juo gyventų Norvegijoje.

2011 04 27 ieškovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovė A. L. pateiktame atsiliepime į ieškinį (T1, b.l.101) nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl dukros V. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja pavedant jai faktinę mergaitės globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės bei išlaikymo dukrai V. periodinėmis išmokomis po 600Lt kas mėnesį priteisimo nuo 2010 06 28 iki jos pilnametystės (T1, b.l.102). Nurodo, kad dukra V. gyveno su ja, ieškovas gyveno atskirai, prisidėdavo prie dukros išlaikymo. Nurodo, kas ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, 2010 04 16 buvo atvykęs į Lietuvą, ji leido dukrą ieškovui pasiimti atostogų metu 10 dienų, tačiau ieškovas išsivežė dukrą į Norvegiją , nurodydamas, kad dukros negrąžins , todėl ji kreipėsi į teismą Norvegijoje dėl dukros grąžinimo. Proporcingai savo turtinei padėčiai, dukros poreikiams, atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nustatant priteistino išlaikymo dydį, kuris neturi būti mažesnis už vieno MMA dydį, ieškovas galėtų skirti dukrai po

3

600Lt kas mėnesį jos poreikių tenkinimui. Atsakovės nuomone vieno MMA išlaikymo dydis yra preziumuojamas , todėl įrodyti, kad tokia išlaikymo suma per didelė atsižvelgiant į vaiko poreikius , turi įrodyti ieškovas. Be to, pats ieškovas pateiktame ieškinyje nurodantis, kad jis turi daugiau galimybių , todėl turintis didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.

Teismo posėdyje 2010 10 21 atsakovė patvirtino priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad ieškovas du metus po to, kai pradėjo gyventi atskirai , dukra visiškai nesidomėjo. Ji nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo dukrai V. iš ieškovo, nes jai padėjo dukrą išlaikyti mama, broliai ir sesuo, kurie dirba užsienyje. Nurodė, kad ji gyvena jos motinai J. Š. priklausančiame 4 kambarių bute (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota ir jos bei vaikų V. L. ir sūnaus A. B. gyvenamoji vieta. Paaiškino, kad dukros V. poreikiams tenkinti mėnesiui reikia 400Lt, iš jų 150Lt už darželį, likusi suma-maistui ir drabužiams. Nurodo, kad prašo priteisti iš ieškovo didesnio dydžio išlaikymą dukrai, nes sugedęs kompiuteris, reikalinga įsigyti naują, be to, galėtų skirti daugiau lėšų dukros poreikių tenkinimui. Paaiškino, kad ginčas su ieškovu dėl dukros gyvenamosios vietos prasidėjęs po to, kai jis nesutikusi pasirašyti ieškovo siūlomų dokumentų, kaip supratusi, kad ieškovas galėtų gauti išmokas už dukrą Norvegijoje ir tuomet daugiau skirtų dukrai lėšų išlaikymui, o dukra ir toliau gyventų su ja.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdyje 2011 04 27 paaiškino, kad yra registruota darbo biržoje, šiuo metu jos gaunamas pajamas sudaro socialinė išmoka, skiriama Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Po praėjusio teismo posėdžio pasikeitė jos faktinė gyvenamoji vieta, ji su vaikais, tame tarpe ir dukra V. gyvena seseriai L. V. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini),, kadangi sesuo išvykusi į užsienį. Atsakovė teismo posėdžiuose nurodė, kad ji turi draugą D. M., su kuriuo susitinka, kai jis būna grįžęs iš užsienio, kur dirba, bet jis kartu su ja ir dukra negyvena , nėra jos sugyventinis, su juo bendro ūkio neveda. Paaiškino, kad ieškovas dukrai yra nupirkęs mobilų telefoną, dukra turi galimybę bendrauti su tėčiu kada pageidauja, tačiau kartais dukra pamiršta pasiimti telefoną į darželį ar eidama pasivaikščioti, bet ji tikrai nedraudžia dukrai bendrauti su tėčiu. Nurodė, kad neprieštarauja, jog iš dalies būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl dukros V. G. bendravimo tvarkos su tėvu R. G. nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad dukra nuo š.m. rugsėjo 1d.lankys paruošiamąją darželio grupę, vėliau mokyklą, todėl tai turėtų būti derinama ir su dukros atostogomis. Nurodė, kad neprieštaraus jeigu dukra bendraus su tėvu jo gyvenamojoje vietoje pusę dukros V. vasaros atostogų laiko, per kitas atostogas, valstybines šventes, prieš tai pranešęs jai, kad pageidaus dukrą išsivežti į savo gyvenamą vietą.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Spręsdamas šalių pateiktus reikalavimus dėl jų dukros nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su vienu iš jų, teismas vertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, abiejų tėvų asmeninius bruožus ir kiekvieno iš realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir kiekvieno iš tėvų tarpusavio santykius , o ginčą tarp šalių sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais(LR CPK 3.174str.2d.).

Teisminio nagrinėjimo metu laikytina įrodytu(šalių paaiškinimais, liudytojų E. G., J. Š. parodymais), kad V. G. gim. (duomenys neskelbtini),, ieškovui su atsakove pradėjus gyventi atskirai, gyveno kartu su motina, atsakove A. L., su kuria deklaruota ir mažametės gyvenamoji vieta (T1, b.l. 60).

Vertinant šalių duotus paaiškinimus dėl jų turimų gyvenimo sąlygų, liudytojų E. G., J. Š. , R. G. parodymus, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus(T1, b.l.51-52), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją(T1, b.l.121), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akte 2010 10 18 užfiksuotus duomenis(T2,b.l.36),

Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 04 27 išvadoje nurodytus duomenis ir atstovės teisme išsakytus argumentus, dėl atsakovės ir jos dukros V. gyvenimo ir buities sąlygų (duomenys neskelbtini),, laikytina, kad abu mergaitės tėvai, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas dukrai V., būtinas jos fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.

Nors teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visuma neabejotinai rodo, jog ieškovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės, jis gauna pastovias pajamas susijusias su darbo teisiniais santykiais, kurios, kaip pat nurodė teismo posėdyje kas mėnesį siekia apie 8-10 tūkstančių litų per mėnesį, ką patvirtina ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai(T1, b.l.12-18, 48-50 ,144-149), tai nelaikytina pagrindiniu argumentu sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovo nagrinėjant bylą teismo posėdyje išsakytos aplinkybės dėl galimai nesaugios dukrai V. aplinkos, jai gyvenant su motina, objektyviais teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais , nepagrįstos, be to, pats ieškovas pateiktame ieškinyje tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad “ Aš ir atsakovė labai mylime savo dukrą, visapusiškai rūpinamės jos ateitimi, tačiau nesutariame dėl vaiko gyvenamosios vietos“. Be to, dėl ieškovo teismo posėdyje 2010 10 21 išsakytų aplinkybių dėl galimai nesaugios dukros aplinkos ar galimai netinkamo atsakovės draugo D. bendravimo su dukra buvo aiškinamasi ir pateikiant klausimus 2010 10 22 teismo nutartimi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. Pateiktoje ekspertizės išvadoje (T1, b.l.102-104) nurodyta, kad V. G. emociškai palankiai reaguoja į kiekvieną, kuris jai suteikia daugiau dėmesio; negauta duomenų apie tą, jog ji neigiamai išskirtų bent vieną iš klausimuose išvardintų asmenų-jos kontaktai yra gausūs ir teigiami. Atsakant į kitus teismo pateiktus klausimus nurodyta, jog V. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus tarpsnio ypatumus, dar negali visapusiškai teisingai suvokti byloje nagrinėjamos situacijos esmės, todėl negali savarankiškai suformuluoti savo nuomonės. Atsižvelgiant į tai, V. G. apklausti teisme nerekomenduojama. Tyrimo metu negauta duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį V. G., ji išsako norą gyventi su kiekvienu jai reikšmingu asmeniu. V. G. sprendimus sąlygoja jos amžiui būdingi ypatumai (artimieji tiesiogiai ir netiesiogiai veikia jos elgesį) ir objektyvios aplinkybės (mergaitė gyvena su mama, o tai turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį mergaitės pasirinkimams). Neabejotina, jog V. G. yra vienodai prisirišusi prie abiejų savo tėvų, jie abu yra jai emociškai reikšmingi asmenys.

Vaikui reikalingi abu tėvai , jis turi teisę bendrauti su kiekvienu iš jų, nepriklausomai nuo to, kad vienas iš tėvų gyvena skyrium ir ši jo teisė ginama įstatymo(LR CK 3.170str.). Tėvai, įgyvendindami jiems įstatymu nustatytas teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, neturi teisės tuo piktnaudžiauti, o esamus tarpusavio nesutarimus spręsti prioritetu laikydami vaiko interesus, nepavykus tėvams susitarti, tik įstatymais nustatyta tvarka, kad tai nedarytų neigiamos įtakos vaikui. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, ieškovo nagrinėjant bylą teismo posėdyje išsakytos aplinkybės dėl galimai nesaugios dukrai V. aplinkos jai gyvenant su motina A. L., laikytinos daugiau įtakotos tarp šalių atsiradusių nesutarimų, siekiant atsakovei per Norvegijos teismą susigrąžinti ieškovo išsivežtą į Norvegiją be atsakovės A. L. sutikimo dukrą V., su kuria mergaitė gyveno nuolat, ką patvirtina Norvegijos N. R. apylinkės teismo 2010 09 10 sprendime dėl vaiko grąžinimo nurodytos aplinkybės (T2, b.l.47-60).Dėl tų pačių aplinkybių, iš dalies subjektyviais laikytini ieškovui artimų žmonių , sutuoktinės R. G., motinos E. G. duoti parodymai.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tiek pirminėje išvadoje(T1, b.l.78), tiek pateiktoje teismo posėdyje išvadoje nurodė, kad atsakovės A. L. gyvenimo būdas atitinka jos dukros V. teisėtus interesus, motina tinkamai prižiūri ir augina dukrą, ką patvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P., duodama išvadą teismo posėdyje.

Sprendžiant pateiktų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumą vertintina ir tai, kad atsakovė A. L. visą laiką augino dukrą, ja rūpinosi ir ją išlaikė.

Ieškovas pripažįsta, kad kurį laiką, maždaug iki dukros 3 metų amžiaus , su dukra nebendravo, jos nelankė, kurį laiką neteikė išlaikymo. Nors ieškovas nurodė ir pagrindė rašytiniais įrodymais, kad gauna pastovias pajamas, kurios kelis kartus viršija atsakovės gaunamas pajamas, tačiau iš jo pateiktų įrodymų apie teikiamą dukrai išlaikymą(T1, b.l.132) matyti, kad dukrai išlaikymą jis teisė nereguliariai. Laikotarpiu nuo 2007 12 10 iki 2010 04 01, t.y. per 28 mėnesius iš viso yra pervedęs į atsakovės sąskaitą 8800Lt. Įvertinant tai, kad teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pirmuosius 2000Lt pervedė atsakovei už laiką, kai neteikė dukrai išlaikymo ar teikė minimaliai ir nereguliariai(ką patvirtina ir ieškovo pateikti byloje rašytiniai įrodymai,T2, b.l. 63-71) laikytina, kad ieškovas per 28 mėnesius minėtu aukščiau laikotarpiu suteikė dukrai 6800Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, kas per mėnesį sudaro vidutiniškai po 242Lt į mėnesį. Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra nupirkęs dukrai triratuką(T1, b.l.72), teismo posėdyje 2010 10 21 nurodė, kad nupirkęs dukrai lovą , šiųn aplinkybių neginčija ir atsakovė. Ieškovas neginčija, kad žinojo apie atsakovės gaunamas minimalias pajamas, tačiau pats reguliariai išlaikymo dukrai neteikė(2008m.pervedė pinigus 6 kartus, 2009 metais-8 kartus), objektyviai turėdamas galimybę teikti dukrai reguliarų išlaikymą , reikalingą jos poreikių tenkinimui, todėl toks ieškovo elgesys nelaikytinas atitinkančiu dukros interesus.

Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aukščiau nurodytus argumentus, mažametės V. G. amžių bei tai, kad vaikams aktualu identifikuotis su savo lyties tėvais, o kito iš tėvų dalyvavimas formuoja savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, vėliau-santykius su priešinga lytimi, kas nurodyta ir ekspertų išvadoje , laikytina, kad mažametės V. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jos motina A. L., geriau atitinka mažametės teisėtus interesus, todėl tenkintinas atsakovės A. L. priešieškinio reikalavimas dėl dukros V. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja, pavedant jai faktinę dukros globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės (LR CK 3.174str., 3.190str.).

Nustačius mažametės V. G. nuolatinę gyvenamą vietą su motina A. L., iš dalies tenkintinas ieškovo pateiktas reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šiuo atveju skyrium nuo mergaitės gyvenančio tėvo-ieškovo R. G..

Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą, nustatant skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus, jo norus ir sudaryti galimybes skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams(LR CK 3.175str.).Teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta įrodymų, kad skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas su dukra kenkia jos interesams, todėl laikytina, kad abu tėvai turi turėti lygias galimybes tiesiogiai bendrauti su vaiku, išskaičiuojant laiką , kurį šis miega, mokosi, lanko užsiėmimus, leidžia su draugais ir panašiai, neatimant ir nemažinant galimybės bendrauti su vaiku ir jį auklėjant to iš tėvų, kuris su juo gyvena. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgtina į atsakovės A. L. išsakytus teismo posėdyje argumentus dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, atsižvelgiant ir į dukros atostogas jai lankant darželio parengiamąją grupę nuo š.m. rugsėjo 1d., o vėliau mokyklą. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir aukščiau nurodytus argumentus, tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, nustatytina tokia skyrium gyvenančio tėvo R. G. bendravimo su dukra V. G. gim. (duomenys neskelbtini),, tvarka(LR CK 3.175str.2d.) :

1.Kas antras, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 162 straipsnyje numatytas šventes, R. G. bendrauja su dukra V. G. savo gyvenamojoje vietoje , tai suderinęs prieš 5 dienas žodžiu su A. L., atsižvelgiant į tai, kad jei vienais metais nurodytas šventes praleido su dukra jis, kitais metais tas pačias šventes su dukra turi teisę praleisti A. L..

2.V. G. pradėjus lankyti parengiamąją darželio grupę, vėliau mokyklą ne mažiau kaip pusę jos rudens, žiemos, pavasario, vasaros moksleivių atostogų, prieš savaitę apie tai žodžiu suderinęs su A. L..

3.V. G. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą 10 kalendorinių dienų kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, įskaitant šventes, numatytas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 162 straipsnyje , prieš 2 dienas tai suderinęs žodžiu su A. L..

4.R. G. dukrą V. iš motinos A. L. gyvenamosios vietos paima ir grąžina šioje tvarkoje nustatytais atvejais , išskyrus atvejus, kai su A. L. iš anksto žodžiu susitaria kitaip.

Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau ieškovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės negu atsakovės, kuri registruota darbo biržoje nuo 2010 04 15, yra socialiai remtina. P. P. teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus 2011 04 27 pažymą, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2011 04 27 pažymą, jos gautos pajamos 2010m.rugsėjo- 2011m.kovo mėnesiais sudarė 3550,25 Lt, kas vidutiniškai per mėnesį sudarė 507Lt.Nurodomu laikotarpiu atsakovė taip pat gavo išmokas vaikams po 104 Lt kas mėnesį, t.y. po 52 Lt kiekvienam vaikui. Laikotarpiu nuo 2009m.gegužės iki 2010m. balandžio mėn. imtinai, atsakovė gavo socialinę pašalpą po 630Lt kas mėnesį ir išmoką vaikui nuo 2009m.gegužės mėnesio po 149,50Lt kas mėnesį, nuo 2010m.sausio mėnesio po 104Lt kas mėnesį(T1, bl.104).Atsižvelgiant į išdėstytą, tai, kad atsakovė išlaiko du mažamečius vaikus, jos gaunamos pajamos nesiekia net minimalios mėnesinės algos dydžio, laikytina, kad atsakovė tik minimaliai gali prisidėti prie dukrai reikalingo išlaikymo, todėl laikytina, kad didesnę dalį dukrai V. reikalingo jos poreikių patenkinimui išlaikymo, turi skirti ieškovas, kuris turi galimybes tokį išlaikymą teikti. Įvertinus mažametės V. G. poreikius , būdingus jos amžiaus vaikams, neapsiribojant vien fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, laikytina, kad mažametės visapusiškam poreikių tenkinimui reikalinga 600Lt suma per mėnesį. Proporcingai tėvų turtinei padėčiai ir jų galimybėms teikti dukrai reikiamą išlaikymą, atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu įrodyta, kad nuo 2010m.balandžio mėnesio iki 2010 09 22 teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. V. G. gyvenamosios vietos su motina A. L. nustatymo iki teismo sprendimo priėmimo ,V. G. faktiškai gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikoma, ko neginčijo ir atsakovė, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dukrai V. priteisimo iš ieškovo nuo 2010 06 28 periodinėmis išmokomis po 600Lt kas mėnesį, tenkintinas dalinai. Priteistinas iš ieškovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini),, a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išlaikymas dukrai V. G. gim. (duomenys neskelbtini),, a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),) periodinėmis išmokomis po 500Lt kas mėnesį nuo 2010 09 22 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją(LR CPK 3.192str., 3.194str., 3.208str.).Šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai(LR CPK 282str.2d.1p.).

Likusioje dalyje pateiktas ieškinys ir priešieškinys netenkintini.

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 05 07 sprendimu A. L. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Dėl išdėstyto, priteistina iš ieškovo R. G. 180Lt žyminio mokesčio , nuo kurio mokėjimo, pateikiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atleista atsakovė(LR CPK 80str.1d.1p., 85str.1d.3p.), 1080 Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą atsakovei ,pagal minėtos tarnybos 2011 04 26 pažymą Nr.438 (LR CPK 99str.) , 80,60 Lt pirmos instancijos teismo ir 16,20 Lt apeliacinio teismo, nagrinėjant ieškovo R. G. pateiktus atskiruosius skundus, turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu , valstybei (LR CPK 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259, 263-265, 270 str.teismas

nusprendžia:

ieškovo R. G. ieškinį ir atsakovės A. L. priešieškinį tenkinti dalinai.

V. G. gim. (duomenys neskelbtini),, a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. L., a.k(duomenys neskelbtini) pavedant jai faktinę dukros globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės.

Nustatyti skyrium gyvenančio R. G. , a.k(duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra V. G. gim. (duomenys neskelbtini)., tvarką:

1.Kas antras, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 162 straipsnyje numatytas šventes, R. G. bendrauja su dukra V. G. savo gyvenamojoje vietoje , tai suderinęs prieš 5 dienas žodžiu su A. L., atsižvelgiant į tai, kad jei vienais metais nurodytas šventes praleido su dukra jis, kitais metais tas pačias šventes su dukra turi teisę praleisti A. L..

2.V. G. pradėjus lankyti parengiamąją darželio grupę, vėliau mokyklą ne mažiau kaip pusę jos rudens, žiemos, pavasario, vasaros moksleivių atostogų, prieš savaitę apie tai žodžiu suderinęs su A. L..

3.V. G. lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą 10 kalendorinių dienų kiekvieną mėnesį savo nuožiūra, įskaitant šventes, numatytas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 162 straipsnyje , prieš 2 dienas tai suderinęs žodžiu su A. L..

4.R. G. dukrą V. iš motinos A. L. gyvenamosios vietos paima ir grąžina šioje tvarkoje nustatytais atvejais , išskyrus atvejus, kai su A. L. iš anksto žodžiu susitaria kitaip.

Priteisti iš ieškovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini),, a.k(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) išlaikymą dukrai V. G. gim. (duomenys neskelbtini),, a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),) periodinėmis išmokomis po 500 (penkis šimtus) Lt kas mėnesį nuo 2010m.rugsėjo 22d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškovo R. G. ieškinio ir atsakovės A. L. priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo R. G., a.k(duomenys neskelbtini) 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 1080 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt) Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), 96,80Lt (devyniasdešimt šešis Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stulgienė