Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. K. nuteista už tai, kad Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) name, turėdama tikslą realizuoti, 2009-07-15 laikė ne mažiau kaip 1 litrą naminės degtinės ir, veikdama vieninga tyčia, per du kartus naminę degtinę realizavo, o būtent, 2009-07-15 18.05 val. pardavė Z. K. 0,5 dm³(litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 39,3 proc., ir 2009-07-15 19.00 val. pardavė V. M. 0,5 dm³(litro) naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,7 proc.

Taip pat skunde nuteistoji tvirtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl naminės degtinės laikymo – pas ją namuose nebuvo rasta naminė degtinė, broga ar aparatas naminei degtinei gaminti, jos namas buvo stebimas pusmetį, tačiau naminės degtinės pardavimo faktų daugiau neužfiksuota, nėra užfiksuotas naminės degtinės pardavimo faktas Z. K., pinigų davimas-priėmimas, todėl laiko, kad jos kaltė yra ne įrodyta, o preziumuojama.

Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad, atsižvelgus į padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (įstatymo ginamas vertybes, valstybės ir visuomenės interesus ir jų pažeidimo laipsnį, nusikaltimo dalyką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, pasekmes, įrankius, priemones, laiką ir vietą), jos padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis.

Be to apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nevisapusiškai atsižvelgė į bylos aplinkybes ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į jos asmenį charakterizuojančią medžiagą, duomenis apie sveikatos būklę, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantės manymu, paskyrus jai minimalią laisvės apribojimo bausmę (3 mėnesiams) ir įpareigojus periodiškai registruotis bausmę vykdančioje institucijoje, atitiktų jos asmenybę ir būtų pasiekti visi bausmės tikslai.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji G. K. bei jos gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. K. pripažino kalta pagal BK 201 str. 1 d. dėl neteisėto stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų laikymo, turint tikslą realizuoti, ir realizavimo, ir teisingai nuteisė už tai, dėl ko naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Konkrečiu atveju kolegija atkreipia dėmesį, kad G. K. savo apeliaciniu skundu ir neigia savo kaltę, ir tuo pačiu prašo pripažinti jos padarytą veiką mažareikšme (BK 37 str.), ir net sumažinti paskirtą bausmę. Vien skunde deklaruota daugialypė apeliantės pozicija, vertinant savo veiką ir kritikuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloja apie aiškų siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės arba kiek galima sušvelninti savo teisinę padėtį.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino tik G. K. kaltinančius įrodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų V. M., O. Š., S. K. parodymus, ir aiškiai pasisakė, kuriuos įrodymus atmeta ir kokiais remiasi. Nuteistoji siūlo nesiremti, jos teigimu, prieštaringais liudytojų Z. K., I. V., D. B., S. V. parodymais, o liudytojo V. M. parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, laikyti teisingais. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad būtent V. M. parodymai skirtingose baudžiamojo proceso stadijose yra prieštaringi iš esmės, o liudytojų Z. K., I. V., D. B., S. V. parodymai papildo vieni kitus ir visumoje su kitais įrodymais sudaro vieningą G. K. kaltę įrodančią medžiagą.

Liudytojas V. M. apklaustas įvykio dieną (b. l. 72-73) aiškiai nurodė, kad naminės degtinės įsigijo iš moters pravarde ,,Č.“, šią moterį apibūdino, nurodė jos gyvenamąją vietą ir atpažino G. K. pagal pateiktas fotografijas (b. l. 74-76). Vėliau, praėjus daugiau kaip pusei metų, V. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 78), iš esmės pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad 0,5 l stiklinį butelį su namine degtine įsigijo gatvėje iš jauno vyro už 6 Lt. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad tą dieną buvo labai girtas ir naminę degtinę pirko tik tą vieną kartą. Būtent pastaraisiais liudytojo V. M. parodymais siūlo remtis nuteistoji, tačiau kaip tik tokie parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. V. M. pateikė ne stiklinį, o plastikinį 0,5 l talpos butelį su namine degtine (b. l. 22-24; 25-26), byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad V. M. įvykio dieną būtų buvęs girtas. Pastarąją aplinkybę kategoriškai paneigė teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo tyrėja J. Ž. (b. l. 143, nurodydama, kad V. M. nebuvo apsvaigęs, parodymus davė savo noru, aplinkybes atpasakojo rišliai ir nuosekliai. Be to, būtina pažymėti, kad policijos pareigūnai, liudytojais apklausti I. V., D. B., S. V. neatsitiktiniai sulaikė V. M. ir Z. K. prie G. K. namų su namine degtine. Policijos pareigūnai tikrino informaciją ne apie tai, kad jaunas vyras (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavinėja naminę degtinę, o apie tai, kad konkrečiai G. K. savo gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose pardavinėja naminę degtinę (b. l. 5), ir akivaizdu, kad ši informacija pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. išvis ėmė neigti pirkęs naminę degtinę, o savo ankstesnius parodymus pakomentavo – ,,Per apklausą, ką norėjau tą ir sakiau.“ (b. l. 180).

Liudytojų O. Š. ir S. K. parodymai, į kuriuos taip pat apeliuoja G. K., nei patvirtina, nei paneigia nuteistosios kaltės nusikaltimo padaryme. O. Š. negalėjo prisiminti 2009-07-15 dienos įvykių, tik nurodė, kad vasarą yra buvęs atvejis, kuomet buvo atėjusi pas G. K., ir užėjo moteris, kuri paprašė G. K. krapų, tačiau pastaroji išvarė tą moterį (b. l. 169-170). Taip pat ir S. K. nurodė, kad 2009 m. liepos 14-15 d. buvo atėjusi pas G. K. moteris vardu Z. (Z. K.), kažko pastarosios prašė, užtruko 3-5 minutes, G. K. išvarė tą moterį laukan (b. l. 170). Taigi, nei O. Š., nei S. K. jokių reikšmingų aplinkybių nenurodė, o liudytoja S. V., kartu su kitais policijos pareigūnais (I. V. ir D. B.) stebėjusi, kas lankosi G. K. gyvenamame name 2009-07-15, teisiamajame posėdyje kategoriškai patvirtino, jog S. K. tą dieną pas G. K. nematė (b. l. 170).

Tai, kas paminėta, leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nusprendė tiek dėl prieštaringų ir nenuoseklių liudytojo V. M. parodymų, tiek dėl jokių svarbių aplinkybių nepatvirtinančių liudytojų O. Š. ir S. K. parodymų. Teismas pagrįstai atmetė pačios nuteistosios parodymus ir rėmėsi vienodais liudytojų S. V., I. V., D. B., J. Ž. parodymais.

Kaip minėta, S. V., I. V. ir D. B. vykdė tikslinę priemonę – tikrino informaciją, ar G. K. užsiima neteisėta naminės degtinės prekyba. S. V. pėsčia stebėjo, kas į namus pas G. K. užeina ir apie tai informuodavo automobilyje laukusius I. V. ir D. B., kurie pagal S. V. nurodymą iš pradžių sulaikė ir į policijos įstaigą pristatė Z. K. su 0,5 l talpos plastikiniu buteliu su namine degtine, o po to taip pat sulaikė V. M. su 0,5 l talpos plastikiniu buteliu, kuriame buvo naminė degtinė. Tą pačią dieną apklausti Z. K. ir V. M. nurodė, kad naminę degtinę už 5 Lt įsigijo iš G. K., pastarąją apibūdino ir atpažino. Nėra pagrindo abejoti tokiais liudytojų Z. K. ir V. M. parodymais, nes tokie jų parodymai sutampa su liudytojų S. V., I. V., D. B., J. Ž. parodymais, o Z. K. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 53-54) patvirtino apklausiama apeliacinės instancijos teisme. Z. K. aiškiai nurodė, kad už 5 Lt nusipirko 0,5 l butelį su namine degtine iš G. K. ir kada iš pastarosios išėjo, ją iškart (duomenys neskelbtini) gatvėj sulaikė policijos pareigūnai. Liudytoja patvirtino, kad policijoje ji atpažino G. K., kaip moterį, iš kurios pirko naminę degtinę. Nors, kaip minėta, V. M. teisiamajame posėdyje ėmė neigti pirkęs naminę degtinę iš G. K., tvirtino, kad pastarosios nepažįsta, tačiau tai, kad jis 2009-07-15 įsigijo 0,5 l talpos butelį su namine degtine iš G. K. patvirtino nuoseklūs ir vienodi S. V., I. V. ir D. B. parodymai. V. M. aiškinimai, kad jis, neva, apklausiamas iš kart po įvykio buvo girtas, o pareigūnai užrašė ką patys norėjo, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, kategoriškai paneigti jau ankščiau minėtais, atlikusios apklausą liudytojos J. Ž. parodymais.

Tokiu būdu kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifiką, padarė teisingas išvadas dėl G. K. kaltės. Dėl visų aptartų ir skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių nėra pagrindo G. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Tai, kad 2009-09-17 ir 2009-11-02 pas G. K. namuose atliktų kratų metu nebuvo rasta neteisėtai laikomų stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų, kad vėliau nebuvo nustatyti naminės degtinės realizavimo faktai, dėl visų ankščiau aptartų aplinkybių, nepaneigia to, kad 2009-07-15 ji du kartus pardavė naminę degtinę Z. K. ir V. M. ir kad iki pardavimo momento tą naminę degtinę laikė savo namuose, nes, kaip parodė liudytojai Z. K. ir V. M. (72-75, 74-76), butelį su namine degtine G. K. atnešė iš savo namo, esančio, Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), vidaus.

Pagal BK 37 str. veika mažareikšme laikoma tada, kai padarytos veikos požymiai sutampa su baudžiamajame įstatyme nurodytais atitinkamais nusikaltimo požymiais ir ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat, kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius požymius – objektą, dalyką, būdą, padarinius, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius – kaltę, tikslus, motyvus. Veikos mažareikšmiškumas bei pavojingumas yra vertinamieji požymiai ir kiekvienu konkrečiu atveju, ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia teismas.

Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad G. K. ne dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių du kartus, tą pačią dieną pardavė naminę degtinę Z. K. ir V. M.. Iš bylos medžiagos ir liudytojų S. V., I. V., D. B. parodymų yra aišku, kad dar iki nusikaltimo padarymo buvo gaunama anoniminė informacija apie tai, kad G. K. savo namuose (duomenys neskelbtini), Šiauliuose pardavinėja naminę degtinę. Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti (b. l. 5), kad apie nusikalstamą G. K. veiką – prekybą namine degtine, buvo žinoma aplinkinių gatvių gyventojams ((duomenys neskelbtini) gatvių) ir akivaizdu, jog pastarieji nebuvo patenkinti tuo. Taigi, byloje nustatyti duomenys byloja apie trunkančią tyčinę G. K. nusikalstamą veiką, sąlygotą neteisėto pelnymosi iš nelegalios prekybos, iškreipiant normalią valstybės ekonominę ir verslo tvarką.

Kolegija, atsižvelgusi į visus objektyvius ir subjektyvius požymius, daro išvadą, kad nuteistosios G. K. nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes jos veika iš principo pažeidė ne tik normalią valstybės ekonominę ir verslo tvarką, bet ir aplinkinių gyventojų interesus, dėl ko pastarieji kreipėsi pagalbos į valstybės instituciją, kad naminės degtinės prekyba būtų nutraukta.

Skirdamas nuteistajai G. K. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą), į apeliantės asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta, į jos sveikatos būklę), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių. Tokiu būdu apylinkės teismas už nusikalstamą veiką paskyrė vieną iš švelniausių BK 201 str. 1 d. sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminą nustatė mažesnį, nei BK 48 str. 2 d. numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis apie 13 mėnesių), todėl, kolegijos nuomone, bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliantė, prašydamas sumažinti jai paskirtą bausmę iki minimalios, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas skirdamas bausmę, todėl mažinti paskirtos bausmės terminą, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. K. apeliacinį skundą atmesti.