Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2458-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-07
Bylos Nr.
1-2458-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07096-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2458-929/2019Proceso Nr. 1-01-1-07096-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.2.1.; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Marijaus Normanto pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) 2011-12-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – viešaisiais darbais 5 mėnesiams, 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi bausmė pakeista į 8 parų areštą;

2) 2012 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeista bausme, paskiriant galutinę 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) 2013 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo, paskira bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, paskiriant 1 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;

4) 2013 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 MGL dydžio bauda. 2013 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 358 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir paskirta vykdyti 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių 5 dienų, laisvės atėmimo bausmę;

5) 2014 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 9 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal 2013 m. sausio 23 d. nuosprendį. 2015 m. spalio 23 d. bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S., sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis, 2018 m. vasario 11 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), apipylė benzinu ir padegė išorinę namo sieną, išdegindamas bituminę dangą, 200 Eur vertės, ir apšiltinimo vatą, 150 Eur vertės, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, tokiais savo veiksmais sugadino svetimą, K. G. priklausantį, 350 Eur vertės turtą visuotinai pavojingu būdu.

Kaltinamasis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis neprisimena, kokią dieną ir valandą bei kokiu adresu, nes buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir viskas įvyko seniai, bet galėjo būti įtarime nurodytą dieną ir valandą bei adresu, jis tik prisimena, kaip nuėjo prie namo ir namo sieną, apliejęs benzinu, padegė. Taip padarė, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, blaivas tikrai taip nepasielgtų. Su kuo galėjo įvykti žodinis konfliktas, kodėl ir kam jis norėjo atkeršyti, taip pat neprisimena ir daugiau jokių smulkesnių įvykio aplinkybių nurodyti negali. Jis gyveno prieš 7-8 metus (duomenys neskelbtini), tai žinojo, kur gyvena draugai, tačiau pažįstamų vardų neprisimena gerai. Negali nurodyti, ar J. G. pažįsta ir kokie konfliktai su juo buvo. Dėl įvykio labai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja K. G., visiškai atlygino jai padarytą 1500 Eur žalą, nukentėjusioji jam neturi jokių pretenzijų. Šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jau daugiau kaip metai jis nebevartoja daug alkoholio, tik labai retai šiek tiek alaus, dėl to prisimena visus savo veiksmus ir nebekelia problemų nei sau, nei kitiems. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir jam skiriama bauda. Prašo leisti baudą mokėti nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos ir baudą sumokėti per metus laiko po 300 Eur. Nuo 2019 m. vasario 6 d. dirba pagal individualią veiklą, pavežėjo darbą, tačiau planuoja išvykti į užsienį, kad galėtų daugiau užsidirbti pinigų ir greičiau sumokėti baudą (b. l. 96, 104)

Nukentėjusioji K. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su savo motina M. S. ir savo sūnumi J. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sūnus yra daug kartų teistas ir praeitų metų pabaigoje vėl grįžo iš įkalinimo įstaigos. Jos sūnus dažnai naktimis negrįžta namo, bet apie savo gyvenimą nieko nepasakoja. 2018 m. vasario 11 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), jai į langus pradėjo belstis kaimynas ir mosikuoti rankomis. Ji išbėgo į kiemą ir pamatė, kad dega jos buto išorinė siena. Ji pradėjo gesinti, o kaimynas automobiliu pradėjo vytis padegėją. Šalia namo jautėsi stiprus benzino kvapas. Padegimo metu jos sūnus buvo namie. Jis sugrįžo prieš 10 minučių iki padegimo. Ji paklausė sūnaus, gal jis žino apie įvykį. Jis pasakė, kad nieko nežino ir tikrai neprisidirbęs. Ji pati neturi jokių konfliktų ir nesipyksta su jokiais žmonėmis. Ji nematė padegėjo veido, matė tik nubėgančio nuo namo žmogaus profilį. Namo sienos padegimo metu buvo stipriai apdegusi bituminė danga nuo namo apačios iki pusės namo sienas, taip pat išdegusi apšiltinimo vata. Bituminės dangos sudeginimą vertiną 200 eurų, išdegintą apšiltinimo vatą vertina 150 eurų, taip pat 150 eurų vertina darbus, kuriuos reikėtų atlikti viskam nuimti ir pakeisti į naują. Sienos iki šiol netvarkė, nes nebuvo galimybių. Taip pat ji patyrė moralinę žalą, kurią vertina 1000 eurų sumai, nes dėl įvykio ji labai išsigando, dėl to negalėjo miegoti naktimis, nes nuolat bijojo. Įtariamasis jai atlygino patirtą turtinę ir moralinę žalą, todėl ji nereiškia civilinio ieškinio ir jokių pretenzijų įtariamajam neturi. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu ir įtariamajam skiriama bauda (b. l. 52-53, 57, 62, 67).

Liudytojas J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2018 m. vasario 11 d., apie 02.00 val., Kalvarijų 59A, Vilniuje, šalia naktinės parduotuvės "DAUKAS", konfliktavo su pažįstamu vaikinu vardu "E.". Su juo tuo metu buvo draugas, vardu P., pravarde „Š.“. "E." buvo stipriai neblaivus ir priėjęs prie jo pradėjo kelti pretenzijas, kad jo motina K. G. prieš 5-7 metus parašė dėl jo pareiškimą dėl telefono vagystės. Jie susiginčijo ir „E.“ jam pagrasino, kad žino, kur jis gyvena. Tuo metu „E.“ vilkėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą su gaubtu ir tamsios spalvos striukę. Šalia jo buvo jo panelė L. Ž., kuri jį nuo "E." atitraukė ir jie išėjo. "E." pradėjo raminti P. ir nusivedė jį į kitą pusę. 2018 m. vasario 11 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), jam būnant namie, jis pasidarė arbatos ir, pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad nuo jo namo bėga vyras su buteliu rankose. Bėgantis vaikinas buvo apie 1.85 ūgio, vilkėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą su gaubtu ir tamsios spalvos striukę. Privažiavo automobilis, Mercedes Benz, raudonos spalvos, iš jo išbėgo vyras ir, peršokęs per jų tvorą, pradėjo mėtyti sniegą ant namo sienos ir stuksenti į jų langą. Jis su motina išėjo į lauką ir pamatė, kad dega jų namo siena. Jis pajuto labai stiprų benzino kvapą. Jis su motina užgesino ugnį ir iškvietė policiją. Jis, laukdamas policijos, galvojo apie pabėgusį vaikiną ir atpažino kaip "E.", su kurio išvakarėse kilo konfliktas ir kuris jam vakar grasino. Jį atpažino iš kūno sudėjimo, aprangos ir judesių (b. l. 75).

Liudytojas Ž. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 11 d., apie 10.00 val., jis su savo automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Pamatė bėgantį vaikiną link (duomenys neskelbtini) gatvės. Rankoje vaikinas turėjo bakelį. Jam buvo apie 27 m., apie 1.85 m ūgio, normalaus kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos striukę su gaubtu ir pilkomis rankovėmis, tai galėjo būti ir liemenė. Minėtą vaikiną atpažinti galėtų. Ant vaikino galvos buvo uždėtas gaubtas. Jis bėgdamas dar apsisuko ir pažiūrėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad minėto namo siena pradėjo degti. Jis sustojo ir pradėjo gesinti ugnį ir pranešė buto savininkei, kad dega. Jis bandė vytis padegėją, tačiau jo nerado. Šalia namo buvo stiprus benzino kvapas. Mano, kad šis įvykis susijęs su šio namo savininkės sūnumi. Praeitą savaitgalį jo kaimynas E. P. jam papasakojo, kad šalia turgaus naktinės parduotuvės namo (duomenys neskelbtini) gyventoją J. sumušė jo pažįstami ir sakė, kad jeigu kažko neatiduos per dvi savaites, jam bus blogai. Jo kaimynas tuo metu buvo šalia. Mano, kad šie įvykiai susiję (b. l. 70-71).

2018 m. birželio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas Ž. U. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kurį matė įvykio vietoje besinešantį butelį. Atpažino asmenį iš bendrų veido bruožų, akių. Asmuo nuotraukoje Nr. 5 yra E. S. (b. l. 72-73).

2018 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas dviejų dalių, viena gyvenama, kita negyvenama. Gyvenama namo dalis aptverta su medine tvora, kurios aukštis 0,8 m. Negyvenama namo dalis aptverta su medine tvora, kurios aukštis 0,7 m. Tarp tvorų yra neaptverta dalis, kur sudėtos medžių šakos. Namo sienos apkaltos su bitumine danga. Už minėtų šakų matoma apdegusi namo sienos dalis, po siena yra ištirpęs sniegas ir žemė padengta skysčiu. Nuo šios vietos paimti du grunto pavyzdžiai. Sniegas vietomis sutryptas, tinkamų identifikavimui avalynės pėdsakų nėra. Matoma vaizdo stebėjimo kamera ant namo sienos, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavęs specialistas A. V. pateikė išvadą, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 36-39).

2018 m. vasario 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – VAPGV VPPS) vyresnioji inspektorė R. A. pateikė gaisro tyrimo medžiagą Nr. 53-151 (b. l. 40-41). Akte dėl kilusio gaisro Nr. 8.19-7, 2018-02-11 Nr.53-151 konstatuojama, kad gaisro kilimo priežastis, labiausia tikėtina gaisro priežastis yra tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 42), o taip pat 2018-02-11 Vilniaus apsk. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus Vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto A. V. 2018 m. vasario 13 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos patikrinimo apie gaisrą, išanalizavus duomenis, nurodyta, kad labiausia tikėtina kilusio gaisro priežastis-tyčinė žmonių veika(padegimas) (b. l. 43-44).

2018 m. vasario 11 d. savanorišku daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad buvo pateiktas vaizdo įrašas (įkeltas į IBPS) (b.l.45-46). 2018 m. birželio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, gautas iš (duomenys neskelbtini). Filmuojama 2018 m. vasario 11 diena nuo 10:00:00 val. Įraše matoma, kaip prie namo tvoros stovi pastatytas automobilis, pilkos spalvos, su užrašu ant priekinių keleivio durelių (duomenys neskelbtini) 10:02:04 šalia automobilio praeina vaikinas, kuris nešasi butelį su geltono atspalvio skysčiu. Vaikinas apsirengęs pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis su tamsios spalvos užrašu "Nike", tamsios spalvos striuke, pilkos spalvos gobtuvu, apsiavęs juodai baltais sportiniais batais. 10:03:45 bėgantis vaikinas atgal rankose nešasi tą patį butelį. 10:04:03 pravažiuoja bordinės spalvos automobilis. 10:08:08 prabėga vyriškis tamsių plaukų su ausine ausyje. 10:09:47 vyriškis eina atgal (b. l. 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad kaltinamojo E. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis, apliejęs benzinu, padegė namo sieną, tačiau neprisimena, kokią dieną ir valandą bei kokiu adresu įvyko šis įvykis, nes buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sutinka, kad tai galėjo būti kaltinime nurodytą dieną ir valandą bei adresu. Nors kaltinamasis visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neatsimena, tačiau savo kaltę pripažįsta, o kaltinime nurodytos jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji K. G. bei liudytojas J. G., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. vasario 11 d., apie 10.00 val., jiems būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), prie lango pribėgęs kaimynas (liudytojas Ž. U.) juos perspėjo, kad dega jų namas. Visi trys asmens matė nubėgantį namą padegusį asmenį, taip pat asmuo užfiksuotas ir byloje esančiame vaizdo įraše. Minėtą asmenį liudytojas Ž. U. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino kaip kaltinamąjį E. S.. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavęs specialistas A. V. nurodė, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis tyčinė žmonių veika (padegimas), ši priežastis konstatuota ir gautame akte dėl kilusio gaisro. Remiantis pirmiau išdėstytų įrodymais nustatytų ir aptartų faktinių bylos aplinkybių visuma, teismui nekyla abejonių kad kaltinamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t.y. jis, 2018 m. vasario 11 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), apipylė benzinu ir padegė išorinę namo sieną, išdegindamas bituminę dangą ir apšiltinimo vatą. Teismų praktikoje visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad E. S., apipildamas benzinu ir padegdamas išorinę namo sieną, sukėlė pavojų name bei galimai kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad jis minėtą veiką padarė visuotinai pavojingu būdu ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 135-137), nukentėjusioji K. G. buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta, nukentėjusioji nurodė, kad jai padarytą 1500 Eur dydžio žalą kaltinamasis atlygino, jam pretenzijų neturi, todėl civilinio ieškinio nereikš (b. l. 67).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. S. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. S. – teistas 5 kartus, administracine tvarka nebaustas, vykdantis individualią veiklą, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam už apysunkio nusikaltimo padarymą skirtinos baudos dydžiui.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis, pasisakydamas dėl jam siūlomos bausmės, prašė jam paskirtą baudą pradėti mokėti nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos ir baudą sumokėti per metus laiko, mokant po 300 eurų per mėnesį. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, tačiau teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Visgi, šiuo atveju kaltinamasis savo prašyme nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jam turėtų būti nustatytas ilgesnis paskirtos baudos sumokėjimo terminas. Kaltinamasis nurodė dirbantis pagal individualią veiklą, tačiau teismui nėra žinoma, kokias pajamas kaltinamasis gauna iš minėtos veiklos. Byloje nėra ir jokių kitų duomenų, kurie leistų teismui įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį ir padaryti pagrįstą išvadą, kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą terminą kaltinamajam būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo E. S. prašymas nustatyti jam ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą netenkintinas.

Kaltinamasis E. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 30 d., 12.15 val. iki 2019 m. gegužės 31 d., 17.07 val.. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 102 MGL (5100 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. skirti bausmę – 68 MGL (3400 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir paskirti E. S. galutinę bausmę – 64 MGL (3200 Eur) dydžio baudą.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. S., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminą po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė