Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Būsto valda“ atstovei teisininkei L. J., atsakovui A. B., atsakovo atstovui advokatui A. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei UAB „Būsto valda“ dėl 4300,00 Lt turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „Būsto valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. B. priteisti 1811,19 Lt skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 61-63). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Būsto valda“ teikia namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas A. B. yra nurodyto namo 23 - ojo buto savininkas. Name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti šie remonto darbai:

1) stogo remonto darbai (atsakovo skola - 69,60 Lt);

2) radiatoriaus keitimas laiptinėje 2010 m. rugpjūčio mėn. (atsakovo skola - 17,49 Lt);

3) šildymo sistemų sklendžių keitimas 2010 m. rugpjūčio mėn. (atsakovo skola - 12,20 Lt);

4) tarpblokinių siūlių remonto darbai 2011 m. birželio mėn. (atsakovo skola - 45,09 Lt);

5) sieninių plokščių remonto darbai 2013 m. liepos mėn. (atsakovo skola - 65,11 Lt);

6) sieninių plokščių remonto darbai 2013 m. rugsėjo mėnesį (atsakovo skola - 5,74 Lt).

Dėl ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinio reikalavimų.

Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, todėl šioje dalyje yra surašomi sutrumpinti motyvai (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo įkurta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, todėl namui administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas ginčo laikotarpiu teikė ieškovė UAB „Būsto valda“. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios būtų skirtos atnaujinti namą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai savo turimo daikto daliai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina, kad įstatymai nenumato išimčių nei vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovas A. B., privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams ir remontui atlikti (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, daugiabučio namo bendraturtis, todėl jis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą ir mokėti mokesčius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė UAB „Būsto valda“ ginčo laikotarpiu teikė namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas. Paslaugos buvo ir yra teikiamos šiuo teisiniu pagrindu - 2012 m. lapkričio 25 d. susitarimas Nr. 53-10-55 Dėl 2008 m. lapkričio 25 d. Kauno miesto Eigulių seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-13 pratęsimo (b. l. 7). Name buvo atlikti šie remonto darbai: 1) stogo remonto darbai (atsakovo įsiskolinimas už šiuos darbus sudaro 69,60 Lt sumą); 2) radiatoriaus keitimas laiptinėje 2010 m. rugpjūčio mėn. (atsakovo skola - 17,49 Lt); 3) šildymo sistemų sklendžių keitimas 2010 m. rugpjūčio mėn. (atsakovo skola - 12,20 Lt); 4) tarpblokinių siūlių remonto darbai 2011 m. birželio mėn. (atsakovo skola - 45,09 Lt); 5) sieninių plokščių remonto darbai 2013 m. liepos mėn. (atsakovo skola - 65,11 Lt); 6) sieninių plokščių remonto darbai 2013 m. rugsėjo mėnesį (atsakovo skola - 5,74 Lt). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad stogo remontas kainavo 35892,57 Lt (b. l. 64), o atsakovui tenkanti dalis sudaro 444,60 Lt, tačiau jis sumokėjo tik 375,00 Lt. Radiatoriaus keitimas kainavo 568,19 Lt (b. l. 65), atsakovui tenkanti išlaidų dalis sudarė 17,49 Lt, šios sumos atsakovas nėra sumokėjęs. Šildymo sistemos remonto kaina – 844,19 Lt (b. l. 67), atsakovui tenkanti dalis sudaro 12,20 Lt, kuri nėra sumokėta. Tarpblokinių siūlių remonto darbai kainavo 3640,01 Lt (b. l. 69), atsakovui tenkanti kainos dalis - 45,09 Lt, nebuvo sumokėta. Sieninių plokščių remonto darbų kaina sudaro 5256,70 Lt sumą (b. l. 70), atsakovui tenkanti dalis – 65,11 Lt, kuri nebuvo sumokėta. Sieninių plokščių remonto darbų kaina sudarė 463,68 Lt (b. l. 71), atsakovui tenkanti dalis – 5,74 Lt, kuri nebuvo sumokėta. Atsakovui tenka pareiga proporcingai jo turto daliai sumokėti ieškovei už anksčiau nurodytus atliktus darbus, iš viso 215,23 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nemokėjo ir kiekvieną mėnesį skaičiuotinus administravimo mokesčius, todėl susidarė 1595,96 Lt skola (b. l. 72). Ieškovės pateiktų reikalavimų sumas ir atliktų darbų apimtis patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktai, b. l. 64-71, apyvartos žiniaraščiai, b. l. 136-145).

Atsakovas teismo posėdžio metu su šiais ieškinio reikalavimais sutiko, skolą pripažino ir jos neginčijo, atsakovas neginčijo atliktų darbų fakto, tačiau argumentavo, kad būtent sienų siūlių remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, į byloje rašytiniais įrodymais nustatytas aplinkybes, be to, atsakovui pripažinus ieškinio reikalavimus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl yra visiškai tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 1811,19 Lt skola už atliktus darbus ir administravimo paslaugas.

Tenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovas, siekdamas įrodyti savo priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, byloje naudojosi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: 1) žodiniais paaiškinimais; 2) liudytojos I. B. (atsakovo sutuoktinės) parodymais; 3) rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis, 2011-12-08 skundu, 2011-10-27, 2011-12-01, 2011-12-09 pretenzijomis, draudimo bendrovės 2011-12-09 pranešimu, 2012-01-06 Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus raštu, nepilnamečių vaikų asmens sveikatos istorijos išrašais). Konstatuotina, kad atsakovas A. B. priešieškinyje reiškia turtinį reikalavimą dėl kambario remonto, kuris, atsakovo tvirtinimu, buvo realiai atliktas per du kartus, išlaidų atlyginimo. Pabrėžtina, kad byloje sprendžiant tokio pobūdžio reikalavimą, taikytinos civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, byloje turi būti nustatinėjamos šios faktinės aplinkybės: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga; 4) žala ir nuostoliai. Atsakovas, įrodinėdamas vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – realiai patirtus nuostolius, teikė teismui žodinius paaiškinimus, kurie, teismo įsitikinimu, yra nenuoseklūs ir esminiais klausimais buvo labai prieštaringi, be to, prieštaravo paties atsakovo į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Būtent šių įrodymų prieštaringumas, paties atsakovo nesugebėjimas aiškiai ir tiksliai nurodyti nuostolių atsiradimo momento sudaro pagrindą teismui abejoti atsakovo pateiktu argumentu dėl realiai patirtų nuostolių fakto. Atsakovo pateikti į bylą įrodymai nepagrindžia, kad egzistavo visi be išimties nuostolius (išlaidų forma) apibūdinantys trys esminiai požymiai: išlaidų realumas, jų būtinumas ir protingumas (šių požymių egzistavimo svarba yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Siekdamas pagrįsti pastarąjį motyvą, teismas pabrėžia atsakovo žodinių paaiškinimų nenuoseklumą.

Atsakovas, teikdamas žodinius paaiškinimus, labai tiksliai nurodė datas, kada pastebėjo bute drėkstančias kambario sienas, tiksliai įvardijo, kada kreipėsi su skundais į namo administratorių, draudimo bendrovę, taip pat Kauno miesto savivaldybę. Atsakovas taip pat nedvejodamas paaiškino, kad buto remontą namų ūkio būdu atliko du kartus: pirmąjį kartą atliko „kosmetinį remontą“ maždaug po pusmečio pastebėjus drėkstančias sienas, t. y. maždaug 2012 m. pavasarį (garso įrašo 20 min.), antrąjį kartą – 2013 m. žiemą (lapkričio mėn.) (garso įrašo 19 min.). Atsakovas nurodė, kad antrasis remontas 2013 m. pabaigoje kainavo jo šeimai didžiausią dalį minėtųjų 4300,00 Lt sumos, nes būtent po to, kai 2013 m. vasarą buvo galutinai sutaisytos namo sienų siūlės jų šeima atliko remontą iš esmės (specialiomis medžiagomis naikino sienų pelėsį, keitė sienų apmušalus, dažė sienas, keitė dalį grindų dangos ir t. t.). Analogiškas aplinkybes teismui paliudijo atsakovo į bylą pakviesta liudyti jo sutuoktinė I. B.. Teismui paprašius patikslinti remonto atlikimo datas liudytoja nurodė, kad būtent 2013 m. pabaigoje (liudytoja paminėjo 2013 m. rudenį, žiemą, spalį, lapkritį) jos sutuoktinis kartu su kitu giminaičiu atliko kambario remontą iš esmės (garso įrašo 13-16 min.). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad 2013 m. pabaigoje jis realiai atliko buto remontą, pateikė į bylą rašytinį įrodymą, t. y. 2014 m. kovo 28 d. surašytą eksperto A. Z. žalos nustatymo aktą Nr. 14-03/10, kuriame buvo užfiksuoti duomenys, kiek būtų kainavęs kambario remontas, jeigu jis būtų atliktas būtent 2013 m. spalio mėnesio kainomis. Vertinant nurodytų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų išvadai, jog faktas apie realiai atliktą buto remontą ir realiai patirtus nuostolius egzistavo, nes byloje yra nustatyti esminiai prieštaravimai, paneigiantys tokią išvadą. Šią teismo abejonę dar labiau sustiprina atsakovo papildomai (po liudytojos apklausos) pateiktas paaiškinimas, kad dėl buto remonto datos jis ir jo sutuoktinė sąžiningai suklydo, atsakovas nurodė, kad buto remontas „turbūt buvo atliktas“ 2012 m. pabaigoje (garso įrašo 18-20 min.). Ir pastarąjį atsakovo argumentą dėl 2012 m. pabaigoje atlikto remonto paneigia paties atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad dar 2011 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovas rašė skundus ir pretenzijas, kuriose taip pat minėjo 4300,00 Lt išlaidas buto remontui. Loginis nurodytų faktinių duomenų vertinimas suponuoja neginčytiną išvadą, kad 2011 m. pabaigoje atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, kad jo vieno kambario remontas realiai kainuos būtent 4300,00 Lt sumą 2013 m. pabaigoje (atsakovo pirminė pozicija) arba 2012 m. pabaigoje (atsakovo patikslinta pozicija). Taip pat pažymėtina, kad jeigu remontas būtų buvęs atliktas 2013 m. pabaigoje (kaip teigė atsakovas ir liudytoja), tai atsakovas, būdamas atidus, sąžiningas ir protingas asmuo, būtų išsaugojęs statybinių medžiagų įsigijimo kvitus, nes, pabrėžtina, teisminis šios bylos nagrinėjimas jau vyko nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 16). Tačiau nei vieno iš šių kvitų atsakovas nebuvo išsaugojęs, nors teismo posėdyje tikino galėsiantis bent dalį tokių kvitų pateikti teismui.

Išdėstytų aplinkybių teisinis vertinimas suponuoja išvadą, kad atsakovas A. B., naudodamasis profesionalia advokato teisine pagalba, šioje civilinėje byloje neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo naštos įrodyti, kad jis dėl faktiškai atlikto gyvenamosios patalpos remonto realiai patyrė reikalaujamus priteisti iš ieškovės UAB „Būsto valda“ 4300,00 Lt (tiesioginiai nuostoliai Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies prasme). Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovo pasirinkto civilinių teisių gynybos būdo. Neįrodžius nuostolių atsiradimo momento ir konkretaus nuostolių dydžio, objektyviai neįmanoma pritaikyti civilinėje atsakomybėje taikytino visiško nuostolių kompensavimo instituto (lot. restitutio in integrum).

Teismui pateikus motyvus dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. dėl žalos ir nuostolių, toliau vertintini byloje šalių pateikti įrodymai dėl likusių trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) neteisėtų veiksmų; 2) priežastinio ryšio; 3) kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Teikiant teisinį vertinimą šiais trimis aspektais, būtina išsamiau išanalizuoti ieškovės UAB „Būsto valda“, kaip daugiabutį namą administruojančios bendrovės, teisinį statusą, šio subjekto teises ir pareigas, vykdant šiam subjektui pavestas užduotis. Atsakovas A. B. įrodinėjo, kad tarpblokinių siūlų remontas buvo atliktas nekokybiškai, todėl jo bute kaip nekokybiškų paslaugų pasekmė yra buto sienų, lubų ir grindų pelėsis. Atsakovas visą atsakomybę už namuose atsiradusį pelėsį perkelia namo administratoriui UAB „Būsto valda“. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad visą atsakomybę už namo sienų būklę privalo prisiimti tik namą administruojanti bendrovė. Akcentuotina, kad namo sienų bendrasavininkas yra būtent atsakovas A. B., o ne ieškovė UAB „Būsto valda“. Atsakovui įstatymų pagrindu taip pat kyla su daikto valdymu, naudojimu susijusios teisės ir pareigos. Ieškovė UAB „Būsto valda“ savo ruožtu administruoja daugiabutį namą ir šios bendrovės pareigos yra kitokio pobūdžio ir turinio, lyginant su daikto savininko prievolėmis. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja Civilinio kodekso 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (Civilinio kodekso 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (Civilinio kodekso 4.242 straipsnio 2 dalis). Administruoti šį turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra ieškovės UAB „Būsto valda“ pareiga. Ieškovės atlikti veiksmai, organizuojant atsakovui A. B. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias namo sienas (tokios bendrosios pastato konstrukcijos kaip visos laikančiosios sienos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, perdangos, stogas ir pan. yra valdomos bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį), teismo vertinimu, visiškai atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimus, šie veiksmai buvo tinkamai nukreipti įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintus administratoriaus uždavinius (Civilinio kodekso 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad bendrovės vadybininkas buvo atvykęs į atsakovo namus, siekiant išsiaiškinti atsakovo pretenzijų namo administratoriui priežastis. Bylos šalys taip pat neginčijo aplinkybės, kad ieškovė UAB „Būsto valda“ du kartus atliko tarpblokinių siūlių hermetizavimą, atsakovas neginčijo liudytojo UAB „Būsto valda“ vadybininko D. J. parodymų, kad atsižvelgus į atsakovo pretenzijas bendrovė UAB „Būsto valda“ specialiai organizavo techninę įrangą, kad ties atsakovo butu aštuntame namo aukšte būtų pakartotinai atliktas siūlių hermetizavimas. Nepaisant šių neginčytinų aplinkybių, atsakovas argumentavo, kad remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl ko jo bute dėl drėkstančių sienų atsirado pelėsis. Atsakovas teigė, kad tik po 2013 m. vasarą atlikto siūlių remonto sienos nustojo drėkti. Šių faktinių duomenų sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad daugiabučio namo administratorius UAB „Būsto valda“ konkrečiai dėl namo sienų siūlių remonto darbų organizavimo atliko visas jam tenkančias pareigas, t. y. bendrovė reagavo į namo gyventojo A. B. žodinius ir rašytinius skundus, bendrovės įgaliotas atstovas, turintis specialų statybos inžinerijos išsilavinimą (liudytojas D. J.), vyko į atsakovo butą aiškintis pretenzijų priežastis, bendrovė keletą kartų organizavo ir atliko sienų siūlių remonto darbus, iš kurių vieni darbai buvo suorganizuoti išskirtinai dėl atsakovo pateiktos pretenzijos. Konstatuotina, kad šie byloje nustatyti ieškovės realiai atlikti veiksmai savo apimtimi ir turiniu visiškai atitiko namo administratoriui teisės aktuose nustatytas prievoles, t. y. užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką, derinimą, nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinti namo pagrindines konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, fiksuoti pastebėtus defektus bei kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrėti ir tikrinti pagrindines namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, nustatyti statybinių tyrinėjimų poreikį, pastato defektus ir remonto darbų poreikį.

Rašytiniais įrodymais, šalių žodiniais paaiškinimais ir liudytojo parodymais nustatytų faktinių aplinkybių sisteminis įvertinimas sudaro pagrindą teismui konstatuoti šią išvadą – atsakovas A. B. šioje byloje taip pat neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti ir likusias tris civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje esantys duomenys pagrindžia ieškovės UAB „Būsto valda“ argumentaciją, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti ieškovės neteisėtus veiksmus, šios bendrovės kaltę ir priežastinį ryšį (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Šiuo atveju negalima neatsižvelgti į civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nebuvimą ir suteikti teisinę reikšmę, kaip akcentavo atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose, vien tik šalių neginčijamam faktui apie atsakovo bute (tiksliau viename iš kambarių) atsiradusį pelėsį. Priešingu atveju, nepagrįstai ir neteisėtai (prieštaraujant imperatyvioms civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms) subjektui UAB „Būsto valda“ būtų perkelta civilinė atsakomybė, nenustačius visų būtinų anksčiau paminėtų sąlygų. Taip pat pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto nepatvirtina į bylą pateikti draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS“ raštai (b. l. 91, 183), nes šiuose rašytiniuose įrodymuose yra užfiksuoti duomenys apie įvykio pripažinimą nedraudiminiu, kurie buvo surinkti nepranešus namo administratoriaus atstovui ir kurie tiesiogiai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp ieškovės atliktų veiksmų ir atsakovo bute atsiradusių defektų (pelėsio). Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad atsakovo A. B. priešieškinys yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Visiškai patenkinus ieškinį, atmetus priešieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 72,00 Lt žyminio mokesčio, 300,00 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkintus ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį ir atmetus atsakovo A. B. priešieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (34,63 Lt) valstybei priteistinos iš atsakovo (LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Būsto valda“, kodas 132125543, buveinė - Chemijos g. 11, Kaune, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000,

1811,19 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuolika Lt 19 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1811,19 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 372,00 Lt (tris šimtus septyniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo A. B. priešieškinį dėl 4300,00 Lt turtinių nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,63 Lt (trisdešimt keturis Lt 63 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, teismui turi būti pateikti sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai.

Šalims ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.