- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-24
- Bylos Nr.
- e2A-621-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00732-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos Videniškių
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-621-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A-621-544/2016 pagal ieškovo J. A. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-88-335/2016 dėl kelio servituto panaikinimo pagal ieškovo ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. Ž., trečiajam asmeniui Molėtų rajono savivaldybės administracijos Videniškių seniūnijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. A. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti kelio servitutą tarnaujančiame sklype, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. bei priteisti iš atsakovės J. Ž. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas siekia panaikinti kelio servitutą, esantį jam priklausančiame žemės sklype, nes poreikis kelio servitutui yra išnykęs, viešpataujančiojo daikto savininkė J. Ž. gali patekti (ir faktiškai patenka) į savo sklypą tiesiogiai iš miestelio gatvių. Tam, kad viešpataujantis daiktas būtų naudojamas pagal paskirtį, kelio servitutas nėra būtinas. Atsakovė J. Ž. yra savininkė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., (toliau ir – viešpataujantis daiktas), su kuriuo ribojasi ieškovo žemės sklypas, t. y. ieškovo sklypo šiaurinė riba sutampa su atsakovės sklypo pietine riba. Kelio servitutas yra nustatytas tarnaujančiame sklype administraciniu aktu – Utenos apskrities viršininko 2002-05-28 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktu bei pažymėtas prie jo pridėtame plane. Servitutiniu keliu iš (duomenys neskelbtini) gatvės per ieškovo sklypą, kaip tarnaujantįjį daiktą, patenkama į atsakovei priklausantį viešpataujantįjį sklypą. Bet atsakovė į savo sklypą gali patekti ir patenka tiek iš rytinės pusės – iš (duomenys neskelbtini) gatvės (į kurią patenkama ir servitutiniu keliu), tiek iš vakarinės pusės ir jai nėra būtinybės naudotis šiuo keliu, jos sklypas gali būti naudojamas pagal paskirtį ir be ginčijamo kelio. Kelio servitutas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nors servitutas yra nustatytas administraciniu aktu, tačiau servituto naikinimo administraciniu aktu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenumato (CK 4.130 str.). Nacionalinė žemės tarnyba žemės servitutą, išnykus jo būtinumui, gali panaikinti tik esant tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo sklypų savininkų susitarimui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo J. A. ieškinį atmetė. Nurodė, kad ginčijamas kelio servitutas yra nustatytas 2002 m. Utenos apskrities viršininko sprendimu ir suteikia teisę juo naudotis tiek atsakovei, tiek kitiems asmenims. Tai patvirtina, kad šis kelias buvo naudojamas dar iki nuosavybės teisių atkūrimo, o formuojant žemės sklypą, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės, jis buvo pažymėtas ir abrise. Ieškovo ginčijamu servitutiniu keliu (duomenys neskelbtini) miestelio žmonės naudojasi nuo senų laikų, ir tai patvirtino tiek seniūnė, tiek ir atsakovė J. Ž., kuri asmeniškai pati nuolat nesinaudoja šiuo keliu, bet teigė žinanti, jog jis reikalingas kitiems žmonėms. Be to, kilęs ginčas buvo sprendžiamas ikiteismine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojų prašymą dėl kelio servituto nepanaikinimo. Todėl teismas sprendė, jog tiek servituto nustatymo metu, tiek praėjus beveik 14-kai jo naudojimo metų keliu, kaip viešąja erdve, yra naudojamasi. Tai, kad miestelio gyventojai, pasak ieškovo atstovo, galėtų naudotis kitomis gatvėmis, aplenkdami ieškovo sklypą, nereiškia, jog tai servitutą daro nebūtinu, negaliojančiu ar pasibaigusiu. Teismas prioritetiniu šiame ginče laikė (duomenys neskelbtini) miestelio (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančių žmonių interesą, nes ieškovas nurodė, jog gyvena Vilniuje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. A. prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir panaikinti kelio servitutą tarnaujančiame sklype, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., priteisti iš trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialines ir procesinės teisės normas bei padarė bylos medžiagai prieštaraujančias išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis bei teisingai taikė materialinės teisės normas, kadangi ginčo servitutas yra išties būtinas ir reikalingas kaimo žmonėms.
Atsiliepimu atsakovė J. Ž. nurodė, jog sutinka su apeliaciniu skundu ir prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog jai nėra jokios būtinybės naudotis ginčo servitutu.
2016 m. liepos 1 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas ieškovo J. A. prašymas nutraukti civilinę bylą. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė J. Ž. 2016 m. birželio 16 d. sudarė notarinį susitarimą dėl servituto pabaigos. Šis susitarimas buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registrui ir minėtas servitutas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) sklype yra išregistruotas iš viešojo registro. Atsižvelgiant į tai, nebeliko nagrinėjamos bylos ginčo objekto, dėl ko, vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 1 p., yra pagrindas civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rašte dėl pateikto J. A. prašymo nutraukti civilinę bylą nurodo, kad šalys notaro biure pasirašė sutartį dėl servituto pabaigos, jos pagrindu minėtas servitutas išregistruotas, todėl ieškovo prašymas atitinka CPK 293 str. 1 d. 1 p. nuostatas, dėl ko yra pagrindas civilinę bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Apelianto J. A. prašymas nutraukti civilinę bylą tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 d., 326 str. 1 d. 5 p.).
CPK 293 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Taigi šis bylos nutraukimo pagrindas skirtas tiems atvejams, kai reiškiamų reikalavimų sprendimas priskirtas ne teismams, o kitoms institucijoms. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2011; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
Nagrinėjamu atveju Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl kelio servituto panaikinimo atmetė, nes byloje esančių įrodymų pagrindu sprendė, kad kelio servitutas administraciniu aktu buvo nustatytas teisėtai, kad nėra išnykęs servituto būtinumas, nes jo naudojasi atsakovė ir kiti gyventojai bei kad nepateiktas tarnaujančio daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko susitarimas (CK 4.135 str. 1 d.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo ir pradėjus apeliacinį procesą, apeliantas (ieškovas) J. A. ir atsakovė J. Ž. 2016 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 14 – ame notarų biure sudarė notarinį susitarimą dėl kelio servituto tarnaujančiame sklype, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., pabaigos. Iš ieškovo J. A. apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, kad šalių sudarytas susitarimas buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registrui, iš kurio 2016 m. birželio 28 d. centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog apeliantui J. A. priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., jokios kitos, išskyrus nuosavybės, daiktinės teisės nėra įregistruotos. Tai reiškia, kad minėtas servitutas minėto šalių susitarimo pagrindu panaikintas ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotas.
Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje išties nebeliko administraciniu aktu nustatyto kelio servituto (ginčo objekto), dėl kurio panaikinimo buvo iškelta byla. Ginčijamas servitutas panaikintas ne teismo tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu. Nesant ginčo objekto, tolesnis bylos nagrinėjimas teisme civilinio proceso tvarka nebegalimas, procesinis sprendimas šalims nesukels teisinių pasekmių. Pritarimą nutraukti nagrinėjamą bylą išreiškė ir Nacionalinę žemės tarnyba, kuri procese aktyviai gynė viešąjį interesą, bei atsakovė. Prieštaravimų dėl pareikšto prašymo iš kitų dalyvaujančių asmenų taip pat negauta. Paaiškėjus virš minėtoms naujoms aplinkybėms ir po sprendimo priėmimo pasikeitus situacijai, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama CPK 293 str. 1 d., 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Ieškovo (apelianto) J. A. prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo tenkinti.
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. Ž., esant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Videniškių seniūnijai, dėl kelio servituto panaikinimo nutraukti.
Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti ieškovui J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,75 Eur (trisdešimt eurų 75 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. balandžio 6 d. (SEPA mokėjimo orderis Nr. (duomenys neskelbtini)) už apeliacinį skundą.