- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1-823-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43496-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. V. E.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba, teistumai išnykę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. E. pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 770 eurų vertės turtą, kuris buvo jam patikėtame automobilyje VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. rugpjūčio 08 d. iki 2019 m. rugsėjo 02 d., ir kurį jis negrąžino, o būtent: trimerį „Akita“ – 900 eurų vertės, trimerį „Husqvarna“ – 900 eurų vertės, šlavimo mašiną „Kercher“ – 500 eurų vertės, žoliapjovę – 400 eurų vertės, magnetolą „Blaupunkt“ neturinčios vertės, bei 70 eurų grynų pinigų, kuriuos jam davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. M. automobilio VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontui, tačiau automobilio nesutvarkė ir pinigų negrąžino. Šiais savo veiksmais A. V. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. V. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo
Kaltinamasis A. V. E. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs BPK 291, 209 straipsnių reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamasis A. V. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo įmonėje apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini) metų. Padėjo pradžiai mamai, be to, atliko ir įvairius darbus. Automobilis ir daiktai buvo jam duoti, kad galėtų atlikti paskirtus darbus. Prarado kaltinamajame akte nurodytus daiktus, nes reikėjo pinigų. Juos įkeitė lombarde prie Kalvarijų turgaus. Norėjo grąžinti juos, bet negavo laiku pinigų o su J. M. nesusitarė. Supranta, kad buvo įkeitęs ir negrąžinęs svetimą turtą. Nesutiko su kaltinime nurodyta turto verte. Mano, kad ji turi būti mažesnė. Gailisi dėl padaryto.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju A. V. E. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jam patikėtus įrankius, pagal išankstinį susitarimą su direktoriumi J. M., laikė savo sandėliuke prie namų, (duomenys neskelbtini). Prieš porą mėnesių darbo atlikimui jam buvo suteikta transporto priemonė VW „Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jame buvusią automagnetolą jis pakeitė, nes neveikė. Įdėjo savo veikiančią magnetolą. Neveikianti magnetola liko jo namuose. Sutiko ją grąžinti savininkui. Automobiliu naudojosi iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Direktorius J. M. už jo anksčiau atliktą darbą ne pilnai atsiskaitė. Pinigų jam reikėjo labai skubiai, todėl su juo bandė susitarti dėl atsiskaitymo, tačiau nepavyko. Nutarė laikinai, norint greit gauti pinigų, užstatyti į lombardą jam patikėtus ir jo žinioje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrankius, esančius jo sandėliuke prie namų, (duomenys neskelbtini). Vienas, surinkęs visus pranešime apie įtarime išvardytus įrankius nuvyko į lombardą, Kalvarijų g. 59, Vilniuje ir juos savo vardu užstatė. Už visus įrankius gavo apie 450 eurų, kuriuos išleido. Minėtus daiktus turėjo išpirkti iki 2019 m. rugsėjo vidurio, tačiau to nepadarė, neturėjo reikiamos pinigų sumos (1 t. b. l. 123–124). Papildomai apklaustas A. V. E. parodė, kad nurodytus du daiktus, kuriuos tiksliai neatsiminė, pridavė 2019 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslesnės daiktų įkeitimo datos neatsiminė, todėl nurodyti negali. Visus daiktus įkeitė savo vardu (1 t. b. l. 163–164). Papildomai apklaustas A. V. E. prisipažino, kad pranešime apie įtarime išvardytus visus įrankius jis per du kartus įkeitė į pinigų sumą, norėjo juos išpirkti, tačiau negavo planuotų pinigų, todėl daiktų jam išpirkti nepavyko. Labai dėl to gailisi. Išimta iš automobilio magnetola „Blaupunkt“ visą laiką buvo jo namuose. Tikslo jos grobti neturėjo ir to nedarė. Dėl jam duotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. M. 100 eurų grynų pinigų parodė, kad jie jam buvo duoti jo paprašius nupirkti benzininio pjūklo grandinę ir 30 l benzino. Šiuos daiktus nupirkęs, jis iš karto juos nuvežė į J. M. gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) ir perdavė ten buvusiam darbuotojui vardu D. Dėl likusių pinigų, t. y. 45 eurų – jis jam buvo skolingas 25 eurus už anksčiau atliktą darbą, kuriuos jis išskaičiavo iš tų likusių 45 eurų, už likusius 20 eurų jis turėjo nupirkti ir įdėti stiklą į minėtą automobilį, tačiau to nespėjo padaryti, nes turėjo kitų darbų ir neturėjo laisvo laiko. Jis labai gailisi dėl padarytų veiksmų. Žalos atlyginti negalėjo, tačiau labai stengsis surinkti reikiamą pinigų sumą žalai atlyginti (1 t. b. l. 182–183). Papildomai apklaustas A. V. E. patvirtino visus anksčiau duotus parodymus (2 t. b. l. 5–6).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių
Nors ikiteisminiame tyrime kaltinamasis A. V. E. parodė neprisipažįstantis padaręs vagystę, visgi, jo parodymai, kad jis įkeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą į lombardą ir negrąžinęs lombardui jam paskolintų pinigų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino ir šios bendrovės turto, patvirtina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų neteisėtumą. Todėl, nors kaltinamasis nurodė neprisipažįstantis, teismas konstatuoja, kad ikiteisminiame tyrime A. V. E. savo parodymais visgi pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Analogiškus iš esmės parodymus kaltinamasis davė ir teisiamajame posėdyje, patvirtindamas, kad jam perduotus daiktus jis užstatė lombarde ir už juos gautą paskolą, negrąžino. Dėl to prarado ir užstatytus daiktus, kuriuos jam laikinai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. M.. Daiktai kaltinamajam buvo perduoti laikinai. Tai patvirtino apklaustas ikiteisminiame tyrime J. M. (1 t., b. l. 37; 49; 60; 85; 93–94), bei jo 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo duomenys (1 t., b. l. 15, 16). Nustatytas aplinkybes patvirtina ir BIRT žiūryklės duomenys, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. registruotas įvykis – kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. perdavė įmonės automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su įranga ir nuo to laiko daiktai bei automobilis negrąžinamas, susisiekti su asmeniu nepavyksta (1 t., b. l. 4).
Kaltinamojo parodymus patvirtina ir iš lombardo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, kad A. V. E. 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. rugpjūčio 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantį lombardą, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 6 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ esantį lombardą, adresu (duomenys neskelbtini) A. V. E. atnešė ir užstatė Trimerį, šlavimo mašiną „Kerher“, trimerį „Husgvarna“, žoliapjovę „Husgvarna“. Paminėti daiktai, per nustatytą paskolos terminą nebuvo išpirkti, todėl pastarieji buvo įdėti į prekybą ir parduoti (1 t. b. l. 71–76). Nustatyta ir tai, kad kaltinamojo A. V. E. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo rasta ir paimta – magnetola „Blaupunkt“ (1 t. b. l .144–150). Daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5–11, 52, 56–57), magnetola „Blaupunkt“ (1 t., b. l. 152, 154). Visi šie duomenys yra gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytini byloje įrodymais (BPK 20 straipsnis). Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra. Įrodymai nėra prieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. V. E. negrąžindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ daiktų: trimerių „Akita“ ir „Husqvarna“, šlavimo mašinos „Kercher“, žoliapjovės, magnetolos „Blaupunkt“ neturinčios vertės ir 70 eurų grynų pinigų, kuriuos jam davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. M. automobilio remontui, jis daiktus užstatydamas lombarde ir juos neišpirkdamas, faktiškai naudojosi jais kaip savais. Vadinasi, juos neteisėtai, negrąžindamas užvaldė, t. y. juos pagrobė. Be to, negrąžindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automagnetolos bei perduotų pinigų, juos taip pat pagrobė. Vėlesnis magnetolos grąžinimas nelaikytinas savanorišku, nes buvo grąžintas tik kratos metu, tai yra atliekant priverstinius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, taigi A. V. E. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. E. susitaikė su civilinio ieškovo atstovu J. M. bei pateikė susitarimą, kuriame nurodė, kad A. V. E. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iki 2021 m. liepos 1 d. perves 1 200 eurų, po 200 eurų kas mėnesį. Nurodyta suma prilyginama žalos atlyginimui pagal pareikštą civilinį ieškinį. Atlyginus žalą bendrovė pretenzijų nereikš, o kitos dalies ieškinio atsisakė.
BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis A. V. E. neteistas (teistumas išnykęs), padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, atsiprašė civilinio ieškovo ir su juo susitaikė. Be to, susitarė dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo civiliniam ieškovui atlyginti žalą.
Minėta, kad A. V. E. savo kaltę pripažino. Byloje įrodymų tyrimas baigtas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamasis atsiprašė civilinio ieškovo, kuris jam atleido ir su juo susitaikė, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Tai parodo, kad pats baudžiamasis procesas padarė tinkamą teigiamą poveikį kaltinamajam. Svarbu ir tai, kad civilinis ieškovas norėjo ir susitaikė su kaltinamuoju, pretenzijų jam neturi, savanoriškai sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo ir civilinio ieškovo susitarime nurodyta, kad A. V. E. įsipareigoja į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iki 2021 m. liepos 1 d. pervesti 1 200 eurų, po 200 eurų kas mėnesį. Nurodyta suma prilyginama žalos atlyginimui pagal pareikštą civilinį ieškinį. Atlyginus žalą bendrovė pretenzijų nereikš, o kitos dalies ieškinio atsisakė.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad yra visi imperatyvus pagrindai, kai kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis susitaikė su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Visgi, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo veikos padarymo aplinkybes, trukmę, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, nutaria neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Teismo nuomone, įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą civiliniam ieškovui užtikrina socialinio teisingumo atkūrimą.
Dėl kardomųjų priemonių.
Ikiteisminio tyrimo metu A. V. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 129–130), paliktina iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su civiliniu ieškovu, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Priimti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ieškinio atsisakymo dalyje.
Patvirtinti kaltinamojo A. V. E. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo J. M. 2020 m. lapkričio 18 d. pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. V. E. įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021 m. liepos 1 d. atlyginti 1 200 EUR (vienas tūkstantis du šimtai eurų) turtinę žalą, mokant kas mėnesį po 200 EUR (du šimtai eurų). Teismas nustato, kad šiuos mokėjimus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. V. E., privalo pradėti mokėti ne vėliau, kaip nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. V. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.