- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-14
- Bylos Nr.
- A-146-680-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas A. K. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2), kuriuo teismo prašė priteisti jam 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2 – ųjų pataisos namų.
Paaiškino, kad atlieka bausmę Vilniaus 2 – uosiuose pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai). Dėl pablogėjusios sveikatos nustatyta tvarka kreipėsi į Pataisos namų gydytoją, kuris jam 2007 m. gruodžio 21-27 dienomis paskyrė psichotropinius vaistus, turinčius migdomąjį poveikį. Teigė dėl šių vaistų poveikio negalėjęs laiku atsikelti ir dalyvauti rytiniame patikrinime. Pataisos namų administracija tai įvertino kaip bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. 2007 m. gruodžio 28 d. Pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr.28-10 už bausmės atlikimo režimo reikalavimų (nustatytos dienotvarkės) pažeidimą jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. 2008 m. sausio 21 d. skundu jis kreipėsi į Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktorių, kuris 2008 m. kovo 6 d. įsakymu panaikino neteisėtai ir nepagrįstai jam paskirtą nuobaudą.
Pareiškėjas teigė, kad dėl nepagrįstai jam paskirtos nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus, jis patyrė didelių nepatogumų, diskomfortą ir nervinę įtampą. Pažymėjo, jog Pataisos namuose duodamo maisto jis valgyti negali, nes turi skrandžio veiklos sutrikimų, todėl draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus atsiliepė jo sveikatai, dėl to jis kentėjo didelius skrandžio skausmus. Dėl Pataisos namų administracijos neteisėtų veiksmų jam atsiradusią neturtinę žalą vertina 20 000 Lt.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad bausmės vykdymo institucijos pareigūnų teisėti nurodymai nuteistiesiems yra privalomi, o jų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę (Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atkreipė dėmesį, kad nors 2007 m. gruodžio 21 – 27 dienomis pareiškėjui buvo skiriami psichotropiniai vaistai, tačiau leidimas nesikelti pagal nustatytą dienotvarkę, kuri yra privaloma visiems nuteistiesiems, pareiškėjui nebuvo duotas. Teigia, kad Pataisos namų administracija, įvertinusi įvykio metu susidariusią situaciją, veikė tinkamai, įstatymų nepažeidė, o vien tai, kad Kalėjimų departamentas panaikino A. K. paskirtą nuobaudą, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas savo skundo reikalavimo priteisti 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą nedetalizavo, nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, tai yra kaip konkrečiai Pataisos namų administracijos veiksmai ar priimti sprendimai jam padarė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad A. K. yra nuteistas aštuntą kartą, laisvės atėmimo metu bausmių vykdymo įstatymus ir nustatytą tvarką pažeidė 15 kartų, 10 kartų yra baustas drausmine tvarka, jo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas neigiamai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, jog 2007 m. gruodžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 26 d. tarnybiniais pranešimais „Dėl drausmės pažeidimo“ (Nr. 43-1705 ir Nr. 43-1716 ) Pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai informavo Pataisos namų direktorių apie tai, kad 2007 m. gruodžio 23 dieną apie 8 val. 10 min. ir 2007 m. gruodžio 26 dieną apie 8 val. 45 min. nuteistasis A. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus (pagal dienotvarkę nesikėlė į rytinius patikrinimus, nevykdė nurodymų keltis) (b l. 11,13). Dėl padarytų pažeidimų nuteistasis pasiaiškinti raštu atsisakė (b. l. 12, 14). Iš Pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko 2008 m. vasario 26 d. pažymos Nr. 9-851(07) F teismas nustatė, kad drausmės grupės nuteistasis A. K., atlikdamas nuobaudą baudos izoliatoriuje, 2007 m. gruodžio 23 d. 8 val. 5 min. miegojo rytinio patikrinimo metu, gruodžio 24-25 dienomis nuteistasis dienotvarkės nepažeidė, o gruodžio 26 dieną vėl miegojo rytinio patikrinimo metu. 2007 m. gruodžio 21-27 d. jam buvo skiriami psichotropiniai vaistai, tačiau leidimas nesikelti dėl sveikatos būklės pagal nustatytą dienotvarkę, kuri privaloma visiems nuteistiesiems, jam nebuvo duotas (b. l. 15, 16). Pataisos namų direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu A. K. už du pirmiau minėtus pažeidimus buvo paskirta drausminė nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Teismas nustatė, jog Kalėjimų departamentas dėl pareiškėjo 2008 m. sausio 23 d. skundo atliko tarnybinį tyrimą ir 2008 m. kovo 5 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LV-372 pripažino, kad nuteistajam A. K. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu skirta nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus buvo paskirta nepagrįstai. Atsižvelgdamas į šią išvadą ir vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. kovo 6 d. įsakymu panaikino Pataisos namų direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą panaikino (b. l. 22-23,35).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nuostatas administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos viešojo administravimo srityje atlyginimo vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (LR CK 6.271 straipsnis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pažymėjo, kad pagal Aivaro Kučinsko teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog, pasak pareiškėjo, jis patyrė kančias, nes buvęs nuolat alkanas, taip pat patyrė nuolatinius pažeminimus, buvo laikomas vienas. Tuo tarpu atsakovės atstovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, teigė, kad Pataisos namų administracijos veiksmai nebuvo tokie, kurie sukeltų pareiškėjui neturtinę žalą. Atsakovės atstovo teigimu, nuobaudos paskyrimas sukelti moralinės žalos negalėjo: visi nuteistieji maitinami, maistas yra geras, kokybiškas, nebuvo pagrindo badauti, su pareiškėjui buvo bendrauta, jis galėjo pasakyti, kad negali valgyti kokio nors maisto, pasitarti su gydytoju, jam būtų skirtas kitas maistas. Atsakovės atstovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad A. K. drausminė nuobauda skirta ne pirmą kartą (iš viso baustas 10 kartų).
Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi teismo posėdyje liudytoju apklausto Pataisos namų drausmės būrio viršininko V. Z. parodymais. Minėtas liudytojas parodė, kad nuteistieji 7 val. ryto keliasi, 8 val. būna rytinis patikrinimas. A. K. nubaustas už tai, kad du kartus rytinio patikrinimo metu buvo rastas gulintis lovoje. Pirmą kartą buvo įspėtas. Po 2 dienų vėl demonstratyviai nesikėlė. Paaiškinimus rašyti atsisakė. Nuteistojo A. K. būklė visą laiką buvo vienoda, jis kalbėjo normaliai, rišliai, nesiskundė bloga savijauta. Dėl maitinimo nesiskundė nei žodžiu, nei raštu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė ir nagrinėjant bylą nenustatyta būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos darbuotojų neteisėtos veikos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Kalėjimų departamentas 2008 m. kovo 5 d. tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-372 pripažino, kad nuteistajam A. K. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu nuobauda buvo skirta nepagrįstai, dar nereiškia, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, sukėlę realias neigiamas pasekmes pareiškėjui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų ar rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo realiai patirtą neturtinę žalą, kilusią būtent dėl konkrečios, kaltos atsakovės atstovo darbuotojų veikos, be to, pripažino, kad Pataisos namuose maistas geras. Teismas priėjo prie išvados, kad nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą dėl žalos atlyginimo patenkinti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.
Pažymi, kad apie tai, jog jam nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki gruodžio 27 d. buvo paskirti psichotropiniai vaistai, turintys migdomąjį poveikį, žinojo Pataisos namų budintys prižiūrėtojai bei pareigūnai, surašę 2007 m. gruodžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 26 d. tarnybinius pranešimus. Tuo tarpu jis dėl šių pranešimų perspėtas nebuvo ir nieko apie juos nežinojo. Tai, apelianto manymu, patvirtina, kad nuobauda buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, jam apie šią procedūrą nieko nežinant. Nuobaudos paskyrimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. kovo 6 d. įsakymu jam paskirta nuobauda buvo panaikinta.
Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Pataisos namų darbuotojų Č. J. ir V. Z. liudijimais, visiškai nenagrinėjo jo ligos istorijos duomenų ir kompetentingų medikų išvadų. Pabrėžia, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nevartojo Pataisos namuose gaminamo maisto, o jį gamindavosi pats, maisto produktus kelis kartus per mėnesį įsigydamas įstaigos parduotuvėje iš savo turimų lėšų. Paskirtąja nuobauda uždraudžiant vieną mėnesį įsigyti maisto produktus jis patyrė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, itin pablogėjo jo sveikata, prasidėjo nuolatiniai skrandžio negalavimai, ėmė dar labiau progresuoti depresija. Dėl to kreipėsi į gydytoją psichiatrą, buvo skirti antidepresantai ir psichotropiniai vaistai. Teigia, kad dėl minėtų priežasčių nagrinėjamas atvejis atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinės žalos sampratą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo analogiškus argumentus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gruodžio 21-27 dienomis pareiškėjui A. K. buvo skiriami psichotropiniai vaistai, tačiau leidimas nesikelti pagal nustatytą dienotvarkę, kuri yra privaloma visiems, nuteistajam nebuvo duotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į administracinį teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš, pareiškėjo teigimu, neteisėtų Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmų - Pataisos namų direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr.28-10 paskirtos nuobaudos – draudimo vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus 2-ųjų pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teigė dėl paskirtos drausminės nuobaudos patyręs didelių nepatogumų, diskomfortą, nervinę įtampą. Nurodė dėl nesveiko skrandžio negalįs valgyti Pataisos namų skiriamo maisto, todėl kentėjęs didelius skrandžio skausmus, nuolat jautėsi alkanas.
Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nenurodė kokias teisės normas, kurios reglamentuoja bausmių vykdymo institucijų veiklą, pažeidė Pataisos namų administracijos pareigūnai. To pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde, kuris grindžiamas tik CK 6.250 straipsniu, apibrėžiančiu neturtinės žalos sampratą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog 2-ųjų pataisos namų administracijos veikė pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai. Taip pat nenustatė kitų pirmiau aptartų viešosios atsakomybės sąlygų.
Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Pataisos namų direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr.28-10 paskiros drausminės nuobaudos, su kurios paskyrimu pareiškėjas sieja Pataisos namų administracijos neteisėtus veiksmus, nustatė, kad ši nuobauda buvo paskirta nepagrįstai ir ją panaikino. Iš 2008 m. kovo 5 d. tarnybinio tyrimo išvados ir tyrimo metu surinktos medžiagos spręstina, jog Kalėjimų departamentas priėjo prie tokios išvados ištyręs A. K. atstovo skunde nurodytą aplinkybę, kad nustatytą nuteistųjų dienotvarkę (2007 m. gruodžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 26 d. neatsikėlė į rytinį patikrinimą) jis pažeidė dėl gydytojo paskirtų vaistų poveikio. Kalėjimų departamentas iš medicininių dokumentų nustatė, kad 2007 m. gruodžio 20 ir 21 d. pareiškėjas buvo konsultuotas psichiatro, jam paskirti vaistai. Rėmėsi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvada Nr.1G-2499, kurioje įvertinus A. K. 2007 m. gruodžio 20-21 d. paskirtų iki 2007 m. gruodžio 27 d. vaistų (benzodiazepino Relanium injekcijos 2 kartus per parą, benzamido Tiapridal injekcijos du kartus per parą bei viena tabletė dieną) poveikį žmogaus organizmui nurodyta, jog vaistų Relanium (atpalaiduoja raumenų įtampą, sukelia suglebimą, ramina, slopina ir migdo) veikimas pasireiškia po 2-4 valandų, trunka keliolika valandų, o Tiapridal (lėtina, stingdo judesius) veikia dar ilgiau. Specialisto išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog antrąją gydymo parą (2007 m. gruodžio 23 d.) vaistų poveikis nuteistajam A. K. buvo maksimalus ir dėl to jis negalėjo atsikelti ir dalyvauti rytiniame patikrinime.
Apžiūrėjus apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. K. asmens sveikatos istoriją, ištyrus kitus byloje esančius įrodymus, apelianto bei atsakovo atstovo paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėjui vaistus paskyręs gydytojas psichiatras gydymo laikotarpiui (2007 m. gruodžio 20-27 d.) jokio specialaus gydymo režimo, kuris Pataisos namų administracijai būtų suteikęs pagrindą šiam laikotarpiui pareiškėjo atžvilgiu kaip nors koreguoti Pataisos namų direktoriaus 2007 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.3-107 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę (pav., atleisti nuo kėlimosi dienotvarkėje nustatytu laiku, mankštos, rytinio patikrinimo ar kt.), pareiškėjui nenustatė.
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aptartų Bausmių vykdymo kodekso normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Konstatavus, jog 2007 m. gruodžio 20-27 d. laikotarpiui gydymą pareiškėjui paskyręs gydytojas jokio specialaus gydymo režimo, į kurį galėjo būti atsižvelgta Pataisos namų administracijai prižiūrint nuteistųjų bausmės atlikimo režimo reikalavimų laikymąsi, nenustatė, budinčių Pataisos namų administracijos pareigūnų reikalavimas pareiškėjui laikytis nustatyto režimo (atsikelti nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu laiku į rytinį patikrinimą) negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistiesiems skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 205 ir 206 punktai numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31-me priede. Į bylą pateikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 31- me priede nustatytos formos 2007 m. gruodžio 23 d. ir 2007 m. gruodžio 26 d. protokolai Nr.31-971, Nr.31-978, kuriuose užfiksuota, kad nuteistasis A. K. rašyti paaiškinimą dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų atsisakė. Šią aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. Z. Teikti paaiškinimą yra nuteistojo teisė, o ne pareiga, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė yra reikšminga tuo aspektu, jog pareiškėjas nepasinaudojo galimybe paaiškinti Pataisos namų administracijai bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo priežastį (galimą gydytojo paskirtų vaistų poveikį) ir išvengti jam nepalankių pasekmių (nuobaudos paskyrimo). Aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad Kalėjimų departamentas panaikino pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą kaip paskirtą nepagrįstai, šiuo konkrečiu atveju pats savaime nereiškia, jog Pataisos namų administracijos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisėti.
Žalą bylose dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (CK 6.271 straipsnis) privalo įrodyti pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė žalos fakto (vieno iš pagrindinių būtinų civilinei atsakomybei atsirasti elementų) – nepateikė neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų (ABTĮ 53 straipsnio 2 dalis, 57 straipsnis). Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo asmens sveikatos istorijos, pagrįstas. Šis medicininis dokumentas, taip pat duomenys apie A. K. išlaidas perkant prekes Pataisos namų parduotuvėje bei maitinimąsi buvo ištirti apeliacinės instancijos teisme (b.l.95-98,104), tačiau šie įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog dėl paskirtos drausminės nuobaudos atsirado pareiškėjo nurodytos pasekmės (sveikatos sutrikimai, diskomfortas, nervinė įtampa). Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad pareiškėjas dėl savęs žalojimo ir agresijos buvo konsultuotas psichiatro iki drausminės nuobaudos paskyrimo, paskirtas gydymas (2007 m. gruodžio 20 ir 21 d.), šio medicinos specialisto konsultacijos vėliau pakartotos dar keletą kartų netrukus po šio įvykio (2007 m. gruodžio 29 d., 2008 m. sausio 8 d.), taip pat vėliau 2008-2009 metais. Drausminės nuobaudos galiojimo metu pareiškėjas buvo apžiūrėtas chirurgo (dėl 2007 m. gruodžio 20 d. susižalotos rankos). Byloje taip yra duomenys apie tai, kad 2007 m. liepos mėnesį buvo užfiksuoti du pareiškėjo apsvaigimo nuo narkotikų atvejai. Minėti įrašai asmens sveikatos istorijoje nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareiškėjui nervinė įtampa, diskomfortas atsirado būtent dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. 2007 m. sausio 10 d. pareiškėjas skundėsi dėl blogo virškinimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadai, kad šis negalavimas atsirado būtent dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Asmens sveikatos istorijoje yra duomenys apie tai, kad iki byloje aktualaus laikotarpio (2007 m. gruodžio 20-27 d.) pareiškėjas keletą kartų skundėsi dėl virškinimo sutrikimų (2007 m. vasario 14 d., 2007 m. kovo 31 d., 2007 m. rugsėjo 3 d.), buvo skirti vaistai, jokių rekomendacijų dėl maitinimosi (dietos) nepateikta. Pataisos namų administracijos 2009 m. birželio 10 d. pažymoje Nr.14-677 nurodyta, kad A. K. drausmės grupėje nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2008 m. balandžio 2 d. valgė įstaigos skiriamą maistą, pats gaminant maistą nepastebėtas. Pagal Pataisos namų pateiktas pažymas pareiškėjas pirkiniams Pataisos namų parduotuvėje 2007 m. gruodžio mėnesį išleido 183,33 Lt., 2008 m. sausio mėnesį -150 Lt. Nors pirkimo datų ir pirkinių apskaita neatliekama, tačiau atsižvelgiant į drausminės nuobaudos galiojimą laiką, atitinkamos šių išlaidų dalys realiai galėjo būti panaudotos maisto produktams pirkti. Taigi pareiškėjo akcentuojamas laikotarpis, per kurį jis negalėjo pirkti maisto produktų, buvo trumpalaikis (vienas mėnuo) ir šiuo laikotarpiu jis gaudavo Pataisos namų skiriamą maistą. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas negalėjo valgyti ir nevalgydavo Pataisos namų įstaigoje nuteistiesiems nemokamai skiriamo maisto, taip pat, kad drausminės nuobaudos paskyrimo laikotarpiu atsisakė jam duodamo maisto, badavo, ar prašė jam skirti kitą maistą, byloje nėra. Taigi byloje nėra įrodymų, kad dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pablogėjo sveikata, ar jis dėl šios nuobaudos paskyrimo patyrė kitų tokio pobūdžio nepatogumų, kurie įvertinus įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taisykles, leistų prieiti prie išvados, jog buvo peržengta įprastų (gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų) išgyvenimų riba, suteikianti pagrindą pripažinti, jog padaryta neturtinė žala, vertintina pinigais.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė nei valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nei neturtinės žalos padarymo fakto. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.