Kauno apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus Procesinio sprendimo kategorija: 50.11.2; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 10 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovei R. M., ieškovės atstovui advokatui Elmarui Urbonui, atsakovo atstovei Aušrai Barauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10301-52/2009 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. Č. dėl pažeistų teisių gynimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išnuomojus negyvenamąją patalpą, gyvenamosios nuomos sutarties pagrindu, patalpa nebus naudojama pagal paskirtį ir prieštaraus CK įtvirtintoms teisės normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.581 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. CK 6.587 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog būstas - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi. Minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog tinkamas būstas - būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.483 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklausančios Kauno miesto savivaldybei, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis yra negyvenamosios. 2000 m. rugsėjo 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-478/2000 nustatyta, jog gyvenamosios patalpos dar 1987 03 20 Kauno miesto Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.86 yra išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų sąrašo.

2009 m. lapkričio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendime nurodė, jog tarp šalių kilusio ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6 knygos XXXI skyriaus normos bei Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Lietuvos Respublikos CK 6 knygos XXXI skyrius reglamentuoja būtent gyvenamųjų patalpų nuomą. CK 6.575 straipsnyje nurodyta, jog šio skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką. Teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį negyvenamosioms patalpoms, gyvenamųjų patalpų nuomos sudarymo pagrindu, nors teismo sprendimą pagrindžiančios CK teisės normos reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomą. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ir CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kadangi sprendimą motyvavo materialinės teisės normomis, kurios nereglamentuoja ginčo dalyko.

1987 03 20 Lenino raj. 2-osios butų ūkio tarnybos viršininko leidimas, kuriuo rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismas 2009 11 04 sprendime, apsigyventi ginčo patalpose iš esmės prieštarauja Butų kodekso (1982 metų redakcija) nuostatoms. Butų kodekso 49 straipsnyje nurodyta, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ir visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Minėto kodekso 52 straipsnyje numatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis gyvenamosios patalpos orderiu. Tačiau nebuvo išduotas nei orderis, nei rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo, todėl laikytina, kad teismas nepagrįstai, pažeisdamas aukščiau nurodytas materialinės teisės normas, priėmė skundžiamą sprendimą.

Kauno miesto apylinkės teismo motyvas, jog atsakovui sudarius su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį ir esant nepatenkinamam išnuomotų gyvenamųjų patalpų techniniam stoviui, tolesnis sudarytos nuomos sutarties galiojimas gali būti sprendžiamas remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.615 - 6.617 straipsnių nuostatomis, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu materialinės teisės normoms. CK 6.615-6.617 straipsnių nuostatos reglamentuoja iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų. CK 6.615 straipsnyje nurodyta, jog fiziniai asmenys iškeldinami ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, jeigu gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi. Kaip jau buvo nurodyta, 2000 m. rugsėjo 21 d. sprendime nustatyta, kad dar 1987 m. kovo 20 d. minėta gyvenamoji patalpa išbraukta iš gyvenamųjų patalpų sąrašo. Teismas taip pat neatsižvelgė į CK 6.587 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą. Remiantis CK ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo normomis Kauno miesto savivaldybė negali įvykdyti 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, t.y. sudaryti nuomos sutarties, kadangi prašomos išnuomoti patalpos yra negyvenamosios, t.y. nėra tinkamos socialinio būsto nuomai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė CPK 330 straipsnyje numatytą pažeidimą – netinkamai taikė materialinės teisės normas.Dėl šios priežasties teismas priėmė sprendimą, kurio negalima laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Kauno miesto savivaldybės skunde nurodytais argumentais, kad, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, atsakovas negali su ieškove sudaryti gyvenamos patalpos nuomos sutarties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.576 straipsnis apibrėžia gyvenamos patalpos nuomos sutarties sampratą, t.y. kad gyvenamos patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa ir mokėti nuomos mokestį. Iš šio apibrėžimo seka, kad tokios nuomos sutarties dalyku gali būti tik gyvenamoji patalpa. CK 6.581 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas ar izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų. Byloje nagrinėjamu atveju, kaip teigia atsakovas ir ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, butas Nr.(duomenys neskelbtini), name Nr.(duomenys neskelbtini), Kaune, yra negyvenamosios patalpos (b.l. 68-69).

Pagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas teigia, jog CK 6.587 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Konkrečiu atveju atsakovas negali įgyvendinti šių įstatyminių nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį atsakovą sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kai nėra sutarties dalyko. Todėl toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu. Jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.